Dvi grėsmės – Rusijos agresija ir vietos radikalai populistai
TS-LKD pirmininkas, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis suvažiavimo dalyvius sveikino nuotoliniu būdu iš karo siaubiamos Ukrainos. Jis akcentavo šio laikotarpio iššūkius ir grėsmes taikai bei demokratijai.
„Patiriame tokias transformacijas, kokių pasaulis yra seniai neregėjęs. Tai ne tik technologiniai pokyčiai, bet ir ekonominės bei socialinės transformacijos. Tai kelia visuomenėse didelį nerimą, o sparti kaita reikalauja vis greitesnių sprendimų. Deja, greičiausius, paprasčiausius, bet klaidingus sprendimus pateikia tie, kuriems demokratija nėra pamatinė vertybė. Būtent tokių visaapimančių transformacijų metu dažniausiai ir iškyla įvairūs diktatoriai“, – kalbėjo G. Landsbergis
Jis perspėjo, kad jei valstybės nesuskumba prisitaikyti prie besikeičiančios realybės, dalis gyventojų lieka be jų lūkesčius atitinkančio ateities jiems ar vaikams perspektyvos ir renkasi balsuoti už radikalias jėgas.
Pasak TS-LKD pirmininko, toks skausmingas istorinis pavyzdys, kai demokratija virto diktatūra, yra Veimaro Vokietijos virsmas į nacių valdomą valstybę. 1932 metais, esant itin sunkiai ekonominei situacijai, Vokietijos prezidento rinkimus laimėjo tradicinės partijos keltas kandidatas P. von Hindenburgas, tačiau parlamento rinkimuose palaikymo sulaukė agresyvi, antisemitinė, nacionalistinė A. Hitlerio retorika ir naciai suformavo demokratiškai išrinktą Vyriausybę, kurią patvirtino demokratiškai išrinktas prezidentas.
„Ir jau labai greitai įvyko Reichstago gaisras bei buvo priimti įstatymai, kurie numatė teisę Hitleriui valdyti valstybę be parlamento. Demokratija palaidojo pati save“, – kelio į katastrofą pradžią priminė G. Landsbergis.
Pasak jo, panašūs procesai įvyko ir Rusijoje:
„V. Putino kelias į valdžią truko dešimtmečius. Rusijoje vyko totalinė politinė ir socialinė kaita. Ir Vakarai to nepastebėjo. Tiksliau, pasirinko nepastebėti. Matėme, kad viskas Rusijoje važiuoja žemyn ir turėjome visas galimybes tai užkardyti tuomet, kai tai prasidėjo, bet nusprendėme, kad neverta.“
G. Landsbergis pabrėžė, kad nesustabdytas Putinas eis toliau, o radikalizmas kelia galvą visame pasaulyje ir Lietuvoje. Tai parodė ką tik pasibaigę Europos Parlamento rinkimai.
„Antisemitinės, antiukrainietiškos ir prorusiškos politinės jėgos kyla į paviršių. Ir mūsų atsakas į tai – tyla. Tyli svarbiausios valstybės institucijos!“, – grėsmes Lietuvoje įvardijo G. Landsbergis.
Jis perspėjo, kad, kai valstybės tampa mažiau demokratiškos, kai mažėja žiniasklaidos laisvės indeksai, keičiamos rinkimų sistemos ir perrašomos konstitucijos, ima keistis ir geopolitinės kryptys ir vėliau viską atsukti atgal tampa nepaprastai sudėtinga.
Tačiau jis taip pat pasidžiaugė, kad supratimo apie pavojus demokratijai daugėja ir kitose partijose:
„Džiugu, kad bunda bičiuliai socialdemokratai ir žada neiti į koaliciją su R. Žemaitaičiu.“ Todėl, anot G. Landsbergio, TS-LKD veikdama politikoje gina savo tiesas, tačiau visuomet siekia išgirsti ir tai, kas svarbu politiniams oponentams bei partneriams.
