Skaitmeninė ambasada – kas tai?
Skaitmeninė ambasada – tai ne Lietuvos teritorijoje saugomos svarbiausių valstybės informacinių sistemų ir duomenų atsarginės kopijos, leidžiančios užtikrinti svarbiausių valstybės duomenų išsaugojimą, esant kritinėms ir nenumatytoms aplinkybėms šalies teritorijoje. Lietuva prisijungė prie daugelio kitų šalių, kurios yra pasirūpinusios svarbiausių valstybės dokumentų saugumu, nutikus ekstremalioms situacijoms, įskaitant karo ar fizinio duomenų sunaikinimo atvejus.
„Valstybės duomenys turi būti saugomi lygiai kaip oro erdvė, valstybės sienos ar pakrantės. Nuo šiol galime ne tik sustiprinti duomenų saugumą, bet ir diversifikuoti vietas, kur jie yra laikomi. Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) inicijavo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pataisas, kurioms įsigaliojus, svarbiausi valstybės duomenys laikomi valstybiniuose duomenų centruose, o jų kopijos privalomai saugomos už Lietuvos teritorijos ribų, NATO šalyse – skaitmeninėje ambasadoje.
Susiklosčius kritinei situacijai šalyje, valstybės duomenys nebūtų prarasti. Skaitmeninės ambasados paslaugos teikėjai turi atitikti aukštus reikalavimus, kurie numato, kad jie nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ir turi kompetencijų užtikrinti duomenų kibernetinį saugumą“, – apie skaitmeninės ambasados svarbą kalbėjo EIMIN ministrė Aušrinė Armonaitė.
Anot ministrės, sprendimą pradėti skaitmeninės ambasados veiklą paspartino siekis užtikrinti valstybės informacinių sistemų saugumą, atsparumą ir veiklos tęstinumą esant kritinei situacijai, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją.
EIMIN viceministras Karolis Žemaitis tęsė, kad skaitmeninė ambasada nėra tik duomenų saugykla, jos funkcijos ir nauda – gerokai platesnė.
„EIMIN kartu su Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra (VSSA) inicijavo viešosios debesijos išteklių pirkimą ir jau dabar matyti poreikis jos plėtrai. Skaitmeninė ambasada leidžia ne tik saugoti kopijas, bet ir plėsti viešojo sektoriaus elektronines paslaugas.
Pagrindinis projekto tikslas ir vertė yra tai, kad visi svarbiausi valstybės duomenys yra saugūs ir atsparūs net kritiniais atvejais. Lietuvos gyventojams ir verslui nebūtų nutrauktas valstybės institucijų elektroninių paslaugų teikimas, nesustotų valstybės veikla skaitmeninėje erdvėje.
Svarbu ir tai, kad paslaugų valdymui ir kontrolei užtikrinti reikalingos kompetencijos specialistai yra sutelkiami vienoje vietoje, o tai leidžia pasitelkti mažiau, bet aukštesnės kvalifikacijos specialistų“, – komentavo K. Žemaitis.
Nenutrūkstamas saugojimas
Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros vadovas Tomas Misevičius vienu esminių skaitmeninės ambasados privalumų įvardijo svarbiausių valstybės duomenų nenutrūkstamą išsaugojimą ir elektroninių paslaugų veikimą net esant kritinėms ir nenumatytoms aplinkybėms Lietuvos teritorijoje, įskaitant karo ar fizinio duomenų sunaikinimo atvejus.
„Šiuo metu NATO valstybėje esančiame duomenų centre yra saugomos svarbiausių Lietuvos sistemų kopijos. Ateityje planuojame plėsti saugomų duomenų apimtis bei saugoti ne tik kopijas, bet ir užtikrinti valstybės informacinių išteklių ir sistemų veiklos tęstinumą tuo atveju, jei šios sistemos negalėtų veikti Lietuvos teritorijoje.
Tuo tikslu vykdome valstybės hibridinės debesijos modelio diegimą, kuris patenkins esamų duomenų apimčių augimą bei atvers naujas galimybes realizuojant aukšto prieinamumo ir veiklos tęstinumo sprendimus, išnaudojant viešosios debesijos technologijų galimybes“, – komentavo T. Misevičius.
Anot jo, šie sprendimai labai svarbūs ne tik karo ar kitų panašių neramumų atveju, bet ir tokiomis kritinėmis situacijomis kaip aukščiausio lygio kibernetiniai incidentai ar stichinės nelaimės.
Viceministras K. Žemaitis pabrėžė, kad matant skaitmeninės ambasados naudą – tiek valstybei, tiek verslui, numatoma šių paslaugų plėtra.
„Nuo 2022 m. priėmus EIMIN inicijuotas pataisas, svarbiausių informacinių sistemų atsarginės kopijos saugomos NATO šalies duomenų centruose, saugiu atstumu. Taip pat EIMIN su VSSA inicijavo viešosios debesijos išteklių pirkimą. Tai leis padidinti saugomų duomenų kiekį, o didesnis prieinamumas leis įgyvendinti naujus projektus. Tarp laukiančių uždavinių – specialistų mokymai. Šiais metais ir kitų metų pradžioje VSSA planuoja apmokyti specialistus, suteikiant galimybes praktiškai išbandyti viešosios debesijos paslaugų galimybes ir privalumus“, – pridūrė viceministras.
Svarbu paminėti, kad skaitmeninė ambasada per valstybės informacinių sistemų saugumą ir atsparumą, elektroniniu būdu teikiamų paslaugų prieinamumą verslui reikšmingai prisideda prie ekonomikos plėtros ir gerina investicinę aplinką. Lietuvos ekonomikos augimas susietas su valstybės skaitmeninių paslaugų plėtra, o skaitmeninė ambasada leidžia užtikrinti valstybės informacinių išteklių saugumą ir veiklos tęstinumą.