Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius sako, kad tokios permainos leis gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir kitų teršalų išmetimą.
Pasak dr. Pauliaus Rapalio, Klaipėdos universiteto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vadovo, tokių stotelių įrengimas yra naudingas, net jei elektra būtų naudojama nebūtinai iš atsinaujinančių šaltinių.
O Jonas Nazarovas, „DFDS Seaways“ vadovas pasakoja, kad tokios stotelės jau yra įrengtos Kopenhagos ir Oslo uostuose bei žada, kad iki 2030 metų klientams bus pristatyti ir pirmieji elektriniai keltai.
Elektrifikacija – teisinga kryptis, tačiau ir elektra turi būti tvari
Tiek keltai, tiek bet kokie kiti laivai elektros energija įprastai yra aprūpinami naudojant dyzeliną. Žvelgiant iš ekologinės perspektyvos, tai itin ydinga praktika, mat net ir stovėdami uostuose jie degina dyzelinį kurą ir į atmosferą išmeta ne tik ŠESD, bet ir kitas medžiagas.
Klaipėdos universiteto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vadovas Dr. Paulius Rapalis paaiškina – nepaisant to, kad krantinėje prisišvartavusio laivo generatorius dirba ne pilna apkrova, į atmosferą išmetamų teršalų kiekis išlieka didelis.
„Pavyzdžiui, 2,5 tūkst. kW siekianti didelio laivo generatoriaus galia stovint sumažėja iki maždaug 1,5 tūkst. kW. Tai reiškia, kad sudeginama maždaug 315 kg dyzelino per valandą, o toks jo kiekis apytiksliai išskiria apie vieną toną CO2“, – pasakoja mokslininkas.
Elektros tiekimas nuo kranto stotelių, anot Dr. Pauliaus Rapalio, leistų gerokai sumažinti laivų daromą taršą ir sektorių paversti tvaresniu. Tokio tipo stotelės jau dabar aktyviai įrenginėjamos Europos uostuose yra viena iš Europos Sąjungos (ES) „Žaliojo kurso“ krypčių.
„Be abejonės, svarbu, ir kokią elektros energiją naudoja uostai. Jei ji išgaunama iš iškastinio kuro, tai bus tas pats CO2, tik išmetamas kitoje vietoje. Tiesa, mažesniais kiekiais nei deginant dyzeliną. Iš kitos pusės – vertinti reikia ne tik šį rodiklį, mat elektros tiekimas laivams iš krantinėje įrengtų elektros stotelių, net jeigu naudojama ne žalioji energija, leistų sumažinti kitų teršalų kiekį“, – pastebi Dr. P. Rapalis.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A. Latakas patvirtina – pradedant įgyvendinti didelės apimties elektros tiekimo nuo kranto stotelių įrengimo projektą yra apsispręsta nenaudoti iš iškastinio kuro išgaunamos elektros energijos – ji rinkoje bus perkama iš tų tiekėjų, kurie elektros energiją generuoja iš atsinaujinančių šaltinių, vėjo arba saulės jėgainių. Ateityje tikimasi įsigyti ir nuosavą elektrinių parką, iš kurio gaunama energija būtų naudojama ne tik laivų aptarnavimui, bet ir kitoms uosto reikmėms.
Aplinkosauga ir ekonominė nauda gali derėti
Siekis laivams tiekti energiją iš krantinėje įrengtų elektros stotelių yra ne tik aplinkosauginis, bet ir potencialiai nešantis ekonominę naudą uostui ateityje, – įsitikinęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
„Priežasčių, kodėl būtent dabar pradedame elektros tiekimo nuo kranto stotelių įrengimo darbus, yra keletas. Pirmiausia – tai supratimas, kad tarša yra glaudžiai susijusi su klimato kaita, o visuotinio atšilimo padarinius visi jaučiame ir matome. Siekiant įgyvendinti užsibrėžtą ambicingą tikslą ES tapti neutralaus poveikio klimatui ekonomika ir visuomene, būtina dėti visas pastangas pertvarkyti energetikos sistemas ir tokiu būdu mažinti išmetamų teršalų kiekį“, – sako A. Latakas.
Nors žvelgiant pasauliniu mastu laivynai nėra didžiausi ŠESD išmetėjai, jie atsakingi už maždaug 3 proc. siekiančią šių emisijų dalį. Uostuose stovintys laivai, kuriems elektros energija būtina sistemų palaikymui, yra priversti nuolatos laikyti įjungę savo jėgaines, degindami iškastinį kurą.
„Kita priežastis – tai įstatymiškai įtvirtinta pareiga. Europos Parlamentas ir ES Taryba yra išleidę dvi direktyvas, kurios nurodo, kad 2030 metais ES uostai privalės turėti tam tikrą elektros energijos tiekimą laivams užtikrinančią infrastruktūrą. Yra numatyta visa eilė normų, kurių bus privalu laikytis – nuo to, kokie turės būti laivai, iki kiek jų galės įplaukti į uostą“, – apie netolimos ateities realybę pasakoja Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas.
