Visada domino skirtingos mokslų disciplinos
D. Vizbarienė – lietuvių kalbos mokytoja, literatūrologijos ir edukologijos magistrė. Ji konsultuoja mokytojus visoje šalyje skaitmeninių mokymo priemonių naudojimo klausimais, veda seminarus. Pašnekovė prisipažįsta – informacinės technologijos ją domino visada, tad tai nėra visiškai nauja sritis jos darbe.
Pradėjusi dirbti Panevėžio robotikos centre „RoboLabas“ D. Vizbarienė susipažino su čia dirbančiais mokytojais, gebančiais prakalbinti robotus. Būtent jų patirtis ir įkvėpė lietuvių kalbos mokytoją imtis neįprastos veiklos – išmokti konstruoti bei programuoti robotus naudojant „LEGO education“ programinę įrangą.
„Taip gimė integruotų lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos bei robotikos pamokų scenarijai, vėliau virtę integruotomis pamokomis bei edukacija“, – sako panevėžietė.
Panevėžio miesto ir rajono mokiniai turi unikalią galimybę dalyvauti D. Vizbarienės vedamoje edukacijoje „Jaunieji išradėjai“. Į šias pamokas atvyksta skirtingų mokymosi poreikių ir galimybių turintys mokiniai. D. Vizbarienė įsitikinusi: mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, integruotos dalyko ir robotikos pamokos yra galimybė pasiekti išsikeltus tikslus. Visų pirma todėl, kad kiekvienas vaikas gali atlikti užduotį jam tinkamiausiu būdu, mat pamokoje naudojamos skirtingos skaitmeninės priemonės, mobilieji įrenginiai bei robotikos rinkiniai.
Pedagogė pabrėžia, kad pasiruošimas šioms pamokoms naudingas ir jai pačiai. Gilindamasi į STEAM sritį, dirbtinio intelekto teikiamas galimybes, mokytoja sako atrandanti nepaprastai įdomių dalykų, kuriuos maga pačiai išbandyti bei pristatyti mokiniams.
Kiekviena pamoka – interaktyvi ir stebinanti
Kaip atrodo interaktyvios pamokos specialiųjų poreikių turintiems moksleiviams? Ar lengva juos įtraukti į STEAM veiklą? Mokytoja įsitikinusi – šis mokymo principas – pati efektyviausia priemonė, norint sudominti moksleivius.
„Jauniausieji „RoboLabas“ mokiniai yra priešmokyklinukai, 5–6 metų vaikai, vyriausiems mano grupėje – 14–15 metų. Kiekvieno užsiėmimo tema yra skirtinga. Su jauniausiais vaikais paprastai pradedame pažintį su robotika tyrinėdami žemės palydovą. Pirmiausia stebėdami tiesioginę NASA Žemės iš kosmoso vaizdų transliaciją išsiaiškiname, kas yra žemės palydovai, kokios yra jų galimybės, kokia paskirtis. Tada, naudodami programinę įrangą „WeDo 2.0“, vaikai konstruoja žemės palydovą, susipažįsta su blokinio programavimo pagrindais, mokosi parinkti pirmuosius kodus“, – pasakoja D. Vizbarienė.
Vyresnieji mokiniai kuria sudėtingesnius robotus – savivaldžius automobilius ar bitę–robotą, kuris mokosi bijoti ar atpažinti skirtingus augalus.
„Robotikos pamokos vaikams įdomios, mat jie gali labai skirtingais būdais prisiliesti prie nagrinėjamos temos, gyvai susipažinę su teorine medžiaga viską išbandyti praktiškai. Žinoma, ir iškilusią problemą spręsti individualiai, kūrybiškai. 5–8 klasių mokiniai atvyksta ir į integruotas lietuvių kalbos bei literatūros ar istorijos ir robotikos pamokas. Per integruotą literatūros ir robotikos pamoką išsiaiškiname, kodėl vaikai žaisdami žaidimus naudoja avatarus, ką jie reiškia, iš kokios kalbos atkeliavo žodis „avataras“ ir kodėl filmas „Avataras“ toks populiarus pasaulyje“, – sako pedagogė.
Naudodamiesi interaktyvia programa „voki.vom“, vaikai pamokų metu kuria perskaitytos knygos personažo avatarą, kuris ne tik aprengiamas taip, kaip knygos personažas, bet ir prabyla įvairiais vaikų balsais. Šis avataras sugeba papasakoti ir savo gyvenimo istoriją. Anot D. Vizbarienės, tokiu būdu vaikams mokymasis atrodo kaip žaidimas. Vis dėlto taip jie išmoksta labai svarbių dalykų: atidžiai išanalizuoti perskaitytos knygos personažą, aptarti laikotarpį, kuriame gyveno knygos veikėjas. Vaikai turi galimybę įsikūnyti į pasirinktą personažą ar istorinę asmenybę, atskleisti jos charakterį, tos epochos dvasią.
