Kodėl ateities visuomenėse bus ypač svarbu nuolatos gilinti savo žinias?
Apie tai pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) darbuotojos: Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė dr. Aistė Ragauskaitė ir Studijų departamento vadovė Mykolė Lukošienė.
Sėkmingas žmogus turi nuolat tobulėti
„Mokymasis visą gyvenimą iki šiol aplipęs stereotipais. Vis dar manoma, kad ši veikla tik specifinėms grupėms, tačiau dabartinės tendencijos rodo, kad mokymasis visą gyvenimą turėtų būti norma kiekvienam iš mūsų“, – įsitikinusi dr. A. Ragauskaitė.
Pasak jos, tam įtakos turi globalūs pokyčiai švietimo sektoriuje, technologijų proveržis, nuolatinis darbo rinkos keitimasis ir sparčiai kintančios žinios.
Pašnekovė pastebi, kad mokymasis visą gyvenimą prasideda dar mokyklos suole, kai moksleiviai, pavyzdžiui, lanko įvairius kursus, o vėliau kiekvienas mokosi pagal asmeninius ir profesinius poreikius, formuoja tam reikalingus įgūdžius.
„Mokymasis visą gyvenimą nepriklauso nuo profesijos, veiklos srities ar turimų pasiekimų. Norintys išlikti savo srities profesionalais mokosi nuolatos. Taip, mes žinome, kad kai kurie dalykai nesikeičia ir visada 2+2 yra 4, bet, pavyzdžiui, kalbant apie rinkodarą socialiniuose tinkluose, matome, kad naujos tendencijos pasirodo vos ne kas porą mėnesių. Būtent todėl daugelio sričių profesionalai turi nuolatos atnaujinti žinias“, – teigia dr. A. Ragauskaitė.
Ji apgailestauja, kad nemažai organizacijų vis dar neišnaudoja mokymosi visą gyvenimą galimybių, o šis procesas dažnai siejamas tik su formaliuoju švietimu, nors tai gali būti ir kita veikla, skatinanti žmonių tobulėjimą.
M. Lukošienė pastebi, jog sparčiai besikeičiančiame pasaulyje kartą įgyto formalaus išsilavinimo dažnai nepakanka sėkmingai karjerai, bet jį papildo mokymosi visą gyvenimą elementai: „Persikvalifikavimas, papildomas gebėjimų įgijimas yra nuolatinis procesas netgi dabar paklausiose profesijose – IT sektoriaus atstovai privalo derintis prie naujų technologijų, su kuriomis reikia išmokti dirbti greitai, jau nekalbant, kad norint proveržio tokiose srityse arba lyderystės, privalu būti gerai informuotu bei įgudusiu.“
VDU Studijų departamento vadovės M. Lukošienės teigimu, būtent mokymasis visą gyvenimą, kaip ir smalsumas ar skirtingų sričių gebėjimų derinimas, bus dar svarbesni ateityje:
„Pasaulio ekonomikos forumas yra įvardijęs dešimt svarbiausių įgūdžių, kurie yra reikalingiausi šiuo metu užtikrinant konkurencingumą bei sėkmę. Smalsumas bei mokymasis visą gyvenimą laikomi įgūdžiais, kurie padės prisitaikyti neramiomis ir neaiškiomis darbo sąlygomis.“
Universitetinis išsilavinimas ar mokymai bei kursai?
M. Lukošienė mano, kad ateityje išliks skirtis tarp formaliojo aukštojo išsilavinimo, universitete įgyto išsilavinimo ir įvairių kursų, mokymų, tačiau mokymosi visą gyvenimą svarba augs.
Ji pastebi, kad jau dabar besimokantieji yra reiklūs, jie renkasi mokymosi visą gyvenimą siūlomus kursus ir mokymus jau žinodami, ko nori.
„Daugelis į mus kreipiasi su aiškiais poreikiais ir lūkesčiais, kurie susiformuoja darbo rinkoje. Žmonės nori atnaujinti, pastiprinti žinias, įgyti naujų kompetencijų, kurių trūkumą jaučia. Labai platus besimokančiųjų spektras: pradedant moksleiviais, kurie nori praplėsti mokykloje gaunamas žinias, studentais, kurie renkasi papildomas sritis besiruošdami ateities darbo rinkai, taip pat tėvystės atostogose esantys tėvai, norintys keisti darbą ar tobulintis, aktyviai mokosi ir senjorai – vieniems svarbu persikvalifikuoti, o kitiems rūpi moksliniai, socialiniai mokymosi aspektai“, – vardija Studijų departamento vadovė.
VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė dr. A. Ragauskaitė atkreipia dėmesį, kad mokymasis visą gyvenimą nėra priskirtinas akademiniam ar neakademiniam pasauliui.
„Kiekviena veiklos forma, kuri mus skatina tobulėti, augti kaip asmenybėms, auginti savo srities profesionalo raumenis, papildyti savo žinių ir įgūdžių ar kompetencijų bagažą, ir yra mokymasis visą gyvenimą“, – teigia ji, pridurdama, jog šios veiklos grožis ir yra galimybė laisvai ir nepriklausomai rinktis, kur ir ko mokytis.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, jog ne tiek svarbu, kas organizuoja ir siūlo veiklas, o kaip keičiasi ir auga besimokančio žmogaus kompetencijos.
„Daugelis yra pamėgęs nuotolinius seminarus, mokymus, kursus. VDU yra daug unikalių mokymosi platformų, kuriomis žmonės noriai naudojasi. Tačiau mes mokomės ir skaitydami knygas, klausydami tinklalaides. Yra tokių, kurie įvaldo dirbtinio intelekto technologijas tiesiog žiūrėdami filmukus Youtube ir apsieidami be lektoriaus“, – galimybių spektrą vardija dr. A. Ragauskaitė.
VDU – mokymosi visą gyvenimą lyderis
VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė dr. A. Ragauskaitė sako, kad šiame universitete vadovaujamasi inovatyviu požiūriu į mokymąsi visą gyvenimą.
„Turime išvystytą neformalių veiklų sistemą, į kurią įsitraukia daugelis universiteto padalinių. VDU Profesinių kompetencijų vystymo centras kuruoja mokymosi visą gyvenimą veiklas akademinei bei neakademinei bendruomenei bei visuomenei, o Studijų departamentas – studentams“, – pasakoja ji.
Pašnekovės teigimu, VDU į mokymąsi visą gyvenimą žiūrima ekosistemos principu: „Akademiniai ir neakademiniai darbuotojai gali kiekvieną mėnesį dalyvauti pasiūlytuose mokymuose, o sausio mėnuo jau yra tradicinis profesinio tobulėjimo mėnuo, kai darbuotojai tobulina savo bendrąsias ir profesines kompetencijas.“
Kalbėdama apie galimybes VDU darbuotojams, dr. A. Ragauskaitė pasidžiaugia, kad yra įkurtas VDU Profesinio tobulėjimo fondas, kurio dėka darbuotojai gali mokytis tiek nacionaliniu lygiu, tiek tarptautiniu.
„Nemažai mokymosi visą gyvenimą veiklų su tarptautinio lygio ekspertais suteikia partnerystė su Europos uiversitetų aljansu „Transform4Europe“, kurio dalimi yra ir VDU. Todėl pirmą kartą darbuotojams ir studentams buvo pasiūlyta savarankiškai tobulintis vienoje didžiausių pasaulyje nuotolinio mokymosi platformų „Coursera.org“, – apie dar vieną galimybių langą kalba pašnekovė.
Dr. A. Ragauskaitė pasakoja, kad šiais metais VDU atvėrė ir skaitmeninių kompetencijų mokymų modulius visuomenei.
„Dabar nemokamai galima mokytis dirbinio intelekto kompetencijų, kibernetinio saugumo, procesų skaitmeninimo, skaitmeninės rinkodaros bei skaitmenizacijos žemės ūkyje. Visus šiuos pasiūlymus turime vienoje patogioje mokymosi platformoje mokymosiakademija.vdu.lt, – dalijasi informacija pašnekovė. – Teikdami šią paslaugą norime pabrėžti, kad visas neformalus mokymasis yra vertingas ir, norint mokytis toliau universitete, galima susitrumpinti mokymosi laiką“.
Ir darželinukas, ir senjoras turi kuo domėtis
VDU Studijų departamento vadovė M. Lukošienė taip pat džiaugiasi, kad mokymasis visą gyvenimą yra viena iš prioritetinių universiteto veiklos sričių. Čia sukurta visa ekosistema, apimanti visų amžiaus tarpsnių mokymosi veiklas – nuo mažiausių iki senjorų.
„Tai ikimokyklinio ir priešmokyklinio vaikų ugdymas „Mažųjų akademijoje“, mokyklinio amžiaus vaikų ugdymas „VDU mokyklų ir klasių tinkle“, jaunųjų talentų ugdymas „VDU Gifted“ centre, taip pat turime plačiausios aprėpties universiteto visų pakopų studijas.
