Lietuvos regionams – rekordinio dydžio ES investicijos
Net ir nedideli projektai tampa reikšmingu, kasdienio gyvenimo kokybę kilstelėjančiu žingsniu konkrečioje bendruomenėje. Štai vandentiekio plėtros projektas porai šimtų Šalčininkų rajono gyventojų suteikė galimybę gerti kokybišką vandenį ir atsisakyti lauko tualetų, atnaujinta Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka tapo kūrybinį potencialą išlaisvinančia jaunimo traukos erdve, o kadaise apleistoje Anykščių teritorijoje sukurtas bendruomeninio ir socialinio verslo bei paslaugų klasteris bendrai veiklai subūrė menininkus, ūkininkus, smulkiuosius verslininkus ir tiesiog įdomius žmones.
Daugelis Lietuvos regionų gali pasigirti ne vienu puikiu sėkmės pavyzdžiu, kaip ES investicijos pakeitė miesto ar miestelio veidą ir pačių regiono žmonių gyvenimus. Anot Arnoldo Abramavičiaus, vidaus reikalų viceministro, svariai prie to prisidėjo ir galimybė savivaldybėms pačioms spręsti, į kurias sritis bus nukreiptos jų regionui skirtos investicijos.
Regionai dabar gali pasirinkti, kuriai sričiai skirti daugiausiai lėšų, pvz. švietimo, socialinių paslaugų plėtrai ar aplinkos klausimų sprendimui – tai leidžia efektyviau panaudoti finansinius išteklius ir tiksliau atliepti paties regiono poreikius.
A. Abramavičius papildo, kad ES investicijos ženkliai prisidėjo prie Lietuvos regionų gyvenimo kokybės gerinimo, o šiame ES investicijų etape regionai investuos rekordiškai didelę sumą – daugiau kaip 1,6 milijardo Eur.
„Regionams skirtų investicijų dalis bendroje ES fondų investicijų dalyje nuolat didėjo: 2007-2013 m. laikotarpiu jos sudarė kiek daugiau nei 10 proc. visų ES fondų lėšų investicijų, 2014-2020 m. laikotarpiu siekė jau 16 proc., o šiame 2021-2027 m. laikotarpyje siekia beveik 30 proc. nuo visų investicijų“, – sako viceministras.
Regionų pokyčiai: svarbūs visiems ir kiekvienam atskirai
Pažangių idėjų netrūko daugelyje Lietuvos savivaldybių.
Štai Tauragės savivaldybė demonstruoja lyderystę ekologiško viešojo transporto srityje. Elektriniai autobusai, pakeitę taršesnius ar ant daugumos pastatų stogų įrengtos saulės elektrinės galbūt dar vis stebina miesto svečius, tačiau tikrai ne pačius Tauragės gyventojus.
CPVA direktorės pavaduotoja Jūratė Lepardinienė atkreipia dėmesį, kad savivaldybių inicijuoti ir ES investicijomis įgyvendinami projektai padeda atskleisti ne tik didžiųjų, bet ir mažesnių miestelių identitetą, tampa tam tikromis vietovės „vizitinėmis kortelėmis“.
Kauno Nemuno sala, kurioje įsikūrė Kauno Žalgirio arena ir tūkstančių žmonių kasdien aplankoma „Mokslo sala“, iki ES investicijų buvo didelė tuščia teritorija pačiame miesto centre, o prieš 20 metų turistų dar neatrasti Anykščiai dabar rimtai konkuruoja su garsiausiais Lietuvos kurortais – atrasti miesto išskirtinumus skatina ir nuolatos plėtojamos pramogų bei laisvalaikio erdvės ir besikuriančios menininkų bendruomenės
Puikus pokyčių pavyzdys ir Visagino miestas. Savivaldybei įgyvendinus karinio miestelio konversijos projektą, pavyko pritraukti stambias investicijas – miesto teritorijoje iškilo UAB „Intersurgical“ medicininės įrangos gamykla, sukūrusi šimtus naujų darbo vietų.
