Mero vaidmuo savivaldoje ir stiprios komandos užnugaris
Praėjusiais metais Seimui priėmus naują Vietos savivaldos įstatymą, nuo šiol savivaldybės taryba dirbs kaip atstovaujamoji institucija, o tiesiogiai išrinktas meras – kaip vykdomoji valdžia su veto teise. Tai reikš, kad meras galės motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus pakartotinam svarstymui. Naujuoju įstatymu taip pat numatyta, kad tiesiogiai išrinkto mero vadovaujama savivaldybės administracija rengs tarybos sprendimų projektus, o pats meras šauks tarybos posėdžius, sudarys jų darbotvarkę, pirmininkaus tiems posėdžiams, tačiau neturės balsavimo teisės.
„Naujasis įstatymas turi dvi medalio puses. Pirmiausia turėsime pamatyti, kaip šis naujas modelis veiks praktikoje. Iš vienos pusės, tai pokyčiai tikrai stiprina ir suteikia daugiau administracinių galių vienam asmeniui – merui. Kita vertus, visa demokratijos tradicija ir pačios tarybos, kaip institucijos, atstovaujančios miestiečius, santykis ir atsakingas galių naudojimas turi išlikti“, – neabejoja V. Benkunskas.
Tačiau tokius pokyčius toli gražu ne visi sutiko išskiestomis rankomis – kalbama, kad naujojo įstatymo dėka, taryba galės silpninti mero politinį pasitikėjimą.
„Ir iki šiol buvo tokių savivaldybių, kuriose merai elgdavosi kaip savo kieme ir dažnai ne tik į tarybą, bet ir visuomenę nekreipdavo dėmesio, todėl natūralu, kad dabar yra išreiškiamas nepasitenkinimas. Jei aš būsiu išrinktas Vilniaus meru, nesiruošiu piktnaudžiauti suteiktomis galiomis, o į tarybą žiūrėsiu kaip į partnerius, su kuriais galime siekti bendrų tikslų. Šioje vietoje jėgų balansas ir bendradarbiavimas su valdžios institucijoms yra labai svarbus“, – sako kandidatas į Vilniaus miesto mero kėdę.
Todėl būtent stipri komanda savivaldoje – dauguma taryboje ir patikimi bei patyręs žmonės administracijoje, V. Benkunsko teigimu, yra raktas į sėkmingą ir nuoseklų darbą.
„Turėti politinę komandą arba narius, kurie dirbtų taryboje, yra labai svarbu. Visu pirma, į tarybą kandidatuoja ir yra išrenkami įvairių sričių profesionalai, turintys tiek didelę gyvenimišką patirtį, tiek ir rimtus pasiekimus savose srityse. Taryboje dirbu trečią kadenciją ir esu įsitikinęs, kad tai yra ta institucija, kurioje diskusijų metu gimta geriausi sprendimai miestui“, – sako Vilniaus vicemeras.
Formuodamas savo komandą, su kuria ketina dalyvauti savivaldos rinkimuose, V. Benkunskas pasakoja didelį dėmesį skyręs sričių įvairovei ir patirčiai.
„Vienas – lauke ne karys. Miestas yra didelis, sudėtingas mechanizmas su daug skirtingų niuansų, todėl valdyti jam reikalinga patikima komanda. Džiaugiuosi, kad pavyko suburti stiprią grupę visuomenininkų, tokių kaip Jonas Kazlauskas, Vita Degutienė ir kiti. Lygiai taip pat pasitikiu ir savo partijos kolegomis, kurie turi didelę profesinę patirtį. Negali būti visų sričių specialistų, todėl mano komanda man bus atrama, o jų nuomonė – labai svarbi priimant sprendimus“, – sako pašnekovas.
Dar viena naujovė, kuri laukia miestų savivaldos – administracijos direktorius ir vicemerai nuo šiol taps asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, juos skirs pats meras, o vicemerų kandidatūroms prireiks tarybos pritarimo. V. Benkunsko pergalės rinkimuose atveju, į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus postą kandidatas deleguotų dabartinį direktorės pavaduotoją Adomą Bužinską, kurio patirtimi ir gebėjimu priimti miestui reikalingus sprendimus Vilniaus vicemeras neabejoja.
