Teigiami pokyčiai paliečia kiekvieną šalies gyventoją
Nuo įstojimo į ES įmonių skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei 3 kartus – nuo beveik 29 tūkst. iki daugiau nei 95 tūkst. Tokiam šuoliui esminės įtakos turėjo palankesnės sąlygos verslui kurtis ir augti, plėtojama inovacijų sistema.
Lietuvai transformuojantis į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, reikšmingus pokyčius galėjo pajusti kiekvienas gyventojas – per du dešimtmečius narystės Europos Sąjungoje, BVP vienam gyventojui Lietuvoje augo daugiau nei 4,6 karto – nuo 5395 eurų iki 25066 eurų.
Džiugina ir kiti rodikliai: vidutinis darbo užmokestis į rankas Lietuvoje padidėjo nuo 256 eurų iki 1304 eurų, užimtumo lygis išaugo nuo 61,6 iki 73,2 proc., o nedarbo lygis Lietuvoje – žemesnis nei ES vidurkis.
Investuodami į verslą, kuriame tvirtesnį pagrindą visiems gyventojams
Per visą narystės ES laikotarpį, Lietuva gavo daugiau nei 16 mlrd. Eur ES viešųjų investicijų. Lietuvos 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos biudžetą sudaro beveik 8 milijardų eurų – nemenką jo dalį atsirieks verslas. Šios investicijos suteiks postūmį šalies ekonominiam, inovaciniam, žaliajam proveržiui, suteiks daugiau galimybių auginti ne tik vietiniu, bet ir pasauliniu mastu konkurencingą verslą.
Kaip pastebi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Lietuvos verslai ES investicijų naudą pajusti gali per įvairius ES finansuojamus projektus – nuo konsultacijų iki inovacijų diegimo. Verslui skiriamos investicijos ženkliai prisideda ir prie visos šalies BVP, užimtumo didinimo bei skatina Lietuvos eksporto apimčių augimą.
„ES investicijų dėka, Lietuvai pavyksta pritraukti vis daugiau užsienio investuotojų, kurių investicijos Lietuvoje nuo 2004 m. buvusių 5 mlrd. eurų padidėjo iki 33 mlrd. eurų 2023 m. Taip pat intensyviai ir efektyviai gerinama esminė ekonomikai plėtoti reikalinga šalies infrastruktūra, kuri ženkliai prisideda prie šalies užsienio prekybos augimo“, – sako A. Armonaitė.
Ministrė priduria, kad verslui skirtų investicijų poveikis jau duoda teigiamus rezultatus: per visą laikotarpį nuo 2021–2027 m. ES investicijų programos įgyvendinimo pradžios 2022 m., suteikta nauda ekonomikai viršija programos išlaidas beveik 2,5 karto, t. y. kiekvienas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) įgyvendinamų priemonių investuotas 1 euras grąžins į šalies ekonomiką 2,50 euro, o šių investicijų poveikis 2025 m. BPV lygiui sieks 1 proc.
Ateities perspektyvose – stiprinami mokslinių tyrimų ir inovaciniai pajėgumai
ES investicijos visuomet buvo ir toliau bus reikšmingos kuriant verslui palankią aplinką, skatinant verslo vystymąsi Lietuvoje. Tačiau kaip pastebi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė, ES investicijų kryptys mūsų šalyje kinta: siekis paremti verslą palaipsniui keičiamas investicijomis į verslą.
„Viena ir svarbių ES investicijų krypčių Lietuvoje – plėtoti ir stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus, diegti pažangiąsias technologijas. Todėl netolimoje ateityje, kaip ir šiuo metu, bus itin aktualios investicijos į įmonių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vykdymą ir inovacijas, skiriant didesnį dėmesį dirbtinio intelekto produktų kūrimui ir diegimui. Be to, šioje srityje, ES kuria Strateginių technologijų Europai platformą, kur svarstoma numatyti ženklias lėšas į įmonių technologijų kūrimą ir gamybą, o tai leis ES bendrai padidinti jos strateginę autonomiją“, – sako I. Paludnevičiūtė.
Dabartiniame ES investicijų programos etape prioritetas teikiamas smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimui, tarptautiškumo ir produktyvumo didinimui, inovacijų diegimui ir skaitmeninimui. Siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas, investuojama į gamybos ir technologijų plėtrą, dirbančiųjų kompetencijas, skatinamas žmogiškųjų išteklių konkurencingumas.
Išskirtinis periodas buvo Covid-19 pandemijos metai, kuomet daugelis verslų buvo priversti pilnai ar dalinai sustabdyti savo veiklą. EIMIN iniciatyva buvo pasiūlyta ne viena priemonė, leidusi ne tik įveikti ir sušvelninti koronaviruso sukeltas neigiamas pasekmes, bet ir didinti verslo atsparumą galimoms krizėms ateityje. EIMIN priemonėmis buvo padedama užtikrinti likvidumą įmonėms, kurių veikla karantino laikotarpiu ir po jo buvo apribota, taip švelninant COVID-19 pasekmes visai Lietuvos ekonomikai.
2021–2027 m. ES investicijų laikotarpyje didelis dėmesys skiriamas ir regionuose įsikūrusiam verslui – investicijomis į Sostinės bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionus siekiama mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus, užtikrinti regioninės politikos įgyvendinimo priemonių ilgalaikį poveikį jos plėtrai, stiprinant inovacijų ekosistemą visoje Lietuvoje.
Anot I. Paludnevičiūtės, iš viso 1,1 mlrd. eurų siekiančio EIMIN administruojamų priemonių paketo 0,9 mlrd. eurų numatyta būtent Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui. O sėkmės pavyzdžių, įrodančių tinkamai nukreiptų investicijų efektyvumą, jau turime ne vieną.
Į Akmenę prieš keletą metų persikėlė Vakarų medienos grupės gamykla, o Airijos maisto technologijų bendrovė „ClonBio Group“ į augalinių baltymų gamyklą ketina investuoti 250 mln. Eur. Panevėžyje, pasitelkusi ES investicijas, įrangą atsinaujino ir ekoinovatyvius sprendimus kuria bendrovė „Putokšnis“, o Biržuose bendrovė „Biržų duona“ investavo į inovatyvų saulės jėgainių parką.
Šiandien ES investicijomis aktyviai naudojasi tiek maži ar vidutiniai, tiek dideli Lietuvos verslai, o pasiekti tokią pažangą, kokią per du dešimtmečius Lietuva padarė verslo plėtros, inovacijų ir kitose srityse, be ES skiriamų investicijų būtų sunkiai įmanoma.
Šių investicijų dėka mūsų šalis nuolatos keičiasi: tampame verslesni, inovatyvesni, ekonomiškai stabilesni, socialiai atsakingesni. Kartu kuriame Lietuvą, kuri yra gražesnė ir patogesnė kiekvienam.
„20 metų stiprESni“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, skirta Lietuvos narystės ES 20 – mečio minėjimui. Kampanijos tikslas – atskleisti ES fondų investicijų Lietuvoje rezultatus skirtingose srityse. Projektą finansuoja Europos Sąjunga.