Sąveikaudamas kartu, verslas ir mokslas padeda kurti saugesnę, stipresnę, tvaresnę ateitį, tad konferencijoje savo žiniomis dalinosi 20 pranešėjų – nuo daugialypę patirtį savo srityje sukaupusių profesionalų, iki žinių siekiančio jaunimo. Tarp dalyvių – ne tik Lietuvos, bet ir Slovėnijos, Turkijos, Bulgarijos bei Latvijos atstovai.
Konferencijoje buvo kviečiami dalyvauti visi, norintys pagilinti ekonomikos, finansų, vadybos, verslo administravimo, rinkodaros sričių žinias ir kuo anksčiau susipažinti su šių studijų bei mokslo subtilybėmis VU Kauno fakultete, siūlančiame plačias galimybes studentams ir tyrėjams.
„Ši konferencija skatina glaudesnį bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo, o tuo pačiu daug kam tampa pirma galimybe išbandyti save mokslininko kelyje dar bakalauro ar magistro studijose. Ne tik klausytis pranešimų, įsitraukti į diskusijas, bet ir pristatyti savo idėjas. Dėl to ypatingai džiugina tie, kurie grįžta ir renkasi gilinti savo tyrimus. Tikimės, kad tiek akademinės bendruomenės, tiek verslo atstovai išsinešė naudingų įžvalgų ir įkvėpimų tolimesniems darbams“, – po konferencijos sakė ne vienerius metus V. Gronsko vardu pavadintą konferenciją organizuojanti doc. dr. Ingrida Šarkiūnaitė.
Prof. V. Gronsko įtaka Lietuvos akademinei bendruomenei
VU Kauno fakulteto prof. V. Gronskas laikomas Lietuvos ekonomikos pradininku, pradėjusiu skiepyti vakarietiškus vadybos principus mūsų šalies studentams. Jo vardą Lietuvos istorijoje įspaudžia ne tik moksliniai nuopelnai, bet ir indėlis ugdant jaunąją kartą bei skatinant mūsų šalies europietiškumą.
„Mano profesinei veiklai didžiausią įtaką darė studentai. Visą laiką jaučiau auditorijos psichologinį spaudimą. Tai skatino mane kelti savo kvalifikaciją, sparčiau kopti pedagoginės mokslinės karjeros laiptais“, – yra rašęs prof. V. Gronskas.
Profesoriaus moksliniai interesai apėmė labai platų ekonomikos teorijos klausimų spektrą, o didžiausią dėmesį mokslininkas skyrė prekių tiekimo rinkai ir mišrios ekonomikos sąlygomis atsirandančių problemų nagrinėjimui. Profesorius yra parašęs ne vieną monografiją, mokomąją knygą „Ekonominės minties istorijos pagrindai“ bei per 200 mokslinių straipsnių.
Šiandien prof. V. Gronsko darbus tęsia naujoji šalies mokslininkų ir akademikų karta, kurios veiklą įprasmina jo vardu pavadintas renginys. Tradicija jau tapusi konferencija puoselėja prof. V. Gronsko viziją į ekonominius procesus žvelgti giliau ir pabrėžia tarptautinio bendradarbiavimo, inovacijų ir tarpdisciplininių tyrimų svarbą, dalijimąsi žiniomis, prisidedančiomis prie mokslo pažangos.
Žmogaus, kaip lyderio, vaidmuo išliks svarbiausias
Svarbiausias konferencijos svečias, Slovėnijos ekonomistas ir filosofas prof. Vlado Dimovski, dėstantis Liublianos ekonomikos ir verslo mokykloje bei tarptautiniuose universitetuose, įkvėptas prisiminimų apie V. Gronską sakė – didžiausia dovana yra mokyti ir mokytis, tad būtent tai jis nuolatos daro bendraudamas su savo studentais.
Konferencijoje profesorius skaitė pranešimą daug klausytojų dėmesio sulaukusia tema: „Autentiška lyderystė: teorijos ir praktikos sinergija“ ir nagrinėjo akademinės bendruomenės vaidmenį formuojant šiuolaikinę vadybos praktiką, nuolatinį mokymąsi organizacijose bei ateityje laukiančius iššūkius organizacijoms.
„Akademinis pasaulis taip pat turės prisitaikyti prie pokyčių, jei nori parengti kitą darbuotojų kartą verslo pasauliui“, – konferencijos metu sakė profesorius, tačiau pabrėžė, kad šiuolaikiniame technologijų ir dirbtinio intelekto pasaulyje žmonių, kaip lyderių, vaidmuo išlieka esminis.
Verslo tvarumas – strategija ir praktika
Konferencijoje pranešimą, pavadinimu „Tvarumas versle: kokios dažniausios klaidos?“, skaitė ir VU alumnas, „ACME Grupės“ bendraturtis Stepas Telešius. Jis – buvęs V. Gronsko studentas, dėstytoją iki šiol prisimenantis kaip gerą humoro jausmą turėjusią asmenybę.