„Su A. Bužinsku kartu dirbame paskutinius ketverius metus, kuruojame tas pačias sritis. Per tą laiką mums pavyko nuveikti tikrai nemažai darbų, pavyzdžiui, sporto srityje plečiant reikalingą infrastruktūrą. Įgyvendinti tokie projektai kaip Lazdynų baseinas, Pilaitės maniežas, NBA akademija. Pakeliui yra ir Nacionalinis stadionas, lengvosios atletikos maniežas. Turime patirties ir sprendžiant krizes, pavyzdžiui, 2019 m. atliekų krizė. Esu įsitikinęs, kad patirtis ir komandinis darbas mums po rinkimų iškart leistų imtis programos įgyvendinimo, nereikėtų gaišti laiko adaptacijoms ir vienas kito pažinimui“, – teigia V. Benkunskas.
Savivaldos ir Vyriausybės santykio svarba
Savo paramą V. Benkunskui Vilniaus miesto mero rinkimuose yra išreiškusi ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pats kandidatas tokį palaikymą vadina svarbiu įvertinimu, kuris motyvuoja dirbti sostinės labui.
„Siekiant mero pozicijos, premjerės parama pirmiausia man yra labai svarbi morališkai ir įkvepia stengtis bei atiduoti visas jėgas. Tačiau kalbant iš praktinės pusės, tai geras santykis su nacionaline valdžia Vilniuj, kaip sostinei, taip pat yra be galo svarbus – čia gimsta svarbiausi tiek miesto, tiek ir valstybinės reikšmės projektai, skiriamas atitinkamas finansavimas ir visi kiti reikšmingi sprendimai, kurie didele dalimi priklauso nuo centrinės valdžios“, – aiškina V. Benkunskas.
Todėl, pasak jo, puikūs santykiai tiek su premjere, tiek ir su visu ministrų kabinetu padės greičiau ir efektyviau spręsti tam tikras Vilniaus problemas, kurios priklauso ne tik nuo miesto savivaldybės, bet ir nuo nacionalinės valdžios sprendimų.
„Miestui reikalingi aiškūs infrastruktūriniai projektai, kurie padarytų Vilnių daug patrauklesniu ir išskirtinesniu miestu ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu. Kaip ir minėjau, pagaliau turime užbaigti tokius projektus kaip Nacionalinis stadionas, Nacionalinė koncertų salė. Vilniuj taip pat verkiant reikia aukštos verslo klasės konferencijų centro, kuris leistų padidinti konferencinio turizmo patrauklumą. Turime susitvarkyti su oro pasiekiamumu, nes esamų krypčių į Vilnių nepakanka. Reikalingos ir naujos nišos, pavyzdžiui, kino industrijos plėtra ir klasterio sukūrimas. Nereikia pamiršti ir tokių projektų kaip Vilniaus geležinkelio stoties pertvarka, „Vilnius Connect“, viešojo transporto parko atnaujinimas. Visose minėtose srityse yra reikalingas santykis su Vyriausybe arba konkrečia ministerija“, – sako V. Benkunskas.
Vilniaus „skausmai“ ir neišnaudotas potencialas
Kalbėdamas apie tikslus ir siekius, su kuriais kandidatuoja į mero postą, V. Benkunskas sako, kad išskirti vienos problemos Vilniuje nevalia, mat miestas yra vienas didelis mechanizmas, kuriame kiekvienas sraigtelis tarpusavyje susijęs, todėl ir problemos privalo būti sprendžiamos kompleksiškai.