„Demokratinės partijos yra vienas iš institutų, stabdančių diktatūrų augimą. Visada tikėjau, kad tik demokratiškesnės, visuomenei atsivėrusios partijos yra tikras demokratijos šalyje ramstis“, – apie būtinybę bendradarbiauti ir su oponentais kalbėjo G. Landsbergis. Jis pabrėžė, kad kiti TS-LKD partijos pirmininko rinkimai bus atviri irgi siekiant šio tikslo.
TS-LKD rinkimų štabo vadovas M. Lingė pabrėžė, kad Lietuva šiuo metu turi realų šansą įsitvirtinti tarp pažangiausių Europos valstybių. Tačiau šiai perspektyvai yra dvi grėsmės – nesustabdytas agresorius Ukrainoje ir radikalų bei populistų valdžia Lietuvoje.
„Todėl į rinkimus einame su „Ginti ir auginti“ darbotvarke, kurios prioritetas – saugumas ir jo stiprinimas“, – sakė štabo vadovas.
Jo teigimu, šiuo metu yra gyvybiškai svarbus uždavinys telkti valstybiškai mąstančias partijas pažangos strategijos 2050 m. įgyvendinimui, kurią parengė Vyriausybė, o pavasario sesijoje patvirtino Seimas.
Galimybės dirbti su socialdemokratais – realios
EP narys, paskirtasis gynybos pramonės ir kosmoso eurokomisaras A. Kubilius pritarė partijos kolegoms, kad svarbu stabdyti radikalias jėgas ir ieškoti bendraminčių ir oponuojančiose partijose:
„Šiandien TS-LKD neturi raudonų linijų su socialdemokratais, ten yra gerų žmonių, su kuriais galima dirbti.“
Pasak eurokomisaro, šiuo metu problemos ES ir Lietuvoje tokios pat. Tai saugumas, gynyba, konkurencingumas.
„Kartu su visa ES turėsime įveikti populizmą ir radikalizmą. Negalime tapti dar viena Vengrija, mums reikia stiprios ES ir stiprios Lietuvos“, – sako A. Kubilius.
Jis taip pat pasidžiaugė, jog Lietuva pagal ekonominius rodiklius pirmauja Centrinėje ir Rytų Europoje:
„Pralenkėme Graikiją, Portugaliją ir Estiją, baigiame pasivyti Ispaniją. Esame tikra sėkmės Lietuva, kuriai daug kas pavydi Europoje. Ir galime tikrai džiaugtis paskutiniais keturiais metais“.
Politikas neslėpė, jog buvo ir klaidų, tačiau labai svarbu iš jų mokytis, o ne nuolatos gręžiotis į praeitį.
„Mums reikia naujos ambicijos, naujo ambicingo kurso. Naujos technologijos leidžia paversti Lietuvą dar stipresne ir turtingesne“, – viltingai apie ateitį sakė A. Kubilius.
Matomas ir girdimas turi būti kiekvienas
Apžvelgdama kadenciją Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė sakė, jog metas buvo išskirtinis ir sudėtingas dėl nenumatytų veiksnių: pandemijos, Rusijos agresijos Ukrainoje, pabėgėlių krizės bei infliacijos.
„Susitvarkėme, nors galime ir turime savikritiškai įvertinti, ką galėjome padaryti geriau“, – konstatavo ji.
Vyriausybės vadovė pasidžiaugė pasiektais susitarimais dėl švietimo ir gynybos, ambicinga Tūkstantmečio mokyklų programa, modernizuotu viešojo sektoriaus tarnybų darbu.
„Tačiau rinkimai yra apie ateitį, o ne praeitį. Man ateities Lietuva – tai galimybės. Todėl mums reikia drąsos ir dar didesnio proveržio ginti ir auginti Lietuvą. Švietimo, mokslo, medicinos, socialinėse srityse paklojome nemažai svarbių pamatų, kad galimybių Lietuva augtų. Galimybės gauti išsilavinimą ar geras medicinos paslaugas neturi būti ribojamos gyvenamosios vietos“, – kalbėjo I. Šimonytė apie jau pradėtus ir dar laukiančius darbus.
