Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda sako, kad 2020-aisiais įdiegtas 64 vaizdo stebėjimo kamerų tinklas pakėlė saugumą mieste į naują lygį. „Pradėkime nuo to, kad prie visų įvažiavimų į miestą buvo pastatytos stacionarios kameros, stebinčios automobilių srautus ir nuskaitančios jų valstybinius numerius. Tai itin naudinga tiriant įvairius nusikaltimus, pavyzdžiui, vagystes, plėšimus iš namų ar parduotuvių. Kartu tai turi ir prevencinį poveikį, kadangi vagys stebimus miestus stengiasi aplenkti – jie nenori, kad būtų užfiksuotos jų transporto priemonės ar jie patys“, – teigia P. Isoda.
Kitos mieste įdiegtos kameros stebi ne tik pagrindines sankryžas, bet ir viešąsias erdves, parkus, kur yra didžiausias žmonių judėjimas. Visos jos gali būti pasukamos 360 laipsnių kampu, tai dar labiau išplečia jų stebėjimo perimetrą.
Meras pabrėžia, kad viena svarbiausių užduočių diegiant šias kameras buvo tinkamai suplanuoti jų tinklą, išdėstymą mieste. Tai leidžia žmonių ir miesto turto saugumu pasirūpinti net tais atvejais, jei konkreti vieta nėra filmuojama. „Buvo išaiškintas ne vienas miesto turto niokojimo atvejis, kuomet chuliganai buvo pričiupti ne nusikaltimo vietoje, o visai kitur, eidami jau be kapišonų ir panašių apsaugų. Platus kamerų tinklas leidžia sekti žmonių judėjimą, taip jie ir išsiduoda“, – pastebi P. Isoda.
Jis šypteli prisiminęs ir ne vieną kuriozišką atvejį, kuomet pasitarnavo kameros. Pavyzdžiui, pernai metų pabaigoje, nugriuvus miesto Kalėdinės eglutės dekoracijai iš aliuminio, rangovai tikino, kad tai piktavalių darbas, esą pati konstrukcija savaime nuvirsti negalėjo. Tačiau atsukus vaizdo įrašą paaiškėjo, kad tas piktavalis tebuvo vėjas.
Gyventojai įvertino padidėjusį saugumą
Kad kameros didina saugumą, supranta ir miesto gyventojai, kurie įvykus nelaimei ar vagystei ir patys kreipiasi į savivaldybę dėl vaizdo įrašų, kurie padėtų nustatyti ar susekti nusikaltėlius. Tiesa, videoįrašai gali būti naudingi tik tais atvejais, kai veiksmas vyksta viešose vietose, kadangi į kamerų akiratį galinčios patekti privačios erdvės – nuo gyventojų kiemų iki namų langų ir balkonų – saugant gyventojų privatumą yra automatiškai, skaitmeniniu būdu užmaskuojamos.
„Kuomet planavome vaizdo stebėjimo tinklo plėtrą, girdėjome pavienių žmonių būgštavimų dėl privatumo, tačiau dabar jokių priekaištų negauname – žmonės supranta, kad stebimos tik viešos erdvės, o jose reikia elgtis deramai. Dar daugiau: vis dažniau girdime pastabų, kad kamerų per mažai, reikia stebėti daugiau erdvių. Šiuo metu tai ir svarstome“, – užsimena Marijampolės meras.
Visą kamerų tinklą įdiegė ir prižiūri bendrovė „Telia“, taigi negaištamas savivaldybės darbuotojų laikas. Maža to, kameros, vaizdžiai sakant, pačios save išlaiko: mieste įrengtos devynios vietos, kuriose gali būti matuojamas transporto priemonių greitis ir už jo viršijimą automatiškai išrašomi pažeidimų protokolai, o pusė sumos nuo sumokėtų baudų grįžta į savivaldybės biudžetą. Kaip teigia P. Isoda, pirmaisiais mėnesiais buvo visko, tačiau ilgainiui vairuotojai tapo supratingesni, tiek greičio viršijimo atvejų, tiek eismo įvykių tose atkarpose skaičiai mažėja: „O tie, kurie nesilaiko saugaus greičio, patys prisideda prie kitų žmonių saugumo didinimo.“
Viskuo pasirūpina rangovas
Savivaldybė su „Telia“ pasirašė 5 metų trukmės išperkamosios nuomos sutartį, mokėjimus už įrangą ir paslaugas išskaidant pamėnesiui. Tokiu būdu savivaldybė išvengė didžiulės pradinės investicijos, kuri būtų siekusi per 780 tūkst. eurų, o sutarčiai pasibaigus įranga liks miesto žinioje.
„Didžiausia vertė miestui šiuo atveju yra ne pačios kameros, kaip įrenginiai, tačiau jų priežiūra ir aptarnavimas. Visada yra kas pasirūpina, kad viskas veiktų, ir reaguoja įvykus gedimui – nereikia ieškoti keltuvo, numontuoti, laikyti atsarginės įrangos, kuria būtų galima pakeisti tas kameras kol jos remontuojamos. O kur dar ryšio sprendimai, dokumentacija, sertifikatai, kvalifikuotų specialistų išlaikymas ir visi kiti niuansai, kurių kiekvienas reiškia papildomas išlaidas ir galvos skausmą“, – pastebi „Telia“ vaizdo stebėjimo sprendimų ekspertas Saulius Kalašnikovas.
Jis priduria, kad apskritai per pastaruosius keletą metų pasaulyje vaizdo stebėjimo industrijoje įvyko nemenkas technologinis proveržis ir tai – dar tik pradžia. Ištobulėjus ir tuo pat metu atpigus vaizdo apdorojimo technologijoms, toliau kuriami ir tobulinami programinės įrangos algoritmai. Pavyzdžiui, filmuojant judrią miesto gatvę sistemos praktiškai be klaidų gali atskirti ne tik lengvuosius automobilius nuo sunkvežimių ar autobusų, bet ir suskirstyti juos pagal kėbulo tipą. Tokie pažangūs įrankiai sutaupo daugybę brangaus pareigūnų laiko aiškinantis įvykių aplinkybes.