„Pavyzdžiui, jei viename rajone trūksta mokyklų ar poliklinikų, gyventojai yra priversti važiuoti į kitą miesto galą – tokiu būdu atsiranda spūstys gatvėse, didėja oro tarša ir pan. Viską turime daryti iš eilės, nuo transporto iki socialinių paslaugų. Transporto sričiai padidintas dėmesys turi būti skiriamas jau dabar. Per artimiausius 4 metus ketiname sutvarkyti prastos būklės Vilniaus gatves, kurių šiuo metu turime net 230 km. Toliau reikia investuoti į pėsčiųjų takų atnaujinimą. 550 km – tiek mes turime nutiesti arba sutvarkyti pėsčiųjų takų. Iki dabar net miesto centre netrūksta tokių ruožų, kur su vaikišku ar neįgaliojo vežimėliu pravažiuoti praktiškai neįmanoma. Ką jau kalbėti apie priemiesčius. Turime ir toliau tvarkytis su parkavimo vietų trūkumu – numatyta sukurti 5800 naujų stovėjimo vietų tiek miesto seniūnijose, tiek ir prieigose į senamiestį. Nepamirštame ir patogaus bei greito viešojo transporto – suplanuota 30 km A juostų tinklo plėtra, taip pat mano minėtas žaliojo transporto projektas“, – pasakoja Vilniaus vicemeras.
Ne ką mažesnį dėmesį savo programoje V. Benkunskas žada skirti ir švietimui. Pasak jo, nors Vilnius ir gali pasidžiaugti, kad yra augantis miestas, tačiau viešosios paslaugos akivaizdžiai nespėja paskui miesto plėtrą.
„Švietimo srityje turime sutvarkyti tinklą. Šiuo metu miestui trūksta 7 naujų mokyklų ir 7 naujų darželių, t. y. 3000 naujų ugdymo vietų bendro ugdymo mokyklose ir 2000 vietų ikimokykliniame ugdyme. Tačiau švietime netrūksta ir kokybinių iššūkių. Vilnius turi geriausias ir tuo pačiu prasčiausias mokyklas šalyje. Atotrūkis tarp miesto mokyklų yra milžiniškas. Šioje vietoje turime dirbti, kad ugdymosi kokybė palaipsniui augtų ir tuo pačiu susilygintų“, – teigia kandidatas į mero postą.
Kultūra – dar viena sritis, nuo kurios priklauso Vilniaus ateitis. Be minėto kino klasterio, koncertų salės ir stadiono, V. Benkunsko teigimu, didelis potencialas slypi ir naktinėje ekonomikoje.
„Tai reiškia labai paprastą dalyką – Vilnius gyvas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Ir tai nereiškia, kad mieste vyraus nevaldomas chaosas, priešingai – Vilnius su savo naktine ekonomika ir aiškiai apibrėžtomis taisyklėmis gali tapti dar patrauklesnis užsienio turistams. Turime paruošę išsamią programą apie šia sritį, planuose – Vilniaus naktinis biuras, kuris rengs naktinės ekonomikos strategiją, žemėlapį, taisykles, moderuos ir užtikrins sklandų gyvenimą tarp šios ekonomikos vystytojų ir miesto gyventojų“, – pasakoja pašnekovas.
Augant ir plečiantis Vilniui, anot V. Benkunsko, nevalia izoliuoti ir miesto kultūros erdvių. Deja, realybė tokia, kad dažnai istoriškai populiarios ir gilią istoriją turinčios kultūrinės vietos tampa komerciškai nepatrauklios, uždaromos, griaunamos, paverčiamos daugiabučiais ar ofisais.
„Miestas turi eiti šio sektoriaus gaivinimo keliu – kur reikia, skirti didesnį dėmesį, kartais net ir išperkant patalpas iš privatininkų ir paliekant jas kultūrinėms erdvėms. Geriausias to pavyzdys – muzikos klubas „Kablys“, kuris laukia didelių transformacijų. Šiuo metu klubas veikia privatizuotose patalpose, tačiau jei neliktų šio klubo, turėtume didelį kultūrinės erdvės trūkumą“, – teigia Vilniaus vicemeras.
Politinė reklama. Bus apmokėta TS-LKD PK sąskaitos, užsakovas Open Agency, UAB.