Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis sako, kad robotizuotų ir skaitmenizuotų sprendimų kūrimą vietoje, o ne jų importą, skatina spartėjantys pramonės automatizavimo procesai.
„Didžiausią robotizuotų sprendimų integraciją matome tose pramonės šakose, kur vykdoma masinė gamyba. Lyderiai šioje srityje yra baldų, maisto, medienos, elektronikos, metalo apdirbimo pramonė. Natūralu, kad norint efektyvinti veiklą ir didinti našumą, ieškoma automatizuotų sprendimų, leidžiančių tai padaryti optimaliomis sąlygomis. Galimybė įsigyti Lietuvos įmonių sukurtus sprendimus tampa nemažu privalumu, nes tokiu atveju paprasčiau užsitikrinti ir jų priežiūros bei atnaujinimo paslaugas. Be to, Lietuvos kūrėjai ne tik siūlo konkrečius sprendimus, bet ir kuria automatizuotų bei skaitmenizuotų sprendimų ekosistemas, galimybes išbandyti dar rinkoje nesančius prototipus, susipažinti su technologinėmis naujovėmis“, – sako D. Lasionis.
Sumažina klaidų tikimybę
Vienos iš automatizuotus sprendimus kuriančių įmonių UAB „Axioma Servisas“ Vilniaus serviso padalinio vadovas Tomas Gerdauskas sako, kad įmonė jau 20 metų diegia automatizuotus paletavimo sprendimus ir sistemas, padedančias įmonėms automatizuoti technologinį procesą nuo produkto gamybos iki paletizavimo, taip pat teikia šių sistemų priežiūros, aptarnavimo paslaugas.
„Įprastai sprendinių paiešką ir jų kūrimo poreikį inicijuoja patys klientai, kai organizuodami gamybą susiduria su problemomis, kurias gali išspręsti technologinių procesų robotizavimas. Tarp dažniausių problemų – personalo trūkumas, siekis padidinti našumą ir sumažinti veiklos kaštus, užtikrinti produkcijos kokybę“, – vardija T. Gerdauskas.
Jam antrina robotikos, pakavimo ir vaizdo atpažinimo sprendimuose besispecializuojančios bendrovės „Techvitas Robotika“ robotikos pardavimų vadybininkas Einius Daugėla. Gamybos įmonės susiduria su esamų darbuotojų išlaikymo ir naujų pritraukimo iššūkiais, tad stengiasi automatizuoti monotoniškiausius, nepatraukliausius arba fiziškai sunkiausius darbus.
„Kas susiję su vaizdo sprendimais, tai įmonės dažnai susiduria su problema, jog darbuotojai, tikrinantys detales, ar šios po gamybos neturi broko, nuo didelio detalių kiekio ir darbo monotoniškumo kartais trūkumus nesąmoningai praleidžia pro akis, o tai gali lemti dideles baudas iš galutinio produkto užsakovo. Robotizuotos patikros sistemos su vaizdo atpažinimo galimybe padidina nekokybiškos detalės aptikimo tikimybę ir visos sistemos našumą“, – teigia jis.
Pašnekovas sako, jog nors yra tikima, kad automatizuoti sprendimai aktualiausi didelėms įmonėms, tačiau robotus integruoti į savo veiklą linkę ir mažesni verslai.
„Iliustruosiu vienu iš pavyzdžių – į mus kreipėsi jauna gamybinė įmonė, turinti vos du darbuotojus, norėdama įsigyti robotą. Net ir mums tai buvo netikėta, tačiau išsiaiškinę kliento poreikius pasiūlėme asistuojantį (kolaboratyvų) robotą, arba kobotą, apmokėme juo dirbti. Klientas šį robotą „įdarbino“ atlikti šlifavimo operacijas ir sėkmingai dirba. Jei dviejų žmonių įmonė sugeba integruoti robotą, tai didesnėms neturėtų kilti jokių problemų“, – kalba E. Daugėla.
Tikslas – veikianti novatorių ekosistema
Gamybos inovacijų slėnio Technologijų ir inovacijų vadovo Rolando Lepardino nuomone, norint užtikrinti Lietuvos pramonės ilgalaikį konkurencingumą, sklandus technologinių naujovių diegimas yra ir bus prioritetas.
