Ji įmonėje dirba jau beveik 40 metų ir kartu su kompanija išgyveno ne tik sovietų sąjungos žlugimą, privatizaciją bei krizes, bet ir vadovų bei savininkų pasikeitimus.
„Tai yra pirmoji mano darbovietė. Atėjau čia vos baigusi profesinę Kaišiadorių technikos mokyklą. Tuo metu draugavau su vaikinu, kurio sesuo dirbo paukštyne. Ji mane paskatino ateiti ir išbandyti jėgas. Taip ir dirbame čia abi po šiai dienai. Čia dirbdama ištekėjau, susilaukiau dviejų vaikų ir viliuosi, kad sulauksiu čia pensijos“, – sako J. Glumbakienė.
Permainų laikai
Ji pasakoja po mokslų apsistojusi tuometiniuose bendrabučiuose, kuriuos Rudaminoje specialiai darbuotojams pastatė Vilniaus paukštynas.
„Pamenu, labai gražiai skambėjo mano specialybė – vaisių, