Meilė vairavimui – nuo vaikystės

Pavežėja vilnietė Lena tapo prieš beveik penkerius metus. Tačiau keturi ratai Leną traukė visą gyvenimą.

„Meilę vairavimui man įskiepijo tėtis. Jis vairuodavo sunkvežimį ir kartkartėmis prie vairo leisdavo pasėdėti ir man, nors kojos vos siekdavo pedalus“, – prisimena Lena.

Nors kadaise norėjo studijuoti teisę, taip jau susiklostė, kad Lena karjeros pradžioje pasuko į transporto sritį, ir šiandien ji skaičiuoja jau 35-erius metus, kaip dirba toje pačioje darbovietėje. Vis dėlto darbo su automobiliais buvo negana ir Lena ieškodavo būdų, kaip daugiau laiko praleisti prie vairo. Taip jos gyvenime trumpam atsirado ir moterų raliai, kuriuose Lenai neblogai sekėsi. Tačiau ir to neužteko.

„Dažnai išvažiuodavau tiesiog pasivažinėti po naktinį miestą, o kartą vienas pažįstamas manęs paklausė, ar niekada negalvojau tapti pavežėja. Iš pradžių ši mintis pasirodė keista, o vėliau pagalvojau – „Kodėl gi ne?“ – ir pabandžiau“, – prisimena Lena.

Naktinio Vilniaus gatves pamilusi pavežėja Lena: „Ilgai be vairavimo negaliu“

Šiandien Lena skaičiuoja jau penktus metus, kaip užsiima pavėžėjimo veikla naudodama programėlę „Bolt“ ir neplanuoja sustoti.

Vairuoja naktimis

Pagrindinis Lenos darbas – pamaininis, tad per savaitę Lena turi 3–4 dienas kitoms veikloms. Energijos kupina vilnietė laisvomis nuo darbo dienomis tiesiog privalo kažkuo užsiimti. Viena iš Lenos veiklų – savanoriavimas organizacijoje „Niekieno Vaikai“. Taip pat iš dalies Lena išpildė seną svajonę dirbti teisės srityje ir šiuo metu šiek tiek savo laiko skiria teisinių dokumentų rengimui. O laisvadienių vakarais, nesvarbu, ar tai darbo diena ar savaitgalis, Lena sėda į automobilį ir atsidaro „Bolt“ partneriams vairuotojams skirtą programėlę.

„Vairavimas man yra tikras atsipalaidavimas”, sako vilnietė Lena

„Esu naktinė vairuotoja. Pradedu kokią 19 val. ir važiuoju iki 1 ar 3 valandos nakties – priklauso nuo noro ir savijautos, kartais vairuoju ir iki paryčių“, – sako Lena.

Paklausta, ar užsiimdama tiek daug veiklų ir dar vairuodama vėlyvu metu Lena spėja pailsėti, pavežėja sako, kad vairavimas jai – tikras atsipalaidavimas.

„Aš ilgai be vairo negaliu. Tai man yra atsipalaidavimas. Nemėgstu, kai vairavimą su „Bolt“ vadina mano darbu. Tai nėra mano darbas. Man tai – hobis. Jeigu labai pavargstu nuo kokių minčių, visada turiu išvažiuoti pavažinėti, taip susidėlioju savo mintis. Vairuodama, veždama žmones pailsiu nuo kitų savo darbų.

Mėgstu vairuoti ir turiu tą daryti. Kaip kažkas prieš miegą turi filmą pažiūrėti ar knygą paskaityti, taip aš turiu pavairuoti“, – sako Lena.

Beje, ilgesniam atsipalaidavimui moteris keliauja į kalnus – yra išvaikščiojusi Tatrus, Alpes, o aukščiausia viršūnė į kurią yra nužygiavusi Lena siekia 3500 metrų.

Prisijunkite prie pavežėjų bendruomenės ir pradėkite savo kelionę užsiregistruodami čia.

Moteris pavežėja vis dar kelia nuostabą

Moteris pavežėja vis dar kelia nuostabą

Lena sako, kad kas antras keleivis vis dar nustemba, pamatęs prie vairo moterį.

„Bet pamatę, kad vairuoja moteris, visi labai džiaugiasi, nesvarbu ar keleivis yra vyras ar moteris“, – sako Lena.

Trisdešimties metų vairuotojo stažą turinti Lena sako niekada nesulaukusi neigiamų komentarų dėl to, kad yra moteris pavežėja.

„Anaiptol, dažniau sulaukiu pagyrų. Porą kartų teko vežti vyrus iš sudėtingų kiemų ir dar žiemą, atbulomis. Išvažiuojant gavau pagyrų, sakė, kad vyrai negali taip greitai ir tiksliai išvažiuoti iš sudėtingo kiemo, kaip greitai ir gerai tai padariau aš“, – prisimena pavežėja.

