Pasak „LRT Opus“ vyr. muzikos redaktoriaus, muzikologo Dariaus Užkuraičio, daugelyje šalių stebima tendencija – vis daugiau muzikantų kuria bei dainuoja gimtąja kalba. Muzikologo teigimu, tokį pasirinkimą lemia daugybė priežasčių – nuo suvienodėjusių techninių galimybių iki noro būti unikaliais bei taip išsiskirti perpildytoje rinkoje.
Muzikos prodiuseris bei atlikėjas Laisvūnas Černovas, žinomas Matto slapyvardžiu, pasakoja, kodėl apsisprendė kurti tik lietuviškai, ir kaip gimė daina su ilgiausiu lietuvišku žodžiu.
Kūrėjai rašo tekstus angliškai, kad išvengtų kritikos?
„Šiuo metu pasaulyje muzika iš tiesų supanašėjusi – kūrėjai turi tuos pačius kompiuterius, muzikos instrumentus. Norint kažkuo išsiskirti, ypač tokiuose konkursuose kaip „Eurovizija“, viena iš galimybių – dainuoti savo gimtąja kalba“, – sako muzikologas D. Užkuraitis.
Jis atkreipia dėmesį, jog kiekviena kalba yra ir savotiška muzika, taigi dainuojant melodijai suteikiamas tam tikras prieskonis. Suvienodėjusio skambesio laikais tai yra dar vienas iš būdų išsiskirti.
„Kadaise lietuvių atlikėjai „Eurovizijos“ atrankose dainuodavo tik angliškai, argumentuodami, jog įvairialypė auditorija lietuvių kalbos nesupras. Šiandien toks pasiteisinimas tuščias, nes yra daugybė galimybių išsiversti tekstus, susirasti juos internete, jeigu iš tiesų rūpi gilintis į kūrinio turinį“, – apie šiuolaikinių technologijų suteikiamus privalumus kalba D. Užkuraitis.
Tai viena priežasčių, kodėl daugelis atlikėjų renkasi kūrinius atlikti gimtąja kalba ne tik „Eurovizijos“ konkurse, bet ir savo koncertuose ar įrašydami albumus studijoje.
„Tačiau neretai iš mūsų autorių girdžiu, jog jie privengia dainoms kurti lietuvišką tekstą, nes jaučiasi atsakingi už kiekvieną žodį. Kurdami angliškai, vartoja įprastas frazes, kurias auditorija priima, taigi viskas atrodo normalu. Jei klausytojai tokias banalybes išgirstų lietuviškai, neabejotinai pasipiltų kritika tekstui“, – apie pragmatinius kūrėjų sumetimus vis dar rinktis anglų kalbą pasakoja D. Užkuraitis.
Muzikologas juokauja, kad angliškai tekstus veikiausiai kuria tie, kurie negeba jų kurti lietuviškai. Gebantys valdyti žodį, įžvelgti daugybę sluoksnių kalboje, jos turtingumą ir melodingumą, vis dažniau renkasi klausytojams pateikti kūrinį lietuvių kalba.
Anglų kalba parašyta daina negarantuoja pasaulinės sėkmės
Dauguma muzikos kūrėjų bei atlikėjų yra realistai ir suvokia, kad vos padainavę angliškai neužkariaus milžiniškos Jungtinės Karalystės ar JAV muzikos rinkos. O jei ir užkariaus, anot D. Užkuraičio, dar klausimas, kaip tai pavyktų greičiau – dainuojant gimtąja kalba, kuri galbūt kažkam pasirodys labai įdomi, ar prasta anglų kalba.
Tuomet natūraliai kyla klausimas: ar apskritai įmanoma kurti kokybišką bei vertingą tekstą ta kalba, kuri nėra gimtoji ar kurios nemoki taip gerai, kaip gimtosios?
„Esu įsitikinęs, jog yra talentų, kurie sugebėtų tai daryti. Populiarioji muzika nėra poezija, kuriami ne eilėraščiai, o dainų tekstai. Jei esi tobulai išmokęs anglų kalbą, manau, įmanoma ja kurti, tačiau tai yra gana sudėtinga. Gyvenime esu sutikęs daug gabių kūrėjų, tačiau tikrai ne kiekvienas turi ir gali eiti būtent šiuo keliu“, – įsitikinęs D. Užkuraitis.
Jis teigia žinantis daugybę pavyzdžių, kai gana populiarūs atlikėjai niekada nepateko ir nepateks į Jungtinės Karalystės muzikos topus vien dėl prastos savo anglų kalbos: „Jie nesugeba sukurti tokio teksto, kokį sukurtų anglakalbis. Ypač, jei nori kalbėti metaforomis, palikti minčių tarp eilučių – juk geram kūriniui tai irgi svarbu.“
Dar viena priežastis, kodėl net ir tobulai užsienio kalbą išmokę atlikėjai nesudomina anglakalbės auditorijos, anot D. Užkuraičio, yra kultūrinis fonas. Jei nori pasiekti auditoriją, svarbu išmanyti tos šalies kontekstą, žinoti to meto posakius.
„Jei dainuosi tik angliškai, tikėtina, jog liksi nežinomas ir Lietuvoje, ir užsienyje. Tačiau visur yra išimčių, visko gali nutikti. Todėl dainuoti angliškai nusprendusiems atlikėjams nuoširdžiai patariu turėti bent vieną ar du lietuviškus kūrinius, kurie suktųsi mūsų radijo stotyse. Tuomet bus lengviau išaugti ir iki užsienio rinkos“, – įžvalgomis dalijasi muzikologas.
