Norą mokyti pajuto ankstyvoje vaikystėje
Pirmosios mintys apie pedagogo specialybę Astą aplankė dar vaikystėje – vaikų darželyje. Ji pasakoja, kad eiti mokytojo keliu įkvėpė pirmosios mokytojos.
„Pati, dar būdama darželinukė, svajojau, kad būsiu vaikų darželio auklėtoja. Tuomet atrodė, kad auklėtoja labai graži: aukšta, ilgais plaukais, visada avėjo aukštakulnius, buvo ryškiais nagais ir lūpomis, puikiai bendravo su vaikais. Todėl galvojau, kad užaugusi būsiu tokia pati. Pradėjus lankyti mokyklą norai keitėsi – norėjau būti pradinių klasių mokytoja todėl, kad mano mokytoja buvo labai gera. Nors jos įvaizdis skyrėsi nuo darželio auklėtojos, man niekada neteko girdėti blogo žodžio, jokio pakelto tono. Ši mokytoja nepaprastai mus globojo“, – su šypsena prisimena A. Bauraitė.
Visus mokykloje praleistus metus Astos pažymiai buvo nepriekaištingi. Besimokydama vidurinėje, ji papildomai žinias gilino fizikos mokykloje. Iki pat mokyklos baigimo savo ateities profesiją Asta siejo su vaikais.
„Vyresnėse klasėse svajonės truputį kito – svarsčiau tapti vaikų gydytoja, tačiau baigus mokyklą susiklostė taip, kad visgi pasirinkau pedagogikos studijas. Jau pirmame kurse, kai reikėjo atlikti praktines užduotis, supratau, kad esu savo vietoje. Iki šiol prisimenu vienos dėstytojos žodžius, kuri pasakė, kad per savo ilgus dėstytojavimo metus yra sutikusi labai nedaug studentų, kurie tarsi gimę būti mokytojais. Manyje ji šią dovaną įžvelgė ir paragino niekada jos nepaleisti“, – prisimena pašnekovė.
Vadovauti mokyklai paragino kiti mokytojai
Netrukus Asta pradėjo dirbti mokykloje, taip pat įstojo į magistrantūrą ir baigė švietimo vadybos studijų programą. Kaip tik tuo metu jos darbovietėje atsilaisvino mokyklos direktoriaus vieta. Nors apie tokias pareigas Asta niekada nesvajojo, dalyvauti konkurse ją paragino kolegos.
„Prisimenu, kaip suskambus skambučiui, nuėjau į lietuvių kalbos ir literatūros kabinetą ir jame pamačiau, kad susirinko visi mokytojai. Jie manęs paprašė, kad dalyvaučiau konkurse į mokyklos direktorės poziciją. Iš pradžių kategoriškai atsisakiau, tačiau kolegos labai įtikinėjo bei pažadėjo padėti. Tuomet pagalvojau, kad ignoruoti tokio prašymo tiesiog negaliu“, – pasakoja A. Bauraitė.
Ji priduria, kad mokyklos pedagogai savo pažadą ištesėjo, o darbas kartu su jais padeda kasdien siekti geresnių rezultatų ir kurti geresnę mokyklą vaikams: „Per penkerius metus nepamenu nė vieno atvejo, kad sugalvojus idėją, mokytojai su ja nesutiktų. Jie visada pasiryžę mokykloje įgyvendinti naujoves ir pokyčius. Dirbant švietimo įstaigos vadove reikia turėti itin glaudų ryšį su kolegomis, o aš šiuos žmones kaip kolegas pažinojau 20 metų. Todėl mūsų mokyklos kultūra yra itin kolegiali ir tuo unikali“,– sako pašnekovė.
Atsisakė tradicinių skambučių tarp pamokų
Anot A. Bauraitės, ji kaip mokyklos vadovė kelia aukštus reikalavimus tiek sau, tiek visam kolektyvui, ir skiria dėmesį net smulkiausioms detalėms.
„Pavyzdžiui, pirmasis mano darbas buvo panaikinti mokyklos skambutį. Mano nuomone, skambutis kviesti į pamokas visiškai netinka, nes jis asocijuojasi su pavojumi, kelia išgąstį. Toks iš pažiūros nedidelis pakeitimas leidžia mokytojams į pamoką ateiti su visai kitokia – teigiama – energetika“, – pasakoja pedagogė.
Dar vienas Astos įgyvendintas pokytis – lyderystės mokyklos bendruomenėje skatinimas: „Šis principas atspindi demokratinį įstaigos valdymą ir leidžia visiems prisiimti atsakomybę už mokyklos kultūrą bei mokinių pasiekimus. Todėl visus strateginius dokumentus rengiame su visais mokyklos darbuotojais be išimčių – kuo daugiau žmonių prisideda prie bendrų sprendimų, tuo daugiau pokyčių realiai pavyksta įgyvendinti.“
Šiuolaikiniam ugdymui reikia ne tik entuziazmo, bet ir lėšų
Visagino „Žiburio“ mokyklos vadovė pažymi, kad pokyčiai mokyklose yra būtini – jie suteikia galimybę tobulėti ir gerinti vaikų ugdymo procesus. Tačiau juos įgyvendinti kokybiškai nepakanka tik pedagogų entuziazmo – tam būtinos papildomos lėšos. Kurti šiuolaikišką ir įtraukų bendrąjį ugdymą Lietuvoje ir užtikrinti vienodas ugdymosi galimybes padeda projektas „Tūkstantmečio mokyklų programa“, kuris finansuojamas Europos Sąjungos (ES) iniciatyvos „NextGenerationEU“ lėšomis. Pagal šią iniciatyvą Lietuvai iš viso numatyta 3,85 mlrd. eurų investicijų.