Lena sako pati pokalbių su keleiviais neinicijuojanti, tačiau jei šie ją užkalbina, visada pabendrauja.

„Jeigu su keleiviu pradedam kalbėti, tai pokalbis ir tęsis visą kelionę. Kai kuriems keleiviams labai patinka su manimi, o gal apskritai su vairuotojais, pasikalbėti. Daug klausinėja apie pavėžėjimą, klausia, kiek laiko vairuoju ir panašiai. Labai smagu, kad žmonės domisi ir kad kelionė nėra tik atsiradimas iš taško A taške B, o kartais tai yra ir pokalbis, kurio metu sužinai kažką naujo“, – sako pavežėja.

Įsimintinos kelionės

Paklausta apie labiausiai įsiminusias pavėžėjimo keliones, Lena prisimena vieną iš pirmųjų užsakymų. Tąkart Lena vežė keleivį iš Vilniaus į Kybartus, o grįždama spėjo padaryti gerą darbą.

Lenos darbe būna ir įsimintinų kelionių

„Kai nuvežusi keleivį grįžinėjau atgal į Vilnių, horizonte pamačiau degantį namą. Žinoma, kuo skubiau paskambinau pagalbos telefonu. Ir tik vėliau per televiziją išgirdau, kad, deja, gaisro metu žuvo šuniukas, tačiau visa laimė, kad ugniagesiai spėjo atvykti ir pažadinti name gyvenusius vyrą ir moterį, tad šie spėjo išsigelbėti“, – neeilinę istoriją prisimena pavežėja.

Lena visada siekia padėti ir keleiviams:

„Vieną kartą vežiau turistus į Vilniaus oro uostą ir jau atvykus prie oro uosto vienas jų pastebėjo, kad neturi nei piniginės, nei asmens dokumentų. Suskubau padėti, iškviečiau policiją, ir su jos pagalba labai greitai pavyko rasti dokumentus ir netgi piniginę su visais pinigais. Keleiviai netgi spėjo į savo skrydį. Jeigu galiu, visada visiems padedu, nes žinau, kokią siūlę reikia traukti, kad gautum rezultatą.“

Įkalbino ir kolegas

Vairavimu besimėgaujanti Lena pradėti pavežėjimo veiklą yra sėkmingai paskatinusi bent penkis žmones.

„Trys iš jų – kolegos iš mano pagrindinės darbovietės. Iš pradžių pasiūliau pavažinėti su mano automobiliu. Jiems labai patiko, jie greitai įsivažiavo ir nusprendė nusipirkti savus automobilius. Visi trys iki šiol važiuoja sėkmingai ir šiai veiklai skiria gana nemažai laiko“, – sako moteris.

Lena priduria, kad kelyje turėti pažįstamų – smagu ir kartais naudinga.

„Pavyzdžiui, pabaigęs vežti keleivius gauni žinutę nuo pažįstamo vairuotojo, kuris sako, kad matė mane mieste ir informuoja, kad neveikia vienas iš mano žibintų. Labai gerai – žinai, kad reikia susitvarkyti! Be to, kartą būnant Vilniaus pakraštyje prakiuro padanga. Tai ir paskambinau vienam iš savo darbo kolegų, kuris taip pat yra ir pavežėjas, šis į atvyko nedelsiant.

Tad vairuodama galvoju taip – jeigu atrodo, kad esu automobilyje viena, nereiškia, kad aš iš tiesų viena ir važiuoju, juk vis tiek kažkas iš mano pažįstamų vairuotojų tuo metu taip važiuoja kažkur mieste“, – sako moteris.

Paklausta, ar yra susidūrusi su situacijomis, kai jaučiasi nesaugi, Lena patikina:

„Neturiu nė trupučio nerimo. Vairuodama darau tai, ką myliu, ir net negalvoju apie pavojus. Per ketverius vairavimo metus nebuvo nė vieno atvejo, kai man būtų buvę baisu“, – sako Lena.

Vienas iš saugiai kelyje jaustis padedančių dalykų – programėlės „Bolt“ saugumo funkcijos.

„Pavyzdžiui, kartais, kai leidžiuosi į ilgesnę kelionę, pasinaudoju galimybe nusiųsti pažįstamam pavežėjui nuorodą, kurią atsidarius jis gali stebėti automobilio judėjimą realiu laiku, ir, jei kas nutiktų, žinotų mano kelionės detales. Bet viskas visada man baigiasi gerai, sėkmingai ir pozityviai“, – sako Lena.