Ji teigė tikinti, jog Lietuva gali ir turi tapti galimybių šalimi investuotojams, kuriantiems aukštą pridėtinę vertę. Anot jos, tam jau yra sukurta ilgalaikė strategija.
„Turime išlikti aktyvūs Ukrainos rėmėjai, nes tai tiesioginis mūsų saugumo interesas. Kaip ir visuomenės sanglauda yra nacionalinio saugumo klausimas. Todėl reikia daugiau nuoširdaus dėmesio, kad mažėtų patyčių lygis“, – dar vieną opią problemą įvardijo I. Šimonytė, pabrėždama, jog turime tapti valstybe, kurioje gera gyventi visiems.
Mokslo, švietimo ir sporto ministrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kaip kelią į vienas kito didesnį supratimą bei pagarbą įvardijo įtraukųjį ugdymą Lietuvos mokyklose.
„Per šią kadenciją buvo padaryti sprendimai, kurie ves prie kokybiškesnio švietimo. Padvigubintas finansavimas moksliniams tyrimams, ženkliai išaugo mokytojų atlyginimai, o Tūkstantmečio mokyklų projektas tapo didžiausia investicija į švietimą per visą Nepriklausomybės laikotarpį“, – kalbėjo ji.
Kaip didesnį pasitikėjimą valdžia ji įvardijo ir gebėjimą pripažinti klaidas bei prisiimti atsakomybę.
Taiką gali išsaugoti tik galia
Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas kreipdamasis į suvažiavimo dalyvius, neslėpė – jeigu Rusija Ukrainai primes rusiškos taikos scenarijų, mes galime įjungti chronometrą ir skaičiuoti laiką, kada bus pradėta agresiją kitur, galbūt ir prieš NATO šalį.
Jis pabrėžė, kad taiką išsaugoti galima tik per galią – rusai nepuls, jei būsime pakankamai stiprūs.
„Dabar mūsų ambicija – sukurti Lietuvos kariuomenės diviziją. Su Vokietijos brigados atvykimu mes turėsime beveik dviejų Lietuvos kariuomenių efektą čia ir dabar. Į tokią erdvę net ir rusiškai meškai bus sunku savo leteną įkišti“, – sakė L. Kasčiūnas.
Krašto apsaugos ministro teigimu, šiuo metu suformuotas tikslas iki 2030 metų turėti 50 tūkst. karių aktyvaus rezervo, kurie būtų gerai apmokyti ir apginkluoti. O kuriamos komendantūros – būtų dar vienas totalios gynybos elementas.
„Ypač svarbu, jog pavyko pasiekti, kad NATO dabar modeliuoja gynybą ne principu, kad jei įsiverš kažkur, tada susirinksime ir atkovosime, bet turime būti pasirengę bet kada reaguoti į agresiją čia ir dabar, gintis ir kautis neužleidžiant nė pėdos žemės. Po Irpinės ir Bučos matome, kad gali nebūti ką atkovoti – ten lieka tik išdeginta žemė. Todėl mūsų divizija su čia dislokuotomis Vokietijos pajėgomis turi būti pasirengusi bet kada stoti į kovą ir kaip geležinis kumštis smūgiuoti priešui“, – apie pasikeitusią saugumo situaciją kalbėjo L. Kasčiūnas.
Finansų ministrė G. Skaistė pasidalijo duomenimis, jog per kadenciją pavyko 2,5 karto padidinti krašto apsaugos finansavimą. Taip pat pradėta stiprinti gynybos pramonė, čia ateina „Rheinmetall“, laukiama kitų garsių gamintojų. Ji pabrėžė, kad tvaraus finansavimo užtikrinimas ateinantiems laikotarpiams labai svarbus. Todėl šiais klausimai reikia ieškoti sutarimo ir konsensuso su kitomis partijomis.
