Vien tik Europos Sąjungoje per metus susidaro apie 2,5 mlrd. tonų atliekų, neregėtu greičiu auga sąvartynai, prastėja oro kokybė, spartėja klimato kaita. To priežastis – žmonių noras gyventi patogiai, vartoti daug ir ne visada atsakingai. Tačiau keisti vartojimo įpročius niekada ne per vėlu, o vienas efektyviausių būdų pasaulį paversti gražesne ir švaresne vieta gyventi – perėjimas prie žiedinės ekonomikos.
Kas yra žiedinė ekonomika?
Žiedinės ekonomikos modelis yra paremtas idėja, kad globalioms tiekimo ir vartojimo grandinėms turi būti pasitelkiami atsinaujinantys ištekliai ir nebūtų naudojami riboti gamtos ištekliai. Tai reiškia, kad skirtingai nuo „imk – gamink – išmesk“ modelio, žiedinė ekonomika siekia kiek įmanoma labiau sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu jų naudojimu, taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir inovatyviais verslo modeliais: nuoma, skolinimusi ar dalijimosi paslaugomis.
Paprastai kalbant, žiedinė ekonomika yra paremta trimis pagrindiniais principais: Atliekų ir taršos mažinimu, kai yra siekiama kuo labiau sumažinti atliekas ir taršą, tuo pačiu mažinant ekonominės veiklos žalą; Produktų ir medžiagų naudingo tarnavimo laiko pratęsimu – kai siekiama pratęsti gaminių ir medžiagų naudingo tarnavimo laiką sukuriant žiedinės ekonomikos cikle cirkuliuojančių medžiagų ir gaminių kilpas; Natūralių sistemų regeneracija, kuri yra viena iš pagrindinių žiedinės ekonomikos sąvokų, apimanti gamtinio kapitalo didinimą ir sukurianti būtinas sąlygas natūralių sistemų atsinaujinimui.
Žiedinė ekonomika yra skirstoma į biologinį ir techninį ciklus. Biologiniame cikle netoksiškos medžiagos grąžinamos į biosferą atkuriant gamtos kapitalą, po to, kai jis buvo pritaikytas skirtingoms reikmėms. Organinės medžiagos, tokios kaip mediena, maistas ir vanduo, gali būti įtrauktos į ekosistemą ir iš naujo generuojamos biologinių procesų metu. Tuo metu techniniame cikle produktai, komponentai ir medžiagos yra pateikiamos rinkai kaip įmanoma aukštesnės kokybės ir patvarios kuo ilgesnį laiko tarpą, taip išlaikant produkto vertę.
Žiedinės ekonomikos nauda
Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, taikant atliekų prevenciją, ekologinį projektavimą, pakartotinį atliekų naudojimą ir panašias priemones, gali padėti verslams sutaupyti pinigų, skatinti inovacinį augimą ir kurti naujas darbo vietas.
Svarbus žiedinės ekonomikos principas yra atsieti ekonomikos augimą nuo žaliavų vartojimo, kas turi poveikį skatinti ekonomikos augimą. Žiedinės ekonomikos gaminiams kurti, gaminti ir prižiūrėti reikia specializuotos darbo jėgos, dėl to didėja kvalifikuotos darbo jėgos poreikis. Negana to, žiedinėje ekonomikoje darbo jėga yra labiau vertinama nei žaliavos, dėl to auga užimtumas, atsiranda daugiau darbo vietų perdirbimo bei aukštos kokybės remonto srityse, o siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos, reikia optimizuoti visą sistemą, tai lemia naujas įžvalgas, tarpdisciplininį dizainerių, gamintojų ir perdirbėjų bendradarbiavimą, garantuojantį ir tvarias naujoves.
Perėjimas prie žiedinės ekonomikos gali būti naudingas ir švelninant poveikį aplinkai, didinant žaliavų tiekimo saugumą, suteikiant galimybę vartotojams įsigyti daugiau patvarių ir pažangių produktų, kurie pagerintų gyvenimo kokybę bei ilgainiui leistų sutaupyti pinigų.
Laikantis žiedinės ekonomikos principų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas automatiškai sumažinamas pasauliniu mastu, kadangi klimato pokyčiai ir medžiagų naudojimas yra glaudžiai susiję. Žiedinės ekonomikos skaičiavimais, 62 % viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų (išskyrus žemės naudojimo ir miškininkystės išmetamąsias dujas) gaunama perdirbant ir gaminant prekes visuomenės poreikiams tenkinti.
„Žiediškumo“ principo taikymas ekonomikoje padeda išsaugoti ir gyvybiškai svarbias ekosistemas, tokias kaip dirvožemio, oro ir vandens telkinių. Šios ekosistemos padeda valyti aplinką, tiekia derlingą dirbamąją žemę, apdulkinimą ir švarų geriamąjį vandenį.
Lietuvos pažanga
Kaip teigia VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius, Lietuva turi visas galimybes tapti viena iš tų šalių, kuri ne tik užtikrina švarią gamtą, ekonominę gyventojų gerovę, bet ir gali į kitas šalis eksportuoti tvarius produktus, dalintis technologiniais laimėjimais.
„Ar pasirinksime tokį kelią, labai daug priklauso nuo politinės valios, verslo inovatyvumo bei žmonių savimonės. Mes patys sprendžiame, kaip gyvename, kaip ir kiek vartojame, kiek prisidedame prie rūšiavimo ir panašiai. Visada galime pasirinkti, kokių ir kokio energinio naudingumo namų apyvokos daiktų norime, keliauti viešuoju transportu ar vieniems automobiliu, kiek džinsų porų mums reikia, ar tikrai reikia tiek daug mėsos ant stalo. Visi šie klausimai sunkūs, bet kartu esminiai, išjudinantys visą mūsų kultūrą. Mūsų vartojimo veiksmai yra didžiausia kliūtis ir tuo pat metu galimybė ilguoju laikotarpiu sukurti žiedinę ekonomiką Lietuvoje“, – įsitikinęs D. Tracevičius.
