Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno nuomone, kuriamo Kompetencijų centro – Visapusiško vėžio tyrimų centro svarbiausias veiklos tikslas yra naujų sveikatos technologijų kūrimas vėžiu sergantiems pacientams. „Šiandien onkologijos klinikos pažanga neįsivaizduojama be spartaus mokslo pažangos atnešamų instrumentų diegimo į praktiką. Naujos medžiagos, technologiniai procesai, informacinės technologijos – dirbtinis intelektas – visa tai leis pagerinti vėžio diagnostiką, prognostiką ir gydymą. Inovatyvios, kokybiškai naujos mokslinės veiklos rezultatai, esu tikras, suteiks galimybes plėtoti personalizuotos medicinos paslaugas, leis pagerinti onkologinių pacientų gyvenimo kokybę, tobulinti stebėsenos algoritmus. Deja, šiandien dar atsiliekame nuo ES šalių vėžio sergamumo ir mirtingumo rodiklių vidurkio“, – sako doc. dr. Valdas Pečeliūnas.

Doc. dr. Valdas Pečeliūnas

Visapusiškame vėžio tyrimų centre numatomos keturios pagrindinės mokslinės veiklos kryptys: robotinių technologijų precizinei navikų chirurgijai, pažangios fotonikos, nanomedicinos bei dirbtinio intelekto technologijų ankstyvai navikų teranostikai ir prognostikai, inovatyvių ląstelių technologijų personalizuotai terapijai ir naujos kartos radioterapijos preciziniam tausojančiam gydymui.

Kompetencijos centre suburta tarpdisciplininė specialistų – biologų, imunologų, biofizikų, genetikų, medicinos fizikų ir gydytojų komanda atliks aukšto lygio tarptautinius taikomuosius tyrimus precizinei onkologijai bei sieks kuo sparčiau integruoti pažangių vėžio tyrimų rezultatus į klinikinę praktiką.

„Kompetencijos centro tikslas – vystyti ir vykdyti diagnostinius ir prognostinius tyrimus bei kurti terapinius ir prevencinius metodus, panaudojant Lietuvos mokslinį ir techninį potencialą, siekiant sumažinti Lietuvoje sergamumą vėžiu, mirtingumą nuo jo bei pagerinti sergančiųjų onkologinėmis ligomis gyvenimo kokybę. Šiam tikslui pasiekti pasitelkiamas ir tarptautinis partneris – Oslo universiteto ligoninės Visapusiškas vėžio centras. Su kolegomis iš Norvegijos, kur nuolat dirba ir keletas Lietuvos mokslininkų, turime geros bendrų projektų patirties“, – sako NVI Biomedicininės laboratorijos vedėjas prof. Ričardas Rotomskis.

Prof. Ričardas Rotomskis

Visapusiško vėžio tyrimų centro vystomose mokslinėse kryptyse planuojama įtraukti bakalauro bei magistrantūros studijų studentus, doktorantus, podoktorantūrinius stažuotojus. Naujai įkurtas Kompetencijos centras planuoja ugdyti studentus, pasiūlydamas jiems įsitrauki į bendras su užsienio partneriu numatytas mokslines veiklas.

Apie Visapusiško vėžio tyrimų centro partnerius

Nacionalinis vėžio institutas ir Vilniaus universitetas jau dabar vysto pažangius mokslinius tyrimus, dalyvauja Europos Sąjungos šalių vykdomuose klinikiniuose tyrimuose, todėl jėgų suvienijimas kuriant Visapusišką vėžio tyrimų centrą leistų fokusuoti turimą mokslininkų, gydytojų potencialą į naujų sveikatos technologijų, prietaisų, terapijos būdų, teranostinių medžiagų vystymą onkologijos srityje.

Numatoma bendradarbiauti su komercinę veiklą vykdančiomis įmonėmis dėl vystomų technologijų perkėlimo į pilotinę gamybą. Įgytos žinios būtų viešinamos ne tik mokslinėse konferencijose, bet ir visuomenei skirtuose renginiuose.

Planuojamo kurti Kompetencijos centro tarptautinis partneris – Oslo universiteto ligoninė (OUS) yra užsienio viešasis juridinis asmuo, kuris nuo 2017 metų turi Visapusiško vėžio centro akreditaciją.

OUS šalia sveikatos priežiūros paslaugų (daugiau nei 30 000 pacientų per metus) vykdo aktyvią mokslinę ir eksperimentinę bei su mokymu ir studijomis susijusią veiklą. Centre veikia dedikuoti padaliniai klinikinių tyrimų rezultatų, inovacijų bei mokslinių atradimų komercializavimui bei patentavimui. OUS Visapusiškas vėžio centras siekia būti Europos mastu lyderiaujančia įstaiga kovoje su vėžiu bei vėžio moksliniais tyrimais, būti kompetencijų kėlimo bei perdavimo centru Šiaurės šalyse bei Europoje.