„Praktinis technologijų kūrimas bei diegimas reikalauja didelių investicijų į mokslinius tyrimus ir naujoves įvairiuose produkto išvystymo lygmenyse. Todėl ėmėmės kurti aplinką, kur inovatyvių įmonių inžinieriai galėtų gauti skaitmeninimo sprendimų, robotikos, techninės regos, koncepcijų kūrimo, prototipavimo paslaugas, būtų vykdomas kvalifikacijos kėlimas bei perkvalifikavimas gamybos, energetikos bei viešojo sektoriaus specialistams, galiausiai – kur veiktų gyva gamybininkų novatorių ekosistema“, – sako jis.
R. Lepardino teigimu, paprastai įmonių vadovai, planuodami investicijas, nori sužinoti apie numatomą naudą, ar skaitmenizuojant galima panaudoti turimus įrengimus, ar yra rinkoje sprendimų, kuriuos įdiegus tuoj pat padidės produktyvumas ir sutaupymai. Tačiau Lietuvoje dažnai dar trūksta naujas technologijas gerai išmanančių specialistų, todėl įmonės, įsigydamos technologinę įrangą, susiduria su jos integravimo problemomis.
„Centro paslaugų portfelyje turime technologijų demonstravimo paslaugą „išbandyk prieš investuojant“. Mūsų specialistai gali atlikti technologinį auditą, parengti gamybos procesų skaitmeninimo koncepciją, pasiūlyti sprendimų, kaip suderinti turimus, efektyviai naudojamus gamybinius įrengimus su naujomis skaitmeninėmis technologijomis“, – aiškina jis.
Įmonės „VMG Technics” direktorius Mantas Leknius sako, kad tam, jog technologijos ir robotizacija neišvengiamai skverbiasi į daugybę pramonės sektorių, įtaką daro ir demografinės tendencijos Lietuvoje – mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius.
„Automatizavus monotoniškas, sudėtingas užduotis, ne tik sprendžiamas darbuotojų trūkumo klausimas, bet ir atsiranda galimybės koncentruotis į projektus, kuriančius didelę pridėtinę vertę, skatinančius tarptautinį konkurencingumą. Kad šie procesai vyktų sklandžiai, svarbu, kaip automatizavimas ir robotizacija dera su organizacijos verslo tikslais, darbuotojų įtraukimu, ilgalaike verslo strategija. Žvelgiant iš mūsų įmonės perspektyvos, į aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimą sutelkta verslo strategija sudarė prielaidas atsirasti vienam moderniausių Baltijos šalyse pramonės inovacijų parkui „VMG Technics R&D Park“, orientuotam į pramonės technologinį proveržį ir Lietuvos inžinerinės pramonės stiprinimą. Tai pavyzdys, kad sėkminga verslo vystymo strategija leidžia technologijoms ir žmogiškiesiems ištekliams tvariai sąveikauti siekiant efektyvumo bei konkurencingumo didinimo“, – kalba M. Leknius.
Ypač lengvai apmoko robotus dirbti
Paklaustas, kaip Lietuvoje kuriami ir diegiami robotizuoti ir skaitmenizuoti sprendimai atrodo kitų Vakarų šalių kontekste, vienas iš įmonės „Industrial Robotics Company“ įkūrėjų Andrius Miničius sako, kad Lietuva neatsilieka ir kartais netgi pralenkia kitų šalių kuriamus sprendimus: „Deja, situacija yra liūdnesnė, kai kalbame apie įdiegtų robotų skaičių gamyboje. Čia galbūt galėtų padėti didesnis valstybės įsitraukimas, skatinimas bei finansavimas. Juolab, kad robotizuotų sprendimų poreikis tikrai jaučiamas.“
Rinkos poreikis tapo paskata sukurti ir vieną iš įmonės sprendimų – inovaciją „Easy to teach“. Tai roboto apmokymo sistema, kuri suteikia galimybę žmonėms be specifinių robotikos ar programavimo žinių valdyti industrinį robotą. Ant gamybos darbuotojams įprastų įrankių, tokių kaip šlifavimo mašinėlės ar dažymo pulverizatoriai, uždėjus specialius jutiklius, jų judesius seka ir įrašinėja kameros, ir tokiu būdu darbuotojui tereikia pademonstruoti, kokias užduotis robotas turi atlikti, ir jis jas atkartos. Šis inovatyvus sprendimas leidžia eliminuoti ilgai trunkantį programavimą ir perduoti funkcijas robotui per kelias minutes.
