Nuo studijų Suomijoje – iki keleivinių traukinių
Dalindamasi savo patirtimi iš traukinių priežiūros depų gyvenimo, I. Glaniauskienė pasakoja, kad į geležinkelių sritį ją atvedė dar vaikystėje susiformavęs susižavėjimas technika ir industrija, o profesinis kelias į šią sritį prasidėjo dar studijų metais, nedvejojant pasirinkus pramonės inžinerijos studijas. Veikli būsima technikos ekspertė dar studijuodama bakalaurą sėmėsi inžinerinių žinių Suomijoje, o grįžusi iš Šiaurės baigė pramonės įmonių vadybos magistro studijas.
„Studijas derinau su darbu įvairiose techninės pakraipos įmonėse tol, kol galiausiai prisijungiau prie LTG komandos. Karjerą pradėjau intermodaliniuose, krovos nuo kelių į geležinkelių transportą darbus užtikrinančiuose, terminaluose. Čia kelerius metus rūpinausi krovos operacijų planavimų, prisidėjau prie geležinkelių karinio mobilumo ir „Rail Baltica“ projektų, o šiandien rūpinuosi keleiviniais traukiniais taip, kad į reisus išvyktų tik tokie riedmenys, į kuriuos ramiai sėsčiau pati ir pasiimčiau savo mažuosius“, – pasakoja I. Glaniauskienė.
Saugumui – aukščiausias prioritetas
Kalbėdama apie darbą „LTG Link“, I. Glaniauskienė akcentuoja, jog traukiniai tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje yra bene saugiausia transporto priemonė. Pasak jos, keleiviai galbūt nesusimąsto, jog tam, kad traukinys išvyktų į reisą, jis prieš kiekvieną kelionę yra visapusiškai apžiūrimas ir patikrinimas specialistų taip, kad jis atitiktų visus saugumo reikalavimus. Gausi jos vadovaujama komanda dvejuose traukinių depuose – įsikūrusiame netoli Vilniaus geležinkelio stoties ir Naujoje Vilnioje, kur prižiūrimi iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta elektros energija varomi traukiniai – dirba kasdien.
„Nuo mašinistų budrumą užtikrinančių sprendimų, eismo saugos stebėjimo iš specialių valdymo centrų, stotis prižiūrinčių kvalifikuotų specialistų iki kasdienės traukinių parengties reisui, reguliarios jų techninės priežiūros ir itin detaliai reglamentuotų geležinkelio eismo, priežiūros bei signalizacijos taisyklų. Kompleksiška ir iš daugybės lygių susidedanti traukinių, geležinkelių ir jų eismo priežiūra lemia, kad tai, kad statistiškai traukiniu keliauti yra net 45 kartus saugiau nei automobiliu“, – vardija ji.
Pasak traukinių priežiūros ekspertės, „LTG Link“ keleivių saugumui teikia aukščiausią prioritetą: „Pavyzdžiui, jei, automobilyje užsidegus vienam ar kitam prietaisų skydelio ženklui ar pastebėjus kitą eksploatavimo nulemtą signalą apie galimą gedimą, vairuotojai turi dar grįžti namo ir tik tada planuoti vizitą į servisą, tai keleiviniame traukinyje pastebėjus technikos signalus, reisas bus stabdomas ir kelionė bus tęsiama tik įsitikinus, kad tai yra visiškai saugu“.
I. Glaniauskienė pasakoja, kad tokių atvejų, kai kelionės sutrinka dėl technikinių priežasčių, pasitaiko ypač retai – kaip ir dirbant su bet kokia technika. Bendrovė nuolat analizuoja traukinių ir jų kelionių informaciją ir mato, kad iš visų atvejų, kai traukiniai į galinę stotį atvyksta vėliau nei numatyta tvarkaraštyje, vos 0,2 proc. atvejų fiksuoti dėl techninių priežasčių.
