Grąžinti mokytojo profesijai prestižą ir sukurti inovatyvią darbo aplinką
Kone didžiausias šių laikų visos švietimo sistemos iššūkių – vis mažiau jaunimo renkasi mokytojo profesiją. M. Nemickas įsitikinę, kad taip yra todėl, kad prieš penkerius metus užsibrėžtas tikslas, kad mokytojo profesija taptų prestižine iki šiol taip ir liko popieriuje.
„Pradėkime ją vertinti ne tik žodžiais, bet ir darbais. Juk tai sunkus darbas, reikalaujantis daug įdirbio. Darbinė aplinka mokyklose šiandien irgi nėra inovatyvi ir šiuolaikiška. Šios priežastys ir lemia, kad jaunimas nesirenka mokytojo profesijos“, – įsitikinęs pašnekovas.
Todėl anot jo, būtina keisti mokyklą, įsileisti daugiau informacinių technologijų, priartinti mokyklos aplinką prie verslo aplinkos.
M. Nemickas yra įsitikinęs, kad mokytojai puikiai geba integruoti naujausias technologijas į mokymo procesą, tereikia sudaryti jiems sąlygas: „Mokytojai patys geba atsirinkti, ko jiems ir kada reikia. Pandemija parodė, kad prie trumpą laiką jie sugebėjo išmokti ir pritaikyti daugybę inovacijų ir suvaldyti sudėtingą situaciją, pereiti prie nuotolinio mokymo.“
Pašnekovo teigimu, labai svarbu, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengtų mokykloms susistemintą pamokų turinį ir mokytojui nereiktų blaškytis tarp medžiagos vadovėliuose ir skaitmeninio turinio; taip pat svarbu turėti klasėse kuo daugiau inovacijų.
Skaitmeninis raštingumas ar naujos technologijos – tegul sprendžia pačios mokyklos
„Prieš pora metų ministerija atliko labai sveikintiną žingsnį ir leido pačioms savivaldybėms spręsti, kiek investuoti į tokius dalykus kaip skaitmeninis raštingumas. Taigi, dabar savivaldybės gali išsiaiškinti ir spręsti, kas mokykloms yra svarbu: vienoms galbūt reikia daugiau technikos, įvairios įrangos, kitoms – žinių ir mokymų“, – apie teigiamus pokyčius kalba M. Nemickas.
Vertindamas, kas galėtų pagerinti mokytojų darbo kokybę, „Epson Europe“ vadovas mano, jog labai svarbu įvertinti šiandienos tendencijas ir prie jų adaptuoti programą: „Būtinas bazinis elementas, kurį turi išmanyti visi ir prie jo pridėti naujausias technologijas, galbūt dirbtinį intelektą, kas padėtų mokytojams vesti pamokas. O toliau programą galima skirstyti į modulius, kurie galėtų padėti pasirinkti mokymo specifiką.“
Kalbėdamas apie moksleivius, pašnekovas pastebi, jog jau ir patys vyriausi yra išaugę su skaitmeninėmis technologijomis, todėl vaikams skaitmeninė adaptacija yra labai lengva, o programų susisteminimo ir kasdienio augimo labiau reiktų mokytojams.
Interaktyvieji projektoriai – nepakeičiamas pamokų atributas
Kaip vieną paprastą, tačiau inovatyvų technologinį sprendimą M. Nemickas įvardija išmaniąsias arba įtraukiąsias technologijas: „Šiandien jos yra varomasis variklis, be jų jau neįmanoma įsivaizduoti mokyklų. Jos reikalingos, nes skatina vaizduotę, lavina kritinį mąstymą, gerina technologinius įgūdžius. Juk auginame ateities kartas, kurioms svarbūs technologiniai įgūdžiai.“
Anot pašnekovo, šiandien, kaip ir prieš daugelį metų, pagrindinis akcentas klasėje turėtų būti lenta: „Mūsų kartai lenta buvo pagrindinė interakcija, kuria mokytojas moksleivius įtraukdavo į pamoką. Lenta niekur nedingo, ji labai svarbus pamokos akcentas. Tik šiandien ji jau yra interaktyvus ir multifunkcinis projektorius.“
M. Nemickas pastebi, kad atliepiant laikmečio realijas, šiuolaikinės priemonės turi būti mokytojui patogios valdyti ir išmaniąja įranga, ir rašyti paprastu žymekliu.
„Beje, labai svarbus lentos dydis, nes dažnai nemaža klasės dalis, ypač sėdintys toliau nuo projektoriaus, tiesiog nemato, kas joje rašoma. Ir dėl šios priežasties sunku moksleivius įtraukti į pamoką. Juk jei moksleivis nemato vaizdo, jis prisimena tik apie 10 procentų informacijos iš dėstomo turinio. Jei moksleivis mato ir vaizdą – prisimena apie 65 procentus išdėstytos medžiagos“, – dalijasi duomenimis pašnekovas.
Jis sako, kad realybė daugelyje mokyklų tokia, kad klasėse yra ir paprasta lenta, ir interaktyvus ekranas. Tačiau problema, kad 65–75 colių lentos ar ekranai neužtikrina reikiamo matomumo visiems moksleiviams: „Mažiausia įstrižainė turėtų būti bent 100 colių. Tokie matmenys yra minimalūs norint įtraukti visus moksleivius į pamokos veiklą.“
M. Nemickas dalijasi technologinėmis naujovėmis ir sako, kad „Epson“ siūlo interaktyvius projektorius, kurių įstrižainės yra nuo100 iki 500 colių, jie gali būti naudojami ir didesnėse auditorijose.
„Beje, viename interaktyviame projektoriuje vienu metu gali būti įjungti net 4 asmenų kompiuteriai ar planšetės. Toks technologinis sprendimas irgi turėtų pagelbėti įtraukti vaikus į mokymosi procesą. Juk moksleiviai gali jungtis prie interaktyvaus projektoriaus naudodami savo asmeninius išmaniuosius įrenginius – telefonus, planšetes, kompiuterius. Tai labai patogu, nes kiekvienas moksleivis yra pripratęs prie savo įrenginio, jam nekyla papildomo diskomforto, nereikia įvaldyti naujos technologijos“, – „Epson“ interaktyvių projektorių privalumus vardija pašnekovas.
Ir primena, kad mokantis yra svarbiausi trys dalykai: matau, suprantu, dalyvauju.
„Epson“ įrenginiai padeda tai užtikrinti. Džiaugiamės ir atsiliepimais mokytojų, kurie jau įvertino šią technologiją, kuri akcentuoja mokytoją ir jo darbą, o ne pačias inovacijas. Net praleidžiantys 8–10 valandų per dieną prie įrenginio sako jaučiantys, kad mažiau vargsta akys.
Beje, išmanieji „Epson“ įrenginiai atitinka žaliesiems pirkimams keliamus reikalavimus. Taigi, paprasta ir visiems įprasta lenta šiandien gali tapti interaktyvia mokymo priemone“, – reziumuoja M. Nemickas.