Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, dabar vidutinė senatvės pensija siekia 596 eurus (44 proc. vidutinio darbo užmokesčio), o turint būtinąjį stažą – 637 eurus (47 proc. vidutinio darbo užmokesčio) „į rankas“. Specialistų vertinimu, toks santykis oriam pragyvenimui nėra pakankamas, todėl norintiems išlaikyti bent jau panašų pajamų ir vartojimo lygį, prie kurio gyventojai buvo įpratę darbingame amžiuje, pensijai būtina kaupti papildomai.
Kaupimas II pensijų pakopoje – optimaliausias kelias iš galimų
Papildomai kaupiantiems II pensijų pakopoje, mėnesio pensijų kaupimo įmoka šiuo metu siekia 3 proc. nuo visų draudžiamųjų pajamų. Dar 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio kaip paskatą prideda valstybė. Taigi jei įmokas į pensijų fondą skaičiuotume pagal vidutinį darbo užmokestį, šiuo metu siekiantį 2161 Eur (neatskaičius mokesčių), papildomai kaupiantis žmogus savo ateičiai kas mėnesį atsideda 64,83 Eur ir iš valstybės gauna 32,41 Eur – iš viso apytiksliai 100 Eur arba po 3 Eur per dieną. Skaičiuojama, kad tokia suma leis užsitikrinti iki 30 proc. didesnę pensiją.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, nuo 2004-ųjų 5,9 mlrd. Eur įmokų pervedę žmonės jau uždirbo 2,9 mlrd. Eur. Atitinkamai vienas investuotas euras sugeneravo 0,49 eurų grąžos. Vertinant ilgalaikius rezultatas, papildomo kaupimo pensijų fonduose nauda abejonių nekelia. Vis tik galimybe dalį valstybinio socialinio draudimo įmokos kaupti privačiuose pensijų fonduose, pasinaudoja ne visi darbingo amžiaus gyventojai.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad prieš diskutuojant apie pensijų kaupimą, reiktų prisiminti, kodėl pensijų fondai apskritai atsirado: „Pagrindinė priežastis – demografiniai pokyčiai. Istoriškai gyventojų skaičius daugelyje šalių augo, o gyvenimo trukmė nebuvo tokia ilga. Todėl dirbantiesiems buvo pakankamai paprasta išlaikyti vyresnio amžiaus žmones per valstybinę pensijų sistemą, dar vadinamą pirmąja pakopa. Lietuvos atveju – tai „Sodros“ sistema“.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu gimstamumas Lietuvoje, kaip ir visame Vakarų pasaulyje, ženkliai sumažėjęs. Gyventojų skaičius susitraukė ir dėl aktyvios emigracijos 2008-2012 metais.
Jo teigimu, būtent šie procesai sukėlė pagrįstą nerimą, kad ir taip mažos pensijos ateityje gali dar mažėti – darbingo amžiaus asmenų bus pernelyg mažai, kad galėtume išlaikyti augantį pensininkų ratą. Tai buvo pagrindinis motyvas skatinti gyventojus kaupti papildomai savarankiškai.
Anot ekonomisto, būdų, kaip spręsti šią problemą, yra skirtingų, tačiau ne visi jie racionalūs, lengvai įgyvendinami ir patrauklūs patiems gyventojams. Jei gimstamumas šalyje nedidės, pensinis amžius nebus ilginamas, beliks trys variantai – auganti imigracija, mokestiniai pokyčiai ir savarankiškas gyventojų kaupimas.
„Pakankamai didelė imigracija, t. y. kasmet tokia, kokia buvo porą pastarųjų metų, padidintų darbingo amžiaus gyventojų skaičių Lietuvoje. Tačiau reikia įsivertinti ir kitą aspektą – maždaug po 25 metų ketvirtadalis ar net trečdalis Lietuvos gyventojų būtų imigrantai. Klausimas, ar tai tikrai tas kelias, kuriuo mes norime eiti. Ar pavyktų juos integruoti, o gal priešingai – mums patiems reikėtų prie jų integruotis“, – apie ekonomiškai gal ir naudingą, bet kultūriškai bei politiškai labai rizikingą galimybę kalba ekonomistas.
Kitas kelias – tai ženklūs fiskalinės politikos pokyčiai: mokesčių didinimas arba skolinimasis. Tai, anot ekonomisto, taip pat nėra geriausias pasirinkimas, nes mokesčių didinimas apsunkintų konkurencingumo išlaikymą, o skolinimasis nėra tvarus pasirinkimas.
