Kas trečias gyventojas (31 proc.) tyrimo metu nurodė, kad šiuo metu ar anksčiau buvo paėmęs vartojimo paskolą arba planuoja skolintis ateityje. Beveik ketvirtadalis iš jų visada turi bent vieną aktyvią vartojimo paskolą arba moka įmokas už išsimokėtinai pirktas prekes bei paslaugas, o imamos vartojimo paskolos dydis dažniausiai siekia daugiau nei 7 500 eurų.
Skolinasi aktyvūs ir darbingi žmonės
Pasak „GF banko“ Rizikos valdymo departamento direktoriaus Eimanto Palionio, vartojimo paskolų dažniau neprireikia gerbūvį jau susikūrusiems vyresnio amžiaus žmonėms, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį siekia 701-1000 eurų. Tyrimas atskleidė, kad 26-55 metų gyventojai vartojimo paskolas ima arba išsimokėtinai perka kur kas dažniau.
„Lietuviams įprasta imti vartojimo paskolą arba naudotis lizingo paslaugomis norint pasigerinti buitį ir gyvenimo kokybę. Džiugu, kad dauguma jų skolindamiesi atsakingai įsivertina, kokią šeimos biudžeto dalį galės skirti paskolos arba lizingo įmokoms, ir neima paskolų beatodairiškai. Neplanuota vartojimo paskola imama kur kas rečiau – dažniausiai norint padengti netikėtas medicinines išlaidas ar suremontuoti sugedusį automobilį“, – kalba E. Palionis.
34 proc. respondentų, kurie skolinosi arba planuoja skolintis ateityje, pagrindinę skolinimosi priežastį nurodė namų remontą ir gyvenimo kokybės pagerinimą. Po 29 proc. respondentų vartojimo paskolą ėmė arba imtų norėdami įsigyti transporto priemonę arba buitinę techniką.
Poreikį skolintis sveikatai ir medicinos paslaugoms nurodė 8 proc. besiskolinančių respondentų. Tyrimas atskleidė, kad paslauga, leidžianti išsimokėtinai įsigyti medicinos, sveikatinimo paslaugas ir medicinines prekes, vienodai aktuali studentams, ūkininkams, smulkiesiems verslininkams ar pensininkams. Rečiausiai sveikatai skolinosi asmenys, užimantys aukštas pareigas.
Palyginti su ankstesniais metais, iki 4 proc. sumažėjo dalis respondentų, imančių vartojimo paskolą tvariems buities sprendimams. Tiek pat gyventojų, atsakydami į klausimą, kokiam tikslui ėmė ar planuoja pasiimti vartojimo paskolą, nurodė studijas bei kvalifikacijos kėlimą – lėšų mokslams dažniausiai prireikia tebestudijuojantiems 18-25 metų žmonėms.
27 proc. apklaustųjų nurodo, kad jų paimta arba planuojama imti vartojimo paskola siekia daugiau nei 7 500 eurų. Ketvirtadalis apklaustųjų yra pasiskolinę arba planuoja skolintis nuo 1 000 iki 3 000 eurų, 16 proc. – 500-1 000 eurų.
Tyrimas rodo atsakingą požiūrį į skolinimąsi
Paklausti, kaip dažnai ima vartojimo paskolą, respondentai dažniausiai atsakė tai darantys retai (41 proc.) arba labai retai (32 proc.). Visada bent vieną aktyvią vartojimo paskolą ar mokėjimą už išsimokėtinai įsigytas prekes turi 23 proc. respondentų. Tik labai maža dalis besiskolinančių respondentų (3 proc.) nurodė, kad nuolat turi kelias vartojimo paskolas.
Šeimos biudžeto dalis, skiriama vartojimo paskolų arba lizingo įmokoms, labai susijusi su šeimos gaunamomis pajamomis. Mažiausių (iki 500 eurų vienam namų ūkio nariui per mėnesį) pajamų apklaustieji dažniau mano, kad įmokoms galima skirti iki dešimtadalio šeimos biudžeto, tokios nuomonės laikosi 44 proc. respondentų. 32 proc. vartojimo paskolų arba lizingo įmokoms skirtų 10-20 proc. šeimos biudžeto, o dešimtadalis respondentų, dažniau tie, kurių pajamos didžiausios, įmokoms skirtų 20-30 proc. šeimos biudžeto.
Tik 6 proc. respondentų vartojimo paskolų arba lizingo įmokoms skirtų didžiausią leistiną šeimos biudžeto dalį – 30-40 proc.
„GF banko“ užsakymu tyrimą 2024 m. rugsėjo 16-25 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.