Užtikrinti augimą ir konkurencingumą
Lietuvos ekonomikai stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) pernai pradėjo taikyti priemones, kurių bendra vertė siekia beveik 1 mlrd. eurų. Finansavimas skirtas įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams verslo, inovacijų, investicijų, taip pat valstybės ir verslo skaitmenizavimo bei žaliosios ekonomikos skatinimo srityse.
Šis beveik milijardo vertės Lietuvos ekonomikos planas susidėjo iš 3 dalių: apie 365 mln. eurų buvo numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms, 320 mln. eurų – valstybės ir verslo skaitmenizacijai, 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai.
„Milijardo eurų planu buvo siekiama paskatinti šalies ekonomikos augimą ir sukurti daugiau galimybių Lietuvai. Daugiausia dėmesio skirta investicijų į atsinaujinančius energetikos išteklius, valstybės ir verslo skaitmenizacijos ir inovacijų sritims. Norint užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir konkurencingumą ateityje, būtina toliau tęsti pradėtus darbus, nes būtent šios trys sritys ir yra ekonomikos varikliai.
Valstybės parama smulkiam ir vidutiniam verslui – itin svarbi, turime ne vieną pavyzdį, kai šalies investicijos leido verslams tapti labiau konkurencingais, vykdyti plėtrą, modernizuoti veiklą“, – apie tikslus ir investicijų vertę kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasakodama, kodėl daugiausia paskatinimo sulaukė būtent minėtos sritys, EIMIN kanclerė Iveta Paludnevičiūtė pabrėžė, kad jas, kaip esminius ateities ekonomikos variklius, mato ir Europa bei pasaulis.
Pavyzdžiui, verslo skaitmenizacija – itin svarbus procesas tiek verslo bendruomenei, tiek nacionaliniu mastu. Atverti duomenys suteikia galimybes verslui mobilizuoti paslaugas, dirbti vieno langelio principu ir optimizuoti net sudėtingiausius procesus, o tai leidžia sutaupyti laiko ir sumažinti išlaidų. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, 2022-aisiais skaitmenizavimas leido sutaupyti daugiau nei 1 mln. eurų valstybės lėšų.
Galiausiai, verslo skaitmenizavimas neabejotinai gerina paslaugų kokybę, o atviri duomenys tampa pagrindu daliai startuolių, kurių sukurti produktai ar paslaugos dažnai prisideda prie visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo.
Energetinis nepriklausomumas
„Siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, būtina didelį dėmesį skirti atsinaujinantiems ištekliams. Svarbu, kad šia kryptimi judėtų ir verslai, o valstybė stipriai šią kryptį palaikytų. Taip pat reikia nepamiršti ir siekio sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Vertėtų paminėti ir kitą labai svarbią šių dienų sritį – žiedinę ekonomiką, kuri skatina išteklių naudojimo efektyvumą, atliekų mažinimą, perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą, taip kuriant mažiau aplinkai kenksmingą ekonomiką, o visų ekonomikos sektorių skaitmenizacija leidžia didinti darbo efektyvumą, mažinti sąnaudas ir kurti naujas paslaugas. Tai apima verslo procesų automatizavimą, daiktų internetą (IoT), debesų kompiuteriją ir kitas technologijas.
Labai svarbus ir dirbtinis intelektas, kuris gali gerokai padidinti verslo konkurencingumą, nes leidžia automatizuoti sudėtingus procesus, gerinti paslaugų kokybę ir kurti naujus, inovatyvius sprendimus“, – komentavo kanclerė.
Šalies ekonominiam stabilumui būtina ir inovacijų ekosistema, nes naujų technologijų kūrimas ir pritaikymas kuria aukštos pridėtinės vertės produktus bei paslaugas, kurie gali būti itin paklausūs ir pasaulinėje rinkoje. Būtent todėl nemaža valstybės paramos dalis pasiekė mokslinius tyrimus bei technologijų plėtrą.
Gyvybiškai svarbu
Valstybės investicijos ir parama yra ypač svarbi mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms. Įmonės „Putokšnis“ gamyklos direktorius Nerijus Balnasovas teigia, kad tai ne tik paskatinimas, bet ir didžiulė pagalba judėti į priekį.
„Verslas neretai turi lūkesčių, kurie priklauso ne tik nuo jų pačių. Kadangi esame tarptautinė organizacija ir bendradarbiaujame, pavyzdžiui, su „Coca cola“ ar kitais dideliais partneriais, turime atitikti jų keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, tvarumo, vandens apsaugos, biologinės įvairovės saugojimo ir pan.