Įvertinus šias galimybes, kaupimas II pensijų pakopoje buvo optimaliausia išeitis.
„Gyventojų pensijų sąskaitose sukaupti pinigai leidžia gyventojams nebepriklausyti tik nuo „Sodros“ pensijos, kuri gal ir gali užtikrinti tam tikrus minimalius gyvenimo poreikius, tačiau oraus gyvenimo tikrai nežada. Labai tikėtina, kad ateityje „Sodros“ pensijų santykis su vidutiniu atlyginimu bus dar mažesnis nei yra dabar, todėl galvojantys apie savo ateitį, neišvengiamai ja turi pasirūpinti patys – kaupti II pakopos pensijų fonduose arba investuoti“, – sako Ž. Mauricas.
Skandinavai gyvena geriau, nes investuoja
Remdamasis Europos Centrinio Banko duomenis, ekonomistas dalinasi skaičiais: maždaug 70 proc. finansinio turto lietuviai laiko grynais, sąskaitose arba indėliuose. Situacija nėra gera, mat neinvestuotos lėšos dėl infliacijos nuvertėja. Visiškai kitaip su finansais tvarkosi skandinavai.
„Jie sąskaitose ir indėliuose laiko tik 14 proc. finansinio turto. Likusi dalis investuota į akcijas, investicinius fondus, draudimo fondus ir pensijų fondus. Tai yra priežastis, kodėl skandinavų pensininkai gali sau leisti oresnį gyvenimą, nei lietuviai“, – sako Ž. Mauricas.
Tokie skirtumai, anot pašnekovo, yra lietuvių finansinio raštingumo stokos, investavimo tradicijų nebuvimo ir nepasitikėjimo politine sistema pasekmė.
„Lietuviai argumentuoja, kad pinigus grynais ar sąskaitose laiko tam, kad pasikeitus aplinkybėms galėtų greitai jais pasinaudoti. O žmonės sukaupę pakankamai ženklias sumas. Tačiau neinvestuotas turtas ne tik neauga, bet ir mažėja“, – sako Ž. Mauricas.
Kuo mažesnės pajamos, tuo kaupimas aktualesnis
Vyresnysis Investuotojų forumo ekonomikos ir politikos analitikas Vilius Tamkvaitis atkreipia dėmesį, kad dalis gyventojų apskritai nelinkę galvoti apie ateitį ir vadovaujasi principu, esą šimtas eurų šiandien svarbiau, nei galimas tūkstantis po metų. Tačiau rūpintis savo finansinėmis ateities perspektyvomis turi kiekvienas, ypatingai, gaunantys mažesnes pajamas.
„Mažiau uždirbantys asmenys turi mažesnes galimybes skirti pakankamai finansų savo sveikatai, būstui, kitoms reikmės. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl senatvėje jų poreikiai gali pareikalauti didesnių išlaidų nei tų, kurie šiuo metu uždirba daugiau“, – sako V. Tamkvaitis.
II pensijų pakopa, anot pašnekovo, yra patogus ir saugus būdas pasirūpinti savo finansine ateitimi net ir tiems, kurie investavimu nesidomi ar neturi laiko gilintis į jo subtilybes. Dauguma pensijų fondų turi subalansuotą ir kaupimui pensijai pritaikytą investavimo strategiją, jų veikla yra stipriai reguliuojama, todėl investuojama minimaliai rizikuojant. Be to, papildomas kaupimas pensijų fonduose turi ir kitų privalumų: kaupiantys II pensijų pakopoje kiekvieną mėnesį gauna papildomas įmokas iš valstybės lėšų, o kaupiantys III pensijų pakopoje turi galimybę susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio.
Galvojantiems apie ateitį, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų, specialistas rekomenduoja atsidėti pensijai bent 10 proc. ir kaupti papildomai pradėti kuo anksčiau.
„Jei kiekvieną mėnesį pensijai atsidėsite po 100 eurų, o kaupti pradėsite sulaukę dvidešimties metų, pasiekę pensinį amžių jau būsite sukaupę daugiau nei 275 tūkst. eurų. Norint sukaupti tokią pačią sumą, tačiau pradėjus tai daryti trisdešimties, kas mėnesį jau turėsite atsidėti beveik 200 eurų. Taip veikia sudėtinės palūkanos – jas reinvestuojant, bendra suma auga geometrine progresija, o tai ilguoju laikotarpiu turi kardinalų poveikį galutiniam rezultatui“, – paaiškina V. Tamkvaitis.