Studentai gali naujų kompetencijų įgyti VDU Verslumo akademijoje, rinkdamiesi „Academia Cum Laude“ individualiąsias studijas, taip pat gretutines studijas, „Coursera“ kursus, net 10 Europos universitetų jungiančio aljanso „Transform4Europe“ siūlomas studijų programas, kursus, vasaros ar žiemos mokyklas skirtingose šalyse“, – apie VDU siūlomas galimybes kalba pašnekovė.
M. Lukošienė sako, kad VDU Užsienio kalbų institutas visai visuomenei siūlo net 30 užsienio kalbų mokymąsi: „Užsienio kalbas čia kiekvieną semestrą renkasi ne tik studentai, bet ir moksleiviai, įmonių bei įstaigų darbuotojai, norintys pasitobulinti kalbų įgūdžius“.
Universitetas taip pat teikia skaitmeninių kompetencijų vystymo ir atvirąsias studijas (open studies), kurias vykdo Inovatyvių studijų institutas.
„Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institute vyksta pedagogams skirtos profesinio tobulėjimo veiklos, Profesinių kompetencijų vystymo centras siūlo dėstytojams bei visuomenei skirtas kvalifikacijos tobulinimo veiklas, Žemės ūkio akademija organizuoja profesinio tobulėjimo veiklas agrosektoriaus darbuotojams. Taip pat dar veikia Pasaulių lietuvių universitetas ir Trečiojo amžiaus universitetas“, – apie galimybes VDU rinktis pasakoja M. Lukošienė.
Kai asmeninė nauda konvertuojama į naudą visuomenei
Dr. A. Ragauskaitė mokymąsi visą gyvenimą lygina su telefono perkrovimu: „Mobilieji telefonai vis prašo patvirtinti atnaujinimus, persikrauna ir tada būna vėl pasiruošę dirbti. Taip ir su žiniomis mokantis visą gyvenimą.
Nesvarbu, kiek mums metų, mes visuomet galime išmokti kažko naujo. Į mokymąsi visą gyvenimą turėtume žiūrėti taip: iš pradžių gauname mums reikalingų žinių, o po to nuolatos jas atnaujiname“, – kalba pašnekovė.
M. Lukošienė sutinka, kad aktyvus mokymasis yra ypač svarbus ir netgi neišvengiamas, norint likti konkurencingu darbo rinkoje. Mokantis visą gyvenimą išlaikoma motyvacija, savidisciplina, rečiau vargina rutina, tačiau, anot pašnekovės, ypač svarbu, kad lavinami vadinamieji „minkštieji įgūdžiai“: kūrybiškumas, kritinis mąstymas, gebėjimas prisitaikyti, siekti tikslo.
Pasak M. Lukošienės, mokantis visą gyvenimą, nuolatos žadinami žmogaus kognityviniai gebėjimai, gerėja atmintis, dėmesio išlaikymas, stiprėja pasitikėjimas savimi, realizuojami socialiniai aspektai – susipažįstama, mezgami ryšiai, diskutuojama su kitais savo srities profesionalais.
Abi VDU atstovės tikina, kad tokiu būdu naudos gauna ne tik patys besimokantieji, bet ir visuomenė: toks darbuotojas galės lengviau prisitaikyti prie naujų procesų, technologijų, jas greičiau įvaldys, bus produktyvesnis.
Dr. A. Ragauskaitė sako, kad visą gyvenimą besimokantys žmonės paprastai yra smalsios, kūrybingos, mąstančios, aktyvios, apie ateitį galvojančios asmenybės.
„Nuolat besimokantis asmuo darbo rinkoje turi žymų pranašumą: jis lengviau adaptuojasi naujoje organizacijoje, greičiau perpranta procesus, prisitaiko prie pokyčių, nebijo iššūkių. Būtent tokių darbuotojų šiandien ir ieško įmonės, organizacijos. Būtent tokie žmonės dažniau ir patys kuria darbo vietas ar sėkmingai save realizuoja dirbdami individualiai“, – apie realijas kalba pašnekovė.
Akivaizdu – norėdami išlikti konkurencingi ateities pasaulyje arba jaustis saugūs vienoje ar kitoje srityje, turėsime išsiugdyti įprotį nuolat atnaujinti savo žinias, įgūdžius ir mokytis.
„VDU tarptautinio konkurencingumo stiprinimas Europos universitetų
Transform4Europe aljanso tinkle“ (Nr. 10-005-P-0005).