„Įdomu, kad 95 proc. traukinių Lietuvoje į galinę stotį atvyksta tvarkaraštyje numatytu laiku. Šioje srityje esame reitingų viršuje kartu su tokiomis šalimis kaip Suomija, Ispanija, Austrija ir Nyderlandai. Žinoma, visa komanda siekiame, kad visi traukiniai atvyktų laiku, tačiau net geležinkeliuose pasitaiko nenumatytų situacijų, kai ant bėgių strykteli laukinis gyvūnas, dėl rangovų kaltės ant bėgių nuvirsta stulpas, ar tiesiog traukinys turi judėti lėčiau tol, kol vykdomi infrastruktūros gerinimo darbai“, – teigia I. Glaniauskienė.
Starlink technologijos ir laukiančios inovacijos
Šiandien vis augant tvarumo ir efektyvumo svarbai, kelionių traukiniais priežiūrai irgi keliami vis aukštesni technologiniai reikalavimai.
„Pažangios technologijos vis stipriau vystosi ir mūsų sektoriuje. Jei prieš gerą dešimtmetį apie Wi-fi ryšį traukiniuose galėjome tik svajoti, o jį įdiegus traukiniuose dar ir šiandien mažiau apgyvendintose vietovėse pasitaiko ryšio „duobių“, tai šiuo metu bene pirmieji Europoje testuojame palydovinį internetą „Starlink“. Jis, kartu su 5G technologija, galėtų padėti užtikrinti galingą nenutrūkstamą ryšį keliaujant traukiniu“ , – pasakoja I. Glaniauskienė.
Pasak jos, pažangios technologijos išbandomos ir traukinių priežiūroje. Kartu su partneriais bendrovė testuoja nuotolinės vagonų vežimėlių diagnostikos sprendimus ir visiškai naujus daviklius, kurie iš natūraliai traukinio skleidžiamos vibracijos ir temperatūros padėtų nuotoliniu būdu vertinti itin svarbių traukinių komponentų – aširačių, guolių ir kitų elementų – techninę būklę. Jei šis išbandomas sprendimas pasiteisins, techninės priežiūros komanda galės iš anksto numatyti, kada ir kokioms detalėms reikia papildomos priežiūros, o remonto darbai galės būti planuojami dar efektyviau.
„Turime entuziastingus, degančiomis akimis inovacijų plėtros kolegas, kurie visais būdais ir idėjomis bando patobulinti esamus traukinius, kad kuo greičiau identifikuotume papildomos priežiūros reikalaujančias detales ir vis efektyviau rūpintumėmės traukinių parku. Apskritai, aplink save matau daug šviesių žmonių, kurie nori efektyvinti, tobulinti, kurti, myli savo darbą ir myli traukinius“, – dalinasi pašnekovė.
I. Glaniauskienė pasakoja, kad naujos technologijos neišvengiamai atkeliaus ir su naujais šveicariškų technologijų elektriniais ir bateriniais traukiniais, kurių atvykimui jau po truputį pradedame ruoštis: „Unikalu, kad šįkart „LTG Link“ įsigis būtent mūsų klimato sąlygoms pritaikytus traukinius bei techninės pagalbos paslaugas iki 2037 m. Tad laukia įdomi ir klientams visiškai naują kelionių traukiniais patirtį kurianti ateitis. Atvykus naujiesiems traukiniams iš esmės atnaujinsime traukinių parką ir užtikrinsime, kad jis būtų maksimaliai pritaikytas visiems, taip pat ir turintiems individualių poreikių“.
Šie modernūs traukiniai pakeis visus iki šiol Lietuvoje kursuojančius, daugiau kaip prieš 30 metų pagamintus ir šiandienos keleivių poreikių neatitinkančius traukinius. Kartu planuojama modernizuoti ir anksčiau įsigytus gamintojo „Pesa“ modelio traukinius, kurie ir toliau bus eksploatuojami kituose šalies maršrutuose.