Tapome pavyzdžiu partneriams
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė, konstatavo, kad nors buvo nemažai krizių, tačiau jos mus padarė stipresniais ir atsparesniais:
„Daug metų mūsų valstybėje visko trūko, kas susiję su sienos apsauga. A. Lukašenkos organizuota migrantų krizė ryžtingų Lietuvos sprendimų dėka buvo suvaldyta, neleidome sukurti naujo migracijos kelio.“
Ministrė pasidžiaugė, jog per maksimaliai trumpą laiką pastatytas fizinis barjeras, o visa mūsų išorinė siena yra stebima moderniomis sienų stebėjimo sistemomis.
„Lietuva šiandien turi vieną geriausių sienos apsaugos sistemų visoje Europoje. Investuojame į naujus sprendinius, kaip bepiločiai įrenginiai. Šiuo metu Baltijos šalys kartu dirba, kad atsirastų apsauginė dronų siena“, – kalbėjo ji.
A. Bilotaitė pasidžiaugė, kad mūsų pasieniečiai dabar apginkluoti moderniausia NATO standartus atitinkančia ginkluote, įdiegtas karinio aprūpinimo standartas pareigūnams, ko iki šiol nebuvo.
„Šiuo metu įrengiama Lietuvos sienos gynybinė linija, o mūsų kaimynai latviai, estai, suomiai įrengia tokius pat fizinius barjerus, kokius turime mes. Taip pat perima iš mūsų teisėkūrinę patirtį“,– vardijo ji.
Ministrė taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Lietuva civilinės saugos perėjo prie civilinės gynybos.
Todėl svarbus priedangų tinklas, veikiančios sirenos.
„Priedangų Lietuvoje nebuvo, nuo nulio sukūrėme, parengėme programą su konkrečiomis lėšomis plėsti jų tinklą, taip pat jas sutvarkyti ir pritaikyti žmonių saugumui“, – apie dar laukiančius darbus pasakojo A. Bilotaitė.
TS-LKD neeiliniame suvažiavime buvo paskelbtos ir TS-LKD programinės nuostatos, kurios turėtų apsaugoti Lietuvą nuo radikalizmo.
1. Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, nesvarbu pozicijoje ar opozicijoje, rems konsensusą svarbiausiais valstybei klausimais. Mes galime sutarti su kiekviena partija, kuriai šios vertybės svarbios: vakarietiška kryptis, stipri NATO ir ES, augantis dėmesys gynybai, pagalba Ukrainai ir Lietuvos ekonomikos bei finansų stabilumas.
2. Įsipareigojame išlaikyti sanitarinį demokratijos apsaugos kordoną. Tai reiškia, kad antruose turuose remsime tradicinių, valstybiškai mąstančių politinių jėgų kandidatus, kai jie kovos prieš radikalių partijų iškeltus kandidatus.
3. Formuodami koaliciją arba joje dalyvaudami, niekada nesudarysime koalicijos su radikaliomis politinėmis jėgomis.
Renginio metu kalbas sakė ir ateities iššūkius bei laukiančius darbus įvardijo partijos lyderiai ir kandidatai – TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, partijos pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, europarlamentaras Andrius Kubilius ir TS-LKD rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė. Taip pat bendru sutarimu pritarta deklaracijai „13 išmoktų pamokų ginant ir auginant Lietuvą“.
Suvažiavimo metu taip pat vyko diskusija, simboliškai padalinta į „Ginti“ bei „Auginti“ dalis, kuriose apie jau nuveiktus darbus pristatė ministrai Laurynas Kasčiūnas, Gintarė Skaistė, Kazys Starkevičius bei kiti partijos nariai.
Politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD PK sąskaitos.