Anot A. Latako, vien Klaipėdos uoste stovintys laivai per metus išmeta apie 26 tūkst. tonų CO2, visos ES mastu šis skaičius perkopia 4 milijonus. Įgyvendinus direktyvų normas, pavyktų eliminuoti maždaug 30 proc. viso uostuose išmetamo CO2.
Europinis reguliavimas numato, kad speciali infrastruktūra turės būti įrengta uostuose, kurie priima didesnius nei 5 tūkst. tonų laivus. Elektros tiekimo nuo kranto stotelės, skirtos konteinerius gabenantiems laivams, keltams ir kruiziniams laivams turės būti pastatytos iki 2030 metų.
„Neįgyvendinus direktyvų normų, laivams, kurie yra pritaikyti elektrą krautis nuo kranto, bus draudžiama įplaukti į uostą. Taigi šiuo atveju būtina galvoti ir apie komercinę naudą. Neturint reikiamos infrastruktūros, prarasime srautą ir konkurencingumą – laivai bus priversti rinktis kitus uostus, juose pirks ir elektros energiją“, – kalba A. Latakas.
Pokyčiams ruošiasi ir uostai, ir laivai
Siekiant užtikrinti uosto konkurencingumą ir direktyvose numatytų normų atitikimą, uosto direkcijos investicijos tikslingai kreipiamos į esamos uosto infrastruktūros tobulinimą bei naujos kūrimą.
A. Latakas patikina – dviem etapais vykdomi elektros tiekimo nuo kranto stotelių įrengimo darbai Klaipėdos uoste jau gerokai pasistūmėjo į priekį: vykdomi viešieji pirkimai, taip pat užsakyta maždaug 6 milijonų eurų vertės įranga. Tikimasi, kad dalis finansavimo bus gauta iš ES fondų, nukreiptų į žaliuosius projektus.
Atsižvelgiant į prioritetus, pirmiausia elektros nuo kranto tiekimo stotelės bus įrengtos keltų prisišvartavimui pritaikytose terminaluose. Šiuo metu čia veikia dvi iš Klaipėdos krovinius gabenančios laivybos linijos – „DFDS Seaways“ ir „TT-Line“.
Iš viso bus įrengtos keturios ro-ro keltams skirtos krovimo stotelės – trys centriniame Klaipėdos terminale ir viena Klaipėdos konteinerių terminale. Planuojama, kad stotelės pradės veikti 2026 metų pradžioje, o vienu metu jose galės krautis keturi laivai.
Antrasis darbų etapas, pasak uosto vadovo, bus dar didesnės apimties ir sudėtingesnis. Jo metu planuojama įrengti mažiausiai aštuonias elektros tiekimo stoteles konteineriniams ir kruiziniams laivams.
„Kruiziniai laivai – bene didžiausias iššūkis, mat jiems reikia labai galingų, 10-15 MW galios stotelių, kai tuo tarpu keltams pakanka ir 1-3 MW galios. Tokias stoteles įrengti sudėtinga, tačiau galvojant apie efektyvumą dar reikia rasti, kur tą energiją panaudoti laivui išplaukus. Planuojame, kad antrojo etapo darbai bus įgyvendinti per maždaug ketverius metus“, – pasakoja A. Latakas.
Reikšmingiems pokyčiams pasiruošti turi ne tik uostai. Atsižvelgiant į naujus direktyvų keliamus reikalavimus, savo įrangą pertvarkyti teks ir laivams.
Klaipėdos uosto paslaugomis besinaudojančios „DFDS Seaways“ vadovas Jonas Nazarovas pastebi – procesai sudėtingi, tačiau neišvengiami.
„Keliame sau ambicingus tikslus iki 2030 metų 45 proc. sumažinti CO2 emisiją iš laivų, 75 proc. iš kelių transporto, sandėliavimo ir terminalų, o iki 2050 metų tapti aplinkai neutralia bendrove“, – pasakoja J. Nazarovas.
Priimdama savalaikius sprendimus ir taikydama laivų plaukimo optimizavimo ir kitas organizacines bei technines priemones, bendrovė DFDS jau dabar palaipsniui mažina emisijų kiekius.
„Šiemet įsigaliojus taršos leidimų laivybai sistemai, privalome mokėti už kiekvieną CO2 emisijos kilogramą, tad paskata pereiti prie gamtai draugiškų energijos alternatyvų yra ne tik iš aplinkosauginės, bet ir iš finansinės pusės. Užduotis – nelengva, nes „švaraus“ kuro naudojimo technologijos kol kas pilnai neištobulintos, stokojama tokio kuro gamybos infrastruktūros. Tačiau ji neišvengiama, jei norime aplink save kurti geresnę aplinką,“, – teigia J. Nazarovas.
DFDS keltai elektros tiekimo nuo kranto stotelėmis jau naudojasi Kopenhagos ir Oslo uostuose, tad įmonės vadovas džiaugiasi Klaipėdos uosto direkcijos planais ir jau įgyvendinamais naujos infrastruktūros kūrimo darbais. J. Nazarovas žada, kad iki 2030 metų bendrovė klientams pristatys ir pirmuosius elektrinius keltus, kurie aptarnaus trumpuosius maršrutus.