1993 m. su studijų draugais steigdamas verslą S. Telešius mokėsi vakarietiškų veiklos principų, kad padėtų šaliai tapti labiau europietiška, o šiandien padeda kurti tvarumą versle – prie to, kuo jis dabar yra, anot verslininko, ženkliai prisidėjo ir studijos Vilniaus Universitete.
Skaitydamas pranešimą VU Kauno fakultete surengtoje konferencijoje, jis akcentavo nuoseklios tvarumo strategijos organizacijoje – nuo žemiausių iki aukščiausių grandžių – svarbą ir pabrėžė, kad tvarumas neturėtų apsiriboti tik ataskaitų pildymu. Esminis siekis – tvarumą įtraukti į pagrindines kasdienes veiklas, tik tuomet galima pasiekti pokyčių.
Kalbėdamas apie „ACME Grupės“ sėkmės receptą, S. Telešius pabrėžė ir pačių vadovų, kaip asmenybių vaidmenį akcentuodamas, kad savo savybių pažinimas yra kertinis sėkmingo vadovavimo ir verslo pagrindas.
„Mano stipriosios savybės – atvirumas, kūrybiškumas, smalsumas, pasitikėjimas. Tačiau man stinga nuoseklumo ir kruopštumo, todėl vadovavimą patikėjau tiems, kurie šių savybių turi daugiau. Komandos skirtumai – ne kliūtis, o privalumas. Skirtingų charakterių derinys padeda priimti optimalius sprendimus“, – teigė VU alumnas.
Esportas kaip inovatyvi pramonės šaka
Konferencijos metu klausytojus, ypatingai jaunesnės kartos, sudomino Edgaro Abromavičiaus pranešimas „Tarptautinė sporto organizacijos plėtra pasitelkiant inovacijas: esporto atvejis“.
Lietuvos futbolo federacijos esporto ir žaidimų vadovui, interaktyvios žiniasklaidos rinkodaros dėstytojui ir tyrėjui dr. Edgarui Abromavičiui jau teko prisidėti prie FIBA esporto pasaulio čempionato organizavimo, Lietuvos futbolo ir krepšinio esporto rinktinių veiklos, taip pat prisijungti prie „Fenerbahçe“ klubo esporto srities vystymo.
E. Abromavičius neabejoja, kad Lietuva, turinti talentingų žaidėjų ir šia kryptimi dirbančių organizacijų, turi didelį potencialą esporto srityje, tačiau tam reikia talentų ir juos palaikančių organizacijų susivienijimo, leisiančio steigti ypač aukštą vertę kuriančią industriją Lietuvoje.
Specialistas akcentuoja, kad šiuolaikinės inovacijos suteikia galimybę sparčiau pasiekti ir įtraukti tarptautinę auditoriją, našiai išnaudoti skaitmeninių technologijų privalumus, taigi sporto organizacijos turi galimybę greičiau prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir efektyviau įgyvendinti savo plėtros strategijas ar netgi tapti globaliu fenomenu vos per kelias savaites.
Tuo pačiu konferencijos pranešėjas atkreipia dėmesį ir į šioje nišoje itin svarbų esporto vadybininko vaidmenį. Technologijų kaita labai sparti, ne visi spėja prisitaikyti prie šio tempo, tad esporto vadybininko gebėjimas įgalinti IT sprendimus ir inovacijas gali būti kertiniu vaidmeniu, leidžiančiu organizacijai išlikti konkurencingai ir prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios rinkos.
Prof. Vlado Gronsko vardo konferencija ne tik įprasmino jo viziją ir indėlį į Lietuvos akademinį gyvenimą, bet ir dar kartą parodė, kokia svarbi yra mokslo, verslo ir inovacijų sinergija kuriant tvarią ateitį bei kaip tarptautinis bendradarbiavimas, autentiška lyderystė ir naujausių technologijų integracija gali formuoti šiuolaikinės visuomenės progresą. Šie aspektai ne tik skatina tobulėjimą, bet ir įkvepia tolesnėms mokslo bei verslo sinergijoms, kurios tampa kertiniu pamatu sprendžiant globalius iššūkius.
Apie VU Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutą
Per šešiasdešimt metų VU Kauno fakultete diplomai buvo įteikti beveik 16 tūkstančių absolventų. Šiuo metu visų trijų pakopų studijų programose studijuoja 962 studentai.
Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas siūlo studijuoti Ekonomiką ir vadybą (lietuvių arba anglų kalbomis), Marketingo technologijas (lietuvių arba anglų kalbomis), Marketingą ir pardavimų vadybą, Tarptautinio verslo vadybą (anglų kalba), Tvariųjų finansų ekonomiką, Finansų analitiką ir Finansų technologijas ir kitas aktualias studijų programas, tokias kaip Informacijos sistemos ir kibernetinis saugumas ar Meno vadyba.
Finansinę paramą suteikė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MOR-24-9