Kultūros rėmėjų lyderiai
Šiandien prekybos tinklas „Norfa“ yra penkių nacionalinės reikšmės kultūros įstaigų generalinis sezono rėmėjas. Įmonė remia Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą (LNOBT), Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą ir Valstybinį Šiaulių dramos teatrą.
Viena ilgiausių „Norfos“ ir kultūros partnerysčių – bendradarbiavimas su LNOBT. „Ši mūsų bičiulystė, užsimezgusi 2019 metais, yra puikus pavyzdys, kaip verslo ir kultūros sąjunga gali būti vaisinga ir ilgalaikė“, – teigia LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotojas menui ir rinkodarai Audrius Kundrotas.
Pasak jo, „Norfos“ parama kultūrai ir menui yra tarsi graži mecenatystės mūsų šalyje pradžia, tačiau pasakyti, kad šios srities rėmimas Lietuvoje yra įprasta praktika, pašnekovas sako negalintis.
„Tiesa ta, kad Lietuvoje dar nėra susiformavusios gilios kultūros rėmimo tradicijos. Žinoma, ką remti, kiekvienas verslas ar įmonė renkasi pagal savo galimybes bei vertybes. Vieni remia gydymo įstaigas, kiti – nevyriausybines organizacijas, treti – sportą.
Tačiau nereikia pamiršti, kad kultūra taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį mūsų gyvenime. Menas kuria išsilavinusią, kritišką ir plačia pasaulėžiūra pasižyminčią visuomenę, todėl labai džiaugiamės, kad po truputį užsimezga vis daugiau kultūros įstaigų ir verslo partnerysčių“, – sako A. Kundrotas.
Mecenatystė krizės akivaizdoje
Vienas ryškiausių „Norfos“ paramos pavyzdžių – pagalba Charkivo operos ir baleto teatrui, kurio veikla buvo paralyžiuota Rusijos karo Ukrainoje pradžioje. 2022-aisiais, kai šio teatro trupė neturėjo galimybės tęsti savo darbo gimtinėje, LNOBT kartu su „Norfa“ suteikė jiems galimybę persikelti į Lietuvą.
„Jie buvo atsidūrę sudėtingoje situacijoje – karo sąlygomis negalėjo nei kurti, nei tinkamai gyventi. „Norfa“ ne tik suteikė finansinę paramą, bet ir pasirūpino praktinėmis sąlygomis, kad menininkai galėtų kurti Lietuvoje, o pats Dainius Dundulis („Norfa“ įmonių grupės savininkas – aut.) ne kartą teiravosi, ar ne per mažai paramos skyrė ir kaip dar galėtų prisidėti prie pagalbos menininkams“, – prisimena A. Kundrotas.
Ši iniciatyva, pašnekovo teigimu, sulaukė didelio atgarsio ne tik kultūros pasaulyje, bet ir visuomenėje. „Tai buvo ne tik kultūrinė, bet ir socialinės atsakomybė, humanitarinė pagalba, kuri padėjo išsaugoti menininkų kūrybinį potencialą sudėtingomis aplinkybėmis“, – pabrėžia LNOBT atstovas.
Festivaliai ir naujos kūrybinės erdvės
Per penkerius partnerystės su „Norfa“ metus LNOBT sukūrė ir pristatė ne vieną pasaulinio lygio premjerą. „Gaunamą paramą dažniausiai naudojame premjeriniams spektakliams, kurių per metus pastatome apie keturis. Dalį paramos naudojame ir dabartiniam repertuarui. Finansai, kaip ir kitoms kultūros įstaigoms, reikalingi kostiumams, scenos dekoracijoms, honorarams ir pan.“, – pasakoja A. Kundrotas.
Be paramos kasdienei LNOBT veiklai, „Norfa“ prisideda ir prie reikšmingų projektų, tokių kaip festivalis „LNOBT Open“, vykstantis po atviru dangumi. Šis festivalis kasmet sutraukia tūkstančius meno mėgėjų, suteikdamas galimybę mėgautis opera ir baletu netradicinėse erdvėse.
„Šis festivalis parodo, kad opera gali būti prieinama ne tik elitinei auditorijai, bet ir plačiajai visuomenei. Mūsų generalinis rėmėjas „Norfa“ supranta, kad tokios iniciatyvos skatina žmonių meilę menui ir plečia visuomenės kultūrinį akiratį“, – sako A. Kundrotas.
Būtent dėl to, pasak pašnekovo, kultūros rėmėjų indėlis turi ilgalaikės vertės ne tik menininkams, bet ir visuomenei. „Investicijos į kultūrą – tai investicijos į žmonių dvasią ir savivertę. Kultūra ugdo mūsų gebėjimą mąstyti kritiškai, suvokti istoriją ir vertybes. Verslas gali būti neatsiejama kultūros dalimi“, – pabrėžia jis.
Sektinas pavyzdys
Nors Lietuvoje verslo parama kultūrai dar tik įsibėgėja, A. Kundrotas įsitikinęs, kad ši sritis turi didelį potencialą. „Turime ko pasimokyti iš Vakarų šalių, kur mecenatystė yra neatsiejama visuomenės dalis. Ten privatūs rėmėjai dažnai tampa pagrindiniais kultūros įstaigų ramsčiais“, – pasakoja jis.
Pašnekovo teigimu, partnerystė su „Norfa“ yra sektinas pavyzdys, kaip verslas gali kurti pridėtinę vertę ne tik ekonomiškai.
„Tai abipusė nauda. Remdamas kultūrą, verslas tampa matomesnis, žinomesnis ir socialiai atsakingesnis, o kultūros ir meno atstovai, gaudami paramą, gali išlaisvinti savo kūrybinį potencialą ir žmonėms suteikti kokybišką turinį bei pasiūlyti prasmingą laisvalaikio praleidimo formą“, – neabejoja A. Kundrotas.
Jo teigimu, tokios paramos iniciatyvos įrodo, kad verslas, palaikantis kultūrą, prisideda ne tik prie meninio gyvenimo kokybės, bet ir prie mūsų visų gerovės.
„Esame dėkingi tiek „Norfai“, tiek visiems kitiems rėmėjams, nepriklausomai nuo jų skiriamos paramos dydžio. Kiekvienas indėlis mums yra be galo svarbus. Tikiuosi, kad rėmėjų pavyzdys įkvėps ir kitus verslus prisijungti prie kultūros palaikymo ir kartu kurti stipresnę ir sąmoningesnę visuomenę“, – pabrėžia jis.