„Nežinau, kodėl ir kam, tačiau žinau, kur ir kada“, – taip rašė šviesaus atminimo rašytojas bei dainininkas Leonardas Cohenas savo juodojo romantizmo romane „Žavūs nevykėliai“.
Panašiai yra ir su mūsų norais bei galimybėmis. Norime čia ir dabar, tačiau, ko norime, nežinome. Norime renginių ir duonos, bet pirmieji per brangūs ir jų nelankome, o antruoju atveju tiesiog tingime. Na, gal ne visai taip, bet tiesos tame yra.
Klausite, kodėl tokia pesimistinė įžanga? Atsakau – nesnauskite, kuo greičiau kvieskite draugus ir pažįstamus į liepos 4 dieną vyksiantį pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertą „Vario audra“, nes tai pats triukšmingiausias jubiliejinės Dainų šventės renginys, išsiskiriantis savo neprilygstamu skambesiu. Tik pučiamųjų muzikos vibracija gali pažadinti ritmingą klausytojų širdžių plakimą.
Tačiau pažiūrėkime, kokia istorija.
Kaip vario dūdos tapo Dainų šventės dalimi
1924 m. Lietuvoje įvyko pirmoji Dainų šventė – ji buvo surengta Kaune. Joje dūdų orkestrai akompanavo chorams „Tautišką giesmę“, dirigavo Juozas Naujalis. Pučiamųjų instrumentų orkestrai aktyviai dalyvavo visose Dainų šventėse – tiek pokario metais, tiek atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę.
2003 m. Pasaulio lietuvių dainų šventėje „Mes“ startavo naujas projektas „Vario audra“. 2009 m. Dainų šventėje varinių dūdų audra jau įsitvirtino kaip atskiras pučiamųjų orkestrų koncertas ir tapo neatsiejama šios šventės dalimi. Šiemet šimtmetį mininčios Lietuvos Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ metu „Vario audra“ koncertas vyks Vilniaus „Twinsbet“ arenoje, kur savo programa nustebins netgi išrankų žiūrovą.
Dainų ir šokių šventimo tradicija yra tautinio kultūrinio identiteto išraiška, besiremianti masiniu meno mėgėjų – choristų, šokėjų ir muzikantų – judėjimu. Šiais metais koncerte „Vario audra“ pučiamųjų orkestrai pasirodys jau šeštą kartą kaip savarankiškas žanras. Kaip čia nutiko, kad dūdų orkestrai panoro turėti Dainų šventėje savo atskirą dieną?
Pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerto „Vario audra“ sumanytojas ir meno vadovas Remigijus Vilys sako, jog per pastaruosius 24 metus Lietuvoje vario dūdų orkestrų judėjimas smarkiai išaugo. Kai kuriuose Lietuvos rajonuose, iš jų ir Panevėžio, sudarytos specialios programos, skirtos sudominti vaikus pučiamųjų muzika.
„2024 m. Lietuvos nacionalinis pučiamųjų orkestrų čempionatas buvo rengiamas jau 24 kartą. Kartu su kitais renginiais, pavyzdžiui, koncertais, seminarais, žymių specialistų vedamais užsiėmimais, konkursas labai suaktyvino visų pučiamųjų orkestrų judėjimą. Turime dvigubai daugiau orkestrų bei pagerėjusią grojimo techniką. Daugelis žymių kompozitorių, muzikantų bei orkestrų pakviesti tobulinti standartus ir reklamuoti pučiamųjų orkestrus platesnei auditorijai“, - sako R. Vilys.
R. Vilio fenomenas ir pučiamųjų orkestrų lygis
Meninis pučiamųjų orkestrų lygis šalyje kasmet kilo vis aukštyn, pavyzdžiui, Panevėžio rajone, Naujamiestyje, jau minėtas R. Vilys įkūrė vario dūdų orkestrą „Aukštyn“. Lietuvoje imta organizuoti pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatus – tai buvo didžiulė naujiena ir proveržis.
Donatas Bukauskas – muzikantas, rašantis puikias kompozicijas, netgi sukūrė pjesę „Step up“, o štai olandų kompozitorius Janas de Haanas parašė kūrinį, pavadintą „Baltijos kelias“ (The Baltic Way) ir jį skyrė vėlgi R. Viliui.
Ši asmenybė – tikras Figaro, tačiau ne dėl vedybų, o dėl sugebėjimo vienu metu gerai dirbti kelis darbus. Jo vadovaujamą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vario dūdų orkestrą „Brass LT“ pastebėjo ir įvertino užsienyje, o šiemet Palangoje pirmą kartą Rytų Europoje ir Baltijos šalyse vykusiame Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionate šis orkestras savo kategorijoje pelnė Grand Prix apdovanojimą.