„Kalbėdamiesi su mažaserijinės gamybos įmonėmis, vis girdėdavome, kaip sunku automatizuoti gamybą, kadangi jų kuriami gaminiai skirtingi, nėra daugybės atsikartojančių, taigi tektų robotus programuoti vis iš naujo. Užsibrėžėme ir sukūrėme sprendimą, kuris robotus leistų apmokyti ypač greitai, lengvai ir tai galėtų padaryti net robotikos žinių neturintys darbuotojai“, – sako A. Miničius.
Pasak „Elinta Robotics“ direktoriaus Aurelijaus Beleckio, didžiosios Lietuvos inžinerinės įmonės geba konkuruoti ir net pranokti užsienio kūrėjus techninių sprendimų kompleksiškumu, sudėtingumu bei pramoniniu dizainu.
„Galime ir privalome atsikratyti mažos šalies komplekso ir drąsiai iškelta galva teigti, kad mes turime puikias kompetencijas ir sukauptas žinias, kurias pritaikome kurdami konkurencingus sprendimus pramonei ne tik Lietuvos, tačiau ir pasauliniu mastu. Pavyzdžiui, mes savo įmonėje nuolatos įgyvendiname projektus, susijusius su elektronikos industrija, ir sėkmingai auginame savo kompetencijas, kurias galime pasiūlyti ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Elektronikos pramonėje esame įdiegę apie 70 robotinių sistemų, be to, kuriame bei pritaikome ateities technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, mašininis mokymas bei kompiuterinė rega“, – komentuoja A. Beleckis.
Bendras darbas lemia geriausius rezultatus
LINPRA vadovo D. Lasionio teigimu, natūralu, kad augant robotizuotų ir automatizuotų sprendimų paklausai didės ir jų pasiūla, tad sėkmingam kūrėjų ir naudotojų bendradarbiavimui labai svarbu išsiaiškinti poreikius – ko tikimasi iš sprendimo, kokiems tikslams norima jį „įdarbinti“.
„Robotizuotus sprendimus diegti norinčios įmonės pirmiausia turėtų įvertinti integratoriaus arba įmonės, kuriančios ir testuojančios koncepcijas, kompetenciją, gebėjimą įsigilinti į keliamus tikslus. Taip pat svarbi patirtis ir profesionalumas, gebėjimas valdyti projekto rizikas. Ne paskutinėje vietoje ir naudojamų komponentų gamintojų žinomumas, patikimumas, garantiniai bei pogarantiniai įsipareigojimai. Robotizuoti sprendimai yra dar pakankamai nauja sritis, tikrai ne visi turi patirties ir žinių, tad reikia kuo didesnio domėjimosi“, – akcentuoja D. Lasionis.
Kadangi gamybinė įmonė žino savo gamybinius procesus, o integratorius išmano jų automatizavimą, bendras abiejų pusių darbas atneša geriausius rezultatus ieškant tinkamiausio sprendimo.
„LINPRA yra subūrusi Robotikos ir pramonės automatizacijos paslaugas bei sprendimus teikiančių įmonių forumą, į kurį įsitraukė apie 80 proc. visų šiuo metu Lietuvoje veikiančių robotikos sprendimus siūlančių įmonių. Tad jei apie robotizuotus ar automatizuotus sprendimus galvojanti įmonė nežino, nuo ko pradėti ir iš kokių sprendimų ji gali rinktis, kviečiame kreiptis į mus, o mes padėsime, rekomenduodami geriausius sprendimų kūrėjus pagal konkrečius įmonės poreikius“, – tikina LINPRA vadovas.