Lietuviškas vynas: įkvepianti pradžia ir autentiškos tradicijos
„Anykščių vyno“, priklausančio „MV Group Production“, gamybos vadovė Liubovė Rebiatnikova pasakoja, kad vyno gamybos istorija Lietuvoje prasidėjo 1926 metais, kai agronomas Balys Karazija Anykščiuose įsteigė vaisvynių dirbtuvę. Iš pradžių jis ketino gaminti obuolių vyną tik iš tėvo sode užaugintų vaisių, tačiau mažo šeimos verslo pradžia buvo tokia sėkminga, kad jau kitais metais rinkai buvo pasiūlytas vynas iš uogų.
Auganti paklausa ir žmonių susidomėjimas vaisių bei uogų vynais paskatino verslo plėtrą. B. Karazija įsigijo Dabužių dvarą su 140 ha žemės ir ten pradėjo auginti uogas. Vyno gamyba sparčiai augo, o Anykščių apylinkėse, jo iniciatyva, buvo įveista daugybė vaismedžių sodų, kurie garsina šį regioną iki šiol. Apie aukštą čia gaminamo vyno kokybę byloja ir daugybė Lietuvos bei tarptautinėse parodose pelnytų apdovanojimų tiek tarpukariu, tiek atkūrus Nepriklausomybę.
Sovietmečiu vyno gamybos tradicija buvo pristabdyta – „Anykščių vynas“ buvo nacionalizuotas, tačiau gamyba nenutrūko ir tęsėsi.
„Vyno gamyba Lietuvoje išgyveno tikrą atgimimą 2011-aisiais, kai buvo suteikta pirmoji mažojo vyno gamybos licencija. Šalyje pradėjo veikti dar bent 14 licencijuotų vyndarių, iš kurių dauguma gamina uogų ir vaisių vyną, o mažiau nei pusė – ir vynuogių vyną. Juos visus, įskaitant „Anykščių vyną“, galima rasti 2023 m. Lietuvos vyndarystės turizmo žemėlapyje“, – apie Lietuvos grįžimą į pasaulio vynų gamintojų gretas pasakoja L. Rebiatnikova.
Pašnekovė džiaugiasi, kad šiuo metu Lietuvoje natūralios fermentacijos vyno kategorijoje populiariausias prekės ženklas yra „Anykščių vyno“ gaminama „Voruta“.
„Ypač reikšminga, kad du mūsų vynai – „Vorutos“ juodųjų serbentų ir obuolių pusiau saldus vynas – yra pripažinti tautinio paveldo produktais“, – priduria L. Rebiatnikova.
„Vorutos“ vyno pavadinimas taip pat neatsitiktinis. Manoma, kad legendinė karaliaus Mindaugo pilis Voruta stovėjo šalia Anykščių, todėl ir „Anykščių vyno“ gamyklos pasididžiavimas pavadintas būtent šiuo vardu.
„Voruta“ vynai – tai šio krašto istorijos ir čia užaugintų vaisių bei uogų įkvėptas autentiškas skonis“, – didžiuodamasi sako L. Rebiatnikova.
Vaisiai, uogos ir žiedlapiai – pagrindinės žaliavos tradiciniam vynui
Nors įprastai vyną asocijuojame su vynuogėmis, tradicinis lietuviškas vynas yra gaminamas iš įvairiausių vaisių ir uogų: svarainių, juodųjų serbentų, obuolių, vynuogių, vyšnių, aronijų, slyvų, granatų, rabarbarų, kriaušių bei daugelio kitų. Egzotiškesni pasirinkimai, tokie kaip granatų ar rabarbarų vynai, turi savitumo dėl jų gamyboje naudojamų vaisių.
Siekiant užtikrinti aukščiausią kokybę, visas „Voruta“ vynas pilstomas į klasikinės talpos 750 ml butelius su siauru kakleliu, kuris padeda apsaugoti vyną nuo oksidacijos. Be to, vis daugiau šių vynų uždaromi užsukamais kamščiais – patogiu ir praktišku sprendimu, leidžiančiu išlaikyti vyno šviežumą.
Nealkoholinis vynas skinasi pripažinimą Lietuvoje ir užsienyje
L. Rebiatnikova pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvoje populiarėja nealkoholinis vynas. Vis daugiau žmonių ieško galimybės mėgautis tradiciniais skoniais.
„Anykščių vynas“ atliepia šią tendenciją, rinkai siūlydamas vis platesnį nealkoholinio vyno asortimentą. Šį pasirinkimą pirkėjai vertina – tai liudija ir augantys pardavimų rodikliai. Bendri „Voruta“ vyno pardavimai pernai padidėjo 10 proc., o nealkoholinio vyno – net 20 proc.
Dažnam kyla klausimas: kaip gaminamas nealkoholinis vynas? L. Rebiatnikova paaiškina: „Yra du pagrindiniai būdai. Pirmasis – fermentacijos proceso trumpinimas, antrasis – alkoholio pašalinimas iš jau pagaminto vyno vakuuminio garinimo būdu. Pastarasis metodas leidžia išlaikyti tikrą vyno skonį ir aromatą, todėl būtent jis naudojamas gaminant „Voruta Winterspice“ – mūsų nealkoholinį žiemos vyną“.
Ji džiaugiasi, kad „Anykščių vyno“ vyndarių pastangos sulaukia įvertinimo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šiuo metu produkcija eksportuojama į 15 šalių, o didžiausio populiarumo lietuviški vynai sulaukia artimiausioje kaimynystėje – Lenkijoje. Vis labiau lietuviškais vynais domisi ir Latvijos, Estijos, Vokietijos bei Jungtinės Karalystės gurmanai.
„Eksportas kasmet auga. Šiemet fiksuojamas net 10 proc. pardavimų augimas, ir tai išties džiugina“, – optimistiškai nuteikiančiomis tendencijomis dalijasi „Anykščių vyno“ gamybos vadovė.