Praėjusią savaitę valstybės vadovams ir institucijoms skirtame atsinaujinančiosios energetikos asociacijų laiške pabrėžta, kad neigiamas 2 GW „lubų“ poveikis kur kas didesnis, nei bandoma piešti viešojoje erdvėje. „Šiuo metu situacija tokia, kad didžioji dalis skirtinguose vystymo etapuose esančių planuojamų hibridinių ir saulės elektrinių vystymas yra visiškai sustabdytas, o rinkoje auga neapibrėžtumas, smarkiai kenkiantis Lietuvos, kaip investicijoms į atsinaujinančiąją energetiką patrauklios valstybės, įvaizdžiui“, – rašoma Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos ir Lietuvos saulės energetikos asociacijos jungtiniame laiške LR Prezidentui, energetikos ministrui, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai.
„Taip ilgai lauktas ir daug vilčių žadėjęs Proveržio paketas virto saulės projektų sustabdymu ir energetinės nepriklausomybės nukėlimu, – sako atsinaujinančiosios energetikos vystytojo „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius. – Jį priėmus, rinka ne atsigavo, ne naują pagreitį įgijo, o susidūrė su naujais apribojimais, leidimų nutraukimais ir atšaukimais, naujais tyrimais ir patikrinimais. Iš esmės hibridinių elektrinių koncepcija buvo nužudyta, vos buvo patvirtinta Proveržio pakete, nes hibridinių elektrinių planavimas tapo nebegalimas. Ką ir kalbėti apie galios ribojimą – tokia logika prieštarauja atsinaujinančiosios energetikos skatinimui Lietuvoje. Vyriausybės programoje numatyti 2 GW saulės energetikai yra minimalus tikslas, o ne maksimalios „lubos“.“
„Šiandien planuojant saulės energetiką reikia vertinti ateities elektros poreikius Lietuvoje, o ne dabartinius. Reikia vertinti ne tik bendrą elektros poreikio numatomą didėjimą, bet ir ateityje išaugsiantį elektros paklausos elastingumą kainų atžvilgiu, elektros vartotojų įpročių pokytį, atsižvelgti į elektros kainos svyravimus, įrengiamus elektros kaupimo įrenginius ir panašiai“, – sako Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Ekspertas taip pat pabrėžia, kad nemažai ketinimo protokolų statyti elektrines yra sudaryti iki liepos 8 d., kai įsigaliojo įstatymo pakeitimas. Vertinant teisiškai, įstatymas neturėtų galioti atgaline tvarka.
Jungtiniame laiške asociacijos skaičiuoja, kad 2 GW, arba 3 GW, vertinant kartu su gaminančiais vartotojais, riba yra sunkiai pagrindžiama, ypač lyginant situaciją su kitų valstybių patirtimi. Lietuvoje elektros vartojimas svyruoja tarp 1 GW ir 2,2 GW. Dieną, kai dirba saulės elektrinės, vartojimas yra paprastai didesnis nei vidutinis. Štai Vokietijoje elektros vartojimas svyruoja tarp 35 GW ir 70 GW: šioje šalyje yra 61,94 GW bendros galios saulės elektrinių ir 64,7 GW 6 bendros galios vėjo elektrinių (su jūros vėjo parkais). Vokietija, prasidėjus karui Ukrainoje, planuoja trigubinti saulės elektrinių ir dvigubinti sausumos vėjo elektrinių skaičių, nepamiršdama ir jūros vėjo. Jau 2030 m. Vokietijoje planuojama turėti 215 GW saulės elektrinių, 145 GW vėjo elektrinių (115 GW sausumos ir 30 GW jūros), tai leis šaliai pasigaminti 80 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių.
Saulės ir vėjo elektrinės labai gerai papildo vienos kitas, nes statant 1 MW vėjo ir 0,75 MW saulės elektrinių gamybos galios nuostoliai sieks vos 1,8 proc. viso laiko. O tai leistų neplečiant elektros tinklų geriau išnaudoti esamą tinklų pralaidumą, siekiant kuo daugiau pagaminti elektros iš atsinaujinančių išteklių.
Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis taip pat atkreipia dėmesį, kad 2 GW „lubos“ saulės elektrinėms neturi jokio racionalaus pagrindo. „Labai tikėtina, kad, Vyriausybės įgaliotai institucijai atlikus technologinį ir ekonominį saulės šviesos energijos elektrinių plėtros vertinimą ir atsižvelgus į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, paaiškės, jog 2 GW saulės elektrinių nepakanka, siekiant ilgalaikių atsinaujinančiosios energetikos tikslų“, – sako jis.
Ekspertai taip pat pabrėžia, kad saulės energetikos ir vėjo energetikos plėtra duoda didelę naudą regionams: pakelia nuomojamos žemės kainą, padidina vietos savivaldybių biudžetų pajamas iš gyventojų, gaunančių pajamas iš žemės nuomos, pajamų mokesčių. Saulės ir vėjo elektrinių vystytojai paprastai nemažai investuoja ir į kelių, elektros tinklų infrastruktūros regione plėtrą. Todėl investicijų į vėjo ir saulės elektrines itin laukia ir regionų savivaldybės.
„Be to, Lietuvos saulės energetikos ir vėjo energetikos rinkų dalyvius vienija bendras požiūris, kad saulės energetikos plėtra negali būti laikoma kliūtimi vėjo energetikos plėtrai, o vėjo energetikos plėtra negali būti laikoma kliūtimi saulės energetikos plėtrai. Šios dvi energetikos rūšys papildo viena kitą, o ne konkuruoja tarpusavyje“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos l. e. p. direktorius Edgaras Maladauskas.