Talentas ir gebėjimas valdyti žodį atveria kelią į klausytojo širdį
Daugelis muzikos kūrėjų, atlikėjų ir klausytojų yra įsitikinę, kad ne visos kalbos yra vienodai dainingos, ne visos gerai skamba. D. Užkuraitis sako, jog tai mitas, kuriuo ir pats ilgai tikėjo.
„Buvau įsitikinęs, jog lietuvių kalba nėra labai tinkama dainavimui, nes turime daug triskiemenių, keturskiemenių žodžių. Maniau, jog norint kurtį gerą šiuolaikinę roko ar popmuziką, reikia dainuoti angliškai“, – prisipažįsta muzikologas.
Tačiau tokios jo nuostatos visiškai išsisklaidė 2001-aisiais, kuomet pasirodė grupės „Empti“ albumas „Cunami“, kuriam lietuviškus tekstus sukūrė Giedrė Kilčiauskienė:
„Ji man yra puikiausias pavyzdys, kaip taisyklinga lietuvių kalba galima kurti tekstus kokiam tik nori muzikiniam žanrui – tiek rokenrolo ritmams, tiek elektroninei muzikai. Jei esi talentingas muzikantas, jei gebi virtuoziškai valdyti žodį, gali kurti bet kuria kalba.“
D. Užkuraitis pastebi, jog gimtoji kalba nė kiek netrukdo gerų atlikėjų bei kūrinių populiarumui:
„Įsivaizduokite „Rammstein“, dainuojančius angliškai. Beje, skambėdavo ir ta kalba atliekamų kūrinių, tačiau jie nėra labai vertinami, visiems daug labiau patinka jų vokiškai atliekamos dainos. Pati kalba yra muzika. Veikiausiai keistai skambėtų mūsų sutartinės, jei būtų išverstos į kitą kalbą.“
LRT Opus vyr. muzikos redaktorius pastebi ir kitą reiškinį, susijusį su kalba: radijo laidose dalyvaujantys jauni atlikėjai kalbėdami vartoja daug anglicizmų. Jų pasiteisinimas – nežino, kaip pasakyti lietuviškai, todėl sako angliškai.
Anot D. Užkuraičio, čia išlenda mažos šalies kompleksas ir žmogaus noras pademonstruoti, kad moka anglų kalbą. Muzikologo manymu, tokiu atveju geriau pagalvoti, paklausti, kitaip apibūdinti norimą pasakyti dalyką, o ne teisintis – „nežinau, kaip lietuviškai“.
„Tokie kompleksai paprastai būdingi popmuzikos atlikėjams, kurie nėra patekę į tarptautines rinkas. Pamažu iš tų kompleksų vaduojamės, juolab, atsiranda ir pasaulinį pripažinimą pelniusių popatlikėjų, pavyzdžiui, „Ten Walls“. O mūsų klasikos, džiazo muzikantai ir dainininkai jau seniai žinomi – jų kalba gana švari“, – sako pašnekovas.
Lietuviška muzika išgyvena aukso amžių
Muzikos prodiuseris bei atlikėjas Laisvūnas Černovas,žinomas slapyvardžiu Matto, sako, jog kurti lietuvių kalba jam yra labai svarbu: „Noriu palikti ne tik antspaudą lietuviškoje muzikoje, bet ir kokybės bei gero skambesio žymę.“
Prodiuserio įsitikinimu, būtent gimtoji kalba leidžia kurti žymiai profesionaliau, dingsta atmestinumas, neišvengiamai daugiau yra galvojama apie kokybę, atsakomybę.
Šiuolaikinė lietuviška muzika, anot pašnekovo, yra itin aukšto lygmens, todėl jos galėtų būti ir daugiau.
Jis pritaria D. Užkuraičiui, jog atskirais atvejais kūryba anglų kalba gali padėti iššauti į pasaulinius topus, tačiau toks pasirinkimas dažniausiai tik apriboja galimybes: „Pasaulyje yra išleidžiama begalė dainų, tad milžiniškame jų sraute būti pastebėtai dar vienai angliškai dainai yra itin sunku. Todėl vis aktualiau siekti būti autentiškam, o ne suprantamam visiems. Lietuvių kalba parašytos dainos skamba puikiai. Pasiklausykite šiuolaikinių atlikėjų kūrinių – jie tą įrodo.“
Kalbėdamas apie vieną populiariausių savo kūrinių „Kiškiai“, kuriame buvo pavartotas ilgiausias lietuviškas žodis nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems, prodiuseris ir atlikėjas sako, jog idėja sukurti tokią dainą kilo išgirdus šokių muzikos kūrinį, į kurį buvo įtrauktas itin ilgas vokiškas žodis.
„Jausmas buvo nenusakomas: skambėjo absurdiškai, juokingai, tačiau kartu ir labai gerai“, – apie įspūdžio pagimdytą kūrybinę mintį pasakoja L. Černovas.
Lietuviškos kalbos turtingumą bei savitumą prodiuseris planuoja atskleisti ir būsimuose savo kūriniuose. L. Černovas ketina įtraukti etninius motyvus, kurie elektroninėje muzikoje skamba itin subtiliai, ir džiaugiasi, kad sunkiai ištariamas lietuviškas žodis nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems pagaliau įamžintas stipriame elektroninės šokių muzikos kūrinyje.
Straipsnis parengtas iš VLKK vykdomos Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos lėšų