Tačiau žiedinė ekonomika leidžia užtikrinti ne tik efektyvų išteklių panaudojimą, bet ir ekonominę naudą. Lietuvos inovacijų centro žiedinės ekonomikos ekspertės Karolinos Kužmarskytės teigimu, siekiant kuo ilgiau išlaikyti gaminių, medžiagų ir išteklių vertę ekonomikos apyvartoje, smarkiai sumažinamas atliekų susidarymas.
„Šiandien matome milžinišką linijinės ekonomikos poveikį aplinkai bei itin žalingus mūsų kasdienio vartojimo įpročius, kurie perėjimą prie žiedinės ekonomikos padaro neišvengiamą“, – teigia specialistė.
Pastaruosius kelis metus, pasak Lietuvos inovacijų centro atstovės, verslas bei nevyriausybinės organizacijos skiria daugiau dėmesio iniciatyvoms, kurios remia perdirbimą bei pakartotinį produktų panaudojimą
„2016–2017 m. perdirbimo ir efektyvaus atliekų tvarkymo sritys sulaukė didesnės technologinės plėtros, o tai suteikė impulsą žiedinės ekonomikos sąvokai vis labiau įsilieti į viešąjį diskursą. Žiedinės ekonomikos koncepcija pradedama taikyti ne tik atliekų tvarkymo srityje, bet ir pramonėje. Verslas ir gyventojai taip pat aktyviau stengiasi pereiti prie aplinkai draugiškų praktikų. Pastarieji yra skatinami ne tik pergalvoti savo kasdienio vartojimo įpročius, bet ir atrasti būdų, kaip produktą panaudoti pagal antrinę ar tretinę paskirtį. Ne paslaptis, dažnu atveju tai reikalauja ne tik kūrybiškumo ir valios, bet ir laiko“.
„Žiediškumas“ Vakaruose
Pasaulyje augant gyventojų skaičiui, kartu auga ir žaliavų paklausa. Vis dėlto pagrindinių žaliavų tiekimas yra ribotas, o kai kurios ES šalys yra priklausomos nuo kitų šalių tiekiamų išteklių. Be to, jų gavyba ir naudojimas daro didelį poveikį aplinkai. Tai padidina energijos suvartojimą ir išmetamą CO2 kiekį, o protingesnis jų naudojimas galėtų šiuos skaičius sumažinti.
Atnaujintoje ES pramonės politikos strategijoje žiedinės ekonomikos vaidmeniui skiriamas išskirtinis dėmesys, o perėjimas prie žiedinės ekonomikos matomas kaip vienas pagrindinių būdų iki 2030 m įgyvendinti darnaus vystymo strategiją.
„Puikius rezultatus bei pažangą įsisavinant žiedinės ekonomikos principus demonstruoja Vokietija. Politikos dienraščio „Politico“ duomenimis, jos ekonomika yra labiausiai žiedinė iš visų ES šalių narių. „Tą lemia aukštas inovacijų lygis su žiedine ekonomika susijusiuose sektoriuose bei patikima ir plačiai išvystyta atliekų perdirbimo sistema. Aukštą „žiediškumo“ lygį lemia ir tai, kad Vokietijos ekonomika, būdama viena didžiausių ES, leidžia pritraukti daugiau privačių investicijų bei sudaro sąlygas sukurti daugiau su žiedine ekonomika susijusių darbo vietų“, – sako K. Kužmarskytė.
2020 m. Vokietijos ekonomikos sektoriai, kuriuose taikomi žiedinės ekonomikos principai, sulaukė 28,7 mln. eurų investicijų. Tuo tarpu kitose panašaus ekonominio lygio šalyse (pagal BVP vienam gyventojui) – Olandijoje, Švedijoje ar Danijoje – nuo 2 iki 5 mln. eurų. Lietuvoje šiems ekonomikos sektoriams skiriama 0,4 mln. eurų investicijų.
Kitas, puikus pavyzdys, anot K. Kužmarskytės, yra Čekija, kurioje, skirtingai nei daugumoje Vakarų ir Šiaurės Europos šalių, susidaro bene mažiausiai vienam gyventojui tenkančių atliekų.
„Čia per metus vienam gyventojui tenka 339 kg komunalinių atliekų ir 81 kg maisto atliekų. Palyginti, Olandijoje vienam gyventojui kasmet tenka daugiau kaip 500 kg komunalinių atliekų. Lietuvoje maisto atliekų susidaro 86 kg vienam gyventojui per metus, tačiau derėtų atkreipti dėmesį į bendrą komunalinių atliekų kiekį, kurių vienam gyventojui tenka net 464 kg“.
DĖMESIO
Testą sudaro 15 klausimų. Teisingai atsakykite į ne mažiau kaip 10 klausimų ir dalyvaukite konkurse laimėti prizus. Dalyvaudami konkurse galite laimėti vieną išmanųjį 100 Eur vertės laikrodį, vieną išmanųjį 50 Eur vertės laikrodį, nuotraukų albumą bei 30 gertuvių. Smulkiai aprašytas konkurso sąlygas galite rasti paspaudę čia.
Sėkmės!
Projektas finansuojamas iš ES lėšų.