„Planuojant ES investicijas svarbūs ne tik pavieniai savivaldybių, bet ir teritoriniu principu planuojami projektai. Pavyzdžiui, „Žaliuoju regionu“ vadinamos Jurbarko, Šilalės, Tauragės rajonų ir Pagėgių savivaldybės sukūrė vieningą elektroninį bilietą, leidžiantį keliauti visoje regiono teritorijoje. Tokiu būdu bendradarbiaujant atskiroms savivaldybėms, teigiamus pokyčius ir naudą pajunta visas regionas“, – sako J. Lepardienienė.
Sėkmingai įgyvendintus, tęsiamus ar dar tik pradedamus įvairius infrastruktūrinius ir investicinius projektus per visą Lietuvą sunku būtų ir suskaičiuoti: jų dėka mūsų šalis nuolatos keičiasi, tampa jaukesnė, gražesnė ir patogesnė gyventi bei viešėti.
Regionams – ir toliau išskirtinis dėmesys
Anot CPVA direktorės pavaduotojos Jūratės Lepardinienės, 2021–2027 metų ES fondų investicijų programoje regionų plėtra išlieka prioritetine investicijų kryptimi.
Nors regioniniu lygiu vykdomas investicijų planavimas yra laikui imlus ir ilgo pasiruošimo reikalaujantis procesas, nemaža pažanga jau matoma. 2024 m rugpjūčio 20 d. duomenimis CPVA buvo vertinami 134 regionų plėtros tarybų suplanuoti projektai už 244 mln. Eur ir sudaryta 41 sutartis už 53,5 mln. Eur.“, – sako CPVA direktorės pavaduotoja.
Į regionus nukreiptą ES investicijų atnešamą pokytį bei naudą, be abejonės, labiausiai pajunta patys regiono gyventojai, tačiau reikšmingą poveikį jos turi visai Lietuvai.
„Nukreipiant investicijas ne tik į pagrindinius augimo centrus, yra mažinami regioniniai skirtumai, o tai veda prie darnos visuomenėje, kuomet niekas nėra paliktas nuošalyje, tolygiau paskirstoma ekonFkviominė nauda. Stiprinant regionų ekonomiką, kuriamos darbo vietos, skatinamas vietos verslumas, pritraukiamos naujos investicijos. Galbūt Neringa nėra geriausia vieta žemės ūkiui, o Vilnius – naftos perdirbimo įmonei, tačiau kiekviena iš šių vietų turi savų pranašumų tam tikros srityse ir gali turėti reikšmingą indėlį bendrame šalies vystymesi“, – teigia vidaus reikalų viceministras A. Abramavičius.
Gerėjanti gyvenimo kokybė paliečia kiekvieną, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena – viename iš didžiųjų Lietuvos miestų ar atokiame miestelyje ar kaime. Šalis, kurioje visi, nuo menininko iki sportininko, nuo ūkininko iki gausios šeimos gali rasti asmeninius poreikius atitinkančią vietą gyventi ir realizuoti savo idėjas, tampa kur kas geresne vieta gyventi.
Apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria Lietuvos regionai, kaip juose sėkmingai plėtoti verslą, pritraukti naujas investicijas, gerinti viešąsias paslaugas, kurti komfortiškesnį gyvenimą patiems gyventojams bei daugybė kitų aktualių temų kasmet nagrinėjama ne tik savivaldybių kabinetuose, bet ir visus bendram tikslui kurti gražesnę regionų ateitį sutelkiančiame Regioninės politikos forume. Šiemet jis 2024 m. rugpjūčio 29 d. vyko Plungėje. Į aktyvias diskusijas apie regionines investicijas, ES sanglaudos politikos ateitį, kultūrą bei kūrybinę ekonomiką įsitraukė politikai, regionų atstovai, socialiniai ir ekonominiai partneriai, verslininkai, visuomenininkai, kūrėjai bei ekspertai.
„20 metų stiprESni“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, skirta Lietuvos narystės ES 20 – mečio minėjimui. Kampanijos tikslas – atskleisti ES fondų investicijų Lietuvoje rezultatus skirtingose srityse. Projektą finansuoja Europos Sąjunga.