Vaikai mokomi spręsti problemas
Pedagogė įsitikinusi – vaikams patinka robotikos pamokos, o viena iš svarbiausių to priežasčių – mokymasis spręsti aktualias šių dienų problemas. Pavyzdžiui, konstruodami bitę–robotą, vaikai išsiaiškina, kuo bitės tokios svarbios planetos eko sistemai ir kodėl robotų inžinieriai kuria bites–robotus. Jie aiškinasi, kodėl verta mokytis valdyti droną ir ar dirbtinis intelektas gali už vaikus atlikti namų darbus.
Pamokų metu moksleiviai išmoksta skaityti instrukcijas, gilinasi į skaičiavimo įgūdžius, lavina projektavimo ir kūrybiškumo gebėjimus.
„Mokydamiesi robotikos vaikai sužino daugybę dalykų, kuriuos gali pritaikyti praktiškai savo kasdienėje veikloje ar mokydamiesi mokykloje. Kita vertus, mokantis robotikos tenka spręsti ir nemažai iššūkių: jeigu nukrypsi nuo konstravimo instrukcijos ar suklysi rašydamas programos kodą, robotukas gali ir neveikti. Tada mokomės ieškoti klaidos, nebijoti paprašyti pagalbos ir, žinoma, padėti draugui. Be to, gali taip nutikti, kad dings internetas ar neveiks naudojama įranga. Ką tada daryti, ar verta nusiminti? Akivaizdu, kad ir technologijų naudojimas kelia vaikams iššūkių, su kuriais jie mokosi susidoroti kūrybiškai“, – sako D. Vizbarienė.
Lietuvių kalbos mokytoja pastebi, kad stebuklingo būdo, kuris padėtų visada sudominti vaikus – nėra. Vis dėlto temos, kurios itin domina ją pačią, „užkrečia“ ir mokinius.
Veiksminga pagalba specialiųjų poreikių turintiems vaikams
Robotikos pamokas D. Vizbarienė veda ir mokiniams, turintiems įvairių specialiųjų poreikių. Šiuo metu užsiėmimus lanko 15 tokių vaikų.
„Robotikos pamokos ypač veiksmingos mokiniams, turintiems autizmo spektro sutrikimų. Dirbdama su sunkią negalią turinčiais vaikais pastebėjau, kad jų ugdymui ypač svarbus struktūruotas mokymas. Konstruodami robotus, vaikai vadovaujasi paruoštomis instrukcijomis, kurios parengtos taip, kad būtų vizualiai atkartotas kiekvienas konstravimo žingsnis. Tokiu būdu vaikas gali susikoncentruoti į savo veiklą atlikdamas užduotį, jaučia mažiau nerimo ir, žinoma, patiria sėkmę“, – pasakoja ji.
Pedagogė ypač didžiuojasi vieno dvylikamečio mokinio pasiekimais. Šiuo metu jis jau geba kurti individualius projektus ir pats parašo programos kodą sukurtam robotui. Mokinys vienoje pamokoje sukonstravo net Morzės abėcėlės prototipą.
„Vaikų pasiekimais ypač didžiuojasi tėvai. Jie pastebi akivaizdų vaiko tobulėjimą: lavėja kalba, bendravimas, skaitymo, konstravimo, skaičiavimo gebėjimai. Tačiau norint, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai būtų veiksmingai ugdomi pamokoje, reikalinga visapusiška pagalba mokytojui pamokoje. Kartu su manimi pamokoje dirba savanorė, mano mokinė iš J. Miltinio gimnazijos, kuri kuo puikiausiai geba teikti pagalbą vaikams. Be to, kartu atvyksta dvi individualios priežiūros specialistės, pagal galimybę – socialinė darbuotoja. Kai užsiėmimas vyksta vaikams, turintiems klausos sutrikimų, kartu su mokytoju dirba ir vertėjos iš gestų kalbos. Norint, kad specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai sėkmingai mokytųsi tiek bendrojo ugdymo mokyklose, tiek neformaliojo ugdymo įstaigose, būtinas dėmesys ir individuali pagalba kiekvienam. Tik tokiu būdu galima suteikti vaikams galimybę rasti vietą gyvenime, siekti karjeros pasirinktoje srityje“, – įsitikinusi pašnekovė.
STEAM ugdymo plėtra ir mokymosi aplinkos, skatinančios mokinių kūrybiškumą ir gebėjimą kurti ar pritaikyti technologijas praktikoje, prieinamumas yra skatinami ES fondų finansuojamomis priemonėmis.