Pagaliau prestižinis čempionatas surengtas Lietuvoje
Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos (European Brass Band Association, EBBA) rengiamas Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas (EBBC) pirmą kartą surengtas Londone dar 1978 m. ir vyksta kasmet vis kitoje valstybėje. Beveik pusę amžiaus vykstantis čempionatas tapo vienu prestižiškiausių šio žanro renginių pasaulyje.
Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos įkūrėjo ir deleguoto EBBA atstovo Remigijaus Vilio pastangomis EBBA pastebėjo Lietuvoje intensyviai kylantį orkestrų muzikavimo lygį, nuolatinį tobulėjimą ir įsitraukimą į svarbiausius Europos orkestrų renginius, todėl buvo nuspręsta čempionatą surengti Lietuvoje, Palangoje. Tai turėjo įvykti 2020 m., tačiau dėl pandemijos renginys buvo nukeltas į 2024 m.
Prieš mėnesį Palangoje įvykęs čempionatas buvo išskirtinis ir dėl vienos paprastos priežasties – privalomų kūrinių sąraše buvo net dviejų lietuvių kompozitorių kūrinai. Tai Vaidos Striaupaitės-Beinorienės „Baltijos legendos“ ir Kazio Daugėlos „Lietuviški šokiai“.
„Nė vienas muzikos žanras nepritraukia tiek entuziastingos ir motyvuotos publikos, kaip „brass“ orkestrų čempionatai, ir tai mums buvo labai nauja. Pučiamųjų kultūra galėtų sudominti lietuvius, jeigu jie tik išgirstų, kaip orkestrai neįtikėtinai gerai goja. Tai yra labai aukšto lygio renginys“, – sako kompozitorė V. Striaupaitė-Beinorienė, kuri yra buvusi keliuose Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatuose, o šis Lietuvoje jai buvo trečiasis.
Buvęs „Trimito“ orkestro ilgametis muzikantas, licencijuotas pučiamųjų instrumentų meistras Jonas Šileika mano turintis atsakymą, kodėl pučiamieji orkestrai ir jų muzika vis dar ne tokie populiarūs Lietuvoje:
„Manau, sovietmečiu neturėjome kokybiškos šio žanro muzikos, išskyrus profesionalius orkestrus. Anksčiau mėgėjų orkestrai buvo gana žemo lygio ir dėl instrumentų stokos, o dabar jau ir pamiršome, kad orkestras gali nederėti. Tačiau jeigu atkeliavo Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas į Lietuvą, vadinasi, po truputį orkestrai tampa ir matomi, ir girdimi.“
Vilniuje – ypatinga scena ir programa
Liepos 4 d. „Twinsbet“ arenoje iškils scena, talpinsianti įspūdingą jungtinį orkestrą – daugiau nei 2600 muzikantų, solistų ir šokėjų. Koncerte „Vario audra“ klausytojai išgirs pirmą kartą grojant medžioklės ragų orkestrą – to nėra buvę Dainų švenčių istorijoje, o medžioklės tradicijos Lietuvoje yra senos, kaip Gedimino kalnas, ant kurio kunigaikštis medžioklės metu ir susapnavo geležinį vilką!
Specialią programą rengia viešnios – mušamųjų instrumentų choreografinis ansamblis iš Odesos (Ukraina) „Crazy Drummers“ („Pašėlusios būgnininkės“). Apsiginklavusios moderniais „žygiuojančiais būgnais“ ir pasidabinusios spalvingais kostiumais charizmatiškosios būgnininkės nepalieka abejingų.
Renginyje taip pat pasirodys multiinstrumentalistas Saulius Petreikis, saksofono virtuozas Petras Vyšniauskas ir jo mokinys Domas Ziegoraitis. „Vario audroje“ jungtiniam pučiamųjų orkestrui diriguos žmogus-orkestras Vytautas Skripkauskas, vyriausias Dainų šventės dirigentas, specialiai šiam koncertui parašytus nuotaikingus kūrinius gros džiazo orkestrai.
Greta civilių orkestrų darniai koja kojon žengs kariniai orkestrai – jie atliks defile programą – kai ir gros, ir eis vienu metu. Renginį ves net keturi šarmingi vedėjai: Oneida Kunsunga, Rafailas Karpis, Jokūbas Bareikis ir Lina Rastokaitė (renginio režisierius – Andrius Žiurauskas).
Dūdų orkestrai yra įsikūnijęs gyvenimo džiaugsmas, paverstas muzika ir eisena. Dūdos kelia vario audras – jos nepavojingos, tačiau įtraukiančios švęsti!