Tam, kad atitiktume šiuos kriterijus, turime investuoti ir į technologijas, įrangą, ir į darbuotojų kvalifikaciją. Dažnai esame reguliuojami ne tik vietos, bet ir tarptautinių reglamentų. Savaime aišku, kad tai turi savo kainą, kurią vidutinio dydžio verslai gal galėtų sumokėti, tačiau tai labai reikšmingai sulėtintų jų plėtrą. Jei vienų ar kitų reikalavimų neatitiktume, paprasčiausiai galime tapti nekonkurencingais – partneriai tiesiog pasirinks kitus. Taigi valstybės investicijų reikšmė tikrai didelė“, – komentavo įmonės, kurį pasinaudojo valstybės skatinimo priemonėmis, gamyklos vadovas.
N. Balnasovas tikino, kad verslui paramos galimybės itin svarbios, nes visada yra sričių, kurias dar reikia tobulinti. „Žinome, kad nuo kitų metų 12 proc. didės minimali alga, verslui tai vėl šimtų tūkstančių eurų klausimas. Jeigu negautume paramos reikšmingų projektų įgyvendinimui, tikrai iškiltų rizika tapti nepelningiems. Pastaruosius metus investicijas panaudojome skaitmenizacijai – verslo valdymo sistemos, šalčio ūkio sistemos atnaujinimui, o dabar esame susitelkę į žmonių darbo kompetencijų ugdymą, siunčiame savo darbuotojus gilinti žinias arba pasikviečiame tarptautinio lygio ekspertus“, – apie valstybės investicijų naudą verslui kalbėjo N. Balnasovas.
Grąža su kaupu
Didžiulį valstybės paskatinimo poreikį rodo aktyvus verslo susidomėjimas finansinėmis priemonėmis. Iš viso paskelbta kvietimų už daugiau kaip 957,5 mln. eurų, o dėl priemonių kreipėsi beveik 3 tūkst. verslo atstovų.
Matydama poreikį kovoti su klimato kaita, 2023 m. Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė papildomą 40 mln. eurų vertės kvietimą mažinti taršą, o įmonės šiomis lėšomis kviečiamos diegti energijos vartojimo efektyvumą didinančias technologijas ir taip sumažinti kenksmingo anglies dioksido išmetimą į aplinką.
Taip pat atsinaujinantiems energijos ištekliams diegti buvo patrigubintas suplanuotas finansavimas – vietoje suplanuotų 10 mln. eurų 226 pramonės įmonėms skirta 31,87 mln. eurų, kad visi 226 reikalavimus atitinkantys pramonės įmonių projektai gautų prašomą finansavimą.
„Tuo tarpu verslo sektoriuje EIMIN kvietimuose dalyvavusios ir finansavimą gavusios mažos ir vidutinės įmonės sertifikuos 256 naujus produktus ir pasinaudojusios investicijomis pristatys savo produktus 547 tarptautinėse parodose. EIMIN kanclerė pridūrė, kad paramą gavusiuose įmonėse bus sukurta daugiau kaip 1100 darbo vietų“, – paramos priemonėmis dalijosi I. Paludnevičiūtė.
Akivaizdi pažanga
Pamatuoti valstybės augimą pagal minėtas sritis – nesudėtinga, vienu pagrindinių rodiklių laikomas BVP pagal žaliąją ekonomiką. Kitaip tariant, vertinamas sukuriamas darbo vietų skaičius, investicijos ir finansavimas, reguliavimo ir politikos priemonės, aplinkosaugos ir tvarumo indikatoriai, tarptautiniai vertinimai ir indeksai, socialinė ir visuomeninė nuomonė.
„Džiugina, kad visuose minėtuose sektoriuose Lietuva nuosekliai įgyvendina iškeltus tikslus. Žaliosios ekonomikos srityje tai rodo Nacionalinio pažangos plane įtvirtintų rodiklių stebėsena – kasmet didėja Lietuvos Ekologinių inovacijų indeksas – nuo 82 (2019 m.) iki 104 (2022 m.), o pramonės sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, sumažėjo beveik 35 proc.“, – rezultatais dalinosi EIMIN kanclerė I. Paludnevičiūtė.
Reikšmingas rodiklis, atspindintis šalies progresą inovacijų srityje yra Europos Komisijos 2024 m. paskelbta Europos inovacijų švieslentė. Lietuva pakilo į 18-ąją poziciją tarp ES narių, o tai rodo, kad Lietuvos inovacijų ekosistema pasiekė aukščiausią išsivystymo lygį per visą istoriją. Bendras Lietuvos 2024 m. inovacijų našumas siekia 83,6 proc. ES vidurkio, o inovatyvumo augimas lenkia bendrąjį ES augimą 10 proc.