„Jau antrus metus turime galimybę atnaujinti mokyklos infrastruktūrą ir modernizuoti ugdymo procesą. Pavyzdžiui, visuomet svajojome apie gamtos mokslų laboratoriją, o dabar ES investicijų dėka tikimės, kad ją pavyks kuo greičiau įrengti ir mokiniai galės gamtos mokslų mokytis ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Taip pat modernizavome mokyklos kompiuterių tinklą – šis pokytis padėjo sustiprinti interneto ryšį, nes jo kokybė labai svarbi ugdymo proceso organizavimui“, – pasakoja A. Bauraitė.
Ji priduria, kad dalyvaujant projekte įrengtos ir naujos erdvės mokykloje – jos teritorijoje pastatytas kupolas, kuris sėkmingai naudojamas tiek formaliam, tiek neformaliam ugdymui.
Mokymo tempas pritaikytas kiekvienam vaikui
Svarbus Visagino „Žiburio“ pagrindinės mokyklos išskirtinumas – vaikai gali mokytis pagal individualizuotą ugdymo programą „Scoolsy“ platformoje.
„1-4 klasėse mokiniai mokomi pagal integruoto pradinio ugdymo ,,Vaivorykštė“ mokymo pricipus, kurie grindžiami holistiniu požiūriu į vaiką ir ugdymą. Šis modelis siekia sujungti įvairias ugdymo sritis ir temas. Bene svarbiausias integruoto ugdymo principas yra teminė integracija: ugdymas organizuojamas aplink bendras temas, kurios jungia skirtingas disciplinas – matematiką, kalbas, gamtos mokslus, meną ir kt. Tai padeda mokiniams matyti ryšius tarp skirtingų mokomųjų dalykų bei gyvenimo kontekstų“ – teigia pašnekovė.
Gautos ES lėšos mokykloje leido išplėsti individualizuoto ugdymo procesą iki 7 klasės. Taip pat padėjo mokiniams nupirkti 90 nešiojamųjų kompiuterių ir belaidžių ausinių.
„Mokiniai gali dirbti individualiu tempu, įsisavindami mokomąją medžiagą pagal nusistatytus mokymosi lygmenis. Tai nepaprastai naudinga mokiniams, ypač turint omenyje faktą, kad daugiau kaip pusė mūsų mokyklos mokinių – iš kitataučių ir mišrių šeimų“, – pasakoja A. Bauraitė.
Pasak jos, tokia programa – mokymosi procesą iš esmės keičiantis sprendimas. Taip kiekvienas mokinys gali mokomąją medžiagą įsisavinti jam priimtinu būdu ir greičiu: „Pamokoje mokytojas yra tartum konsultantas – mokinys atsiskaito už išmoktą temą tik pateikęs temos konspektą, atsiskaitęs teoriją ir sėkmingai atlikęs bandomąjį testą. Taip mokiniai mokomi prisiimti atsakomybę už asmeninę pažangą, suvokti savo stipriąsias puses. Be to, laisvėja tarpusavio bendravimo įgūdžiai, o ugdymo procesas tampa individualizuotas.“
Technologijų kviečia nebijoti, o jas naudoti
Pašnekovės teigimu, šiuolaikiški ir modernūs sprendimai – neatsiejama kiekvienos mokyklos dalis. Šiuolaikiniai mokiniai yra technologiškai labai išprusę, o jų pasaulyje milžinišką įtaką daro skaitmeninės technologijos, virtuali realybė, todėl ir mokytojai turi prie to prisitaikyti.
„Mokiniai daug laiko praleidžia virtualiame pasaulyje – draugai, pramogos, laisvalaikis. Todėl ir mokytis jie turi naudodami technologijas, kurios yra neatsiejama jų gyvenimo dalis. Labai svarbu, kad virtualus pasaulis taptų galimybių erdve. Žinoma, mokytojams tai nemažas iššūkis, nes jie nėra tos kartos žmonės ir įvaldyti technologijas reikia ne tik žinių, bet ir laiko. Visgi, mano nuomone, ugdymas ateityje turėtų būti net dar labiau modernus – nukreiptas į ateities inžineriją, jame gali būti pasitelkiamas dirbtinis intelektas ir įvairios kitos modernios ugdymo technologijos“, – akcentuoja A. Bauraitė.
Pokyčiai Visagino „Žiburio“ mokykloje – tik vienas iš daugelio sėkmės pavyzdžių, kaip investuojamos „NextGenerationEU“ lėšos padeda kurti šiuolaikišką bendrąjį ugdymą Lietuvoje ir mažinti mokinių pasiekimų atotrūkį. Planą „NextGenerationEU“ 2020 m. inicijavo Europos Komisija, siekdama padėti ES valstybėms sparčiau atsigauti po koronaviruso pandemijos, tuo pačiu skatinant ekonomikos skaitmenizaciją ir žaliąją pertvarką. Iš viso pagal šį planą visoje ES iki 2026 m. bus investuota daugiau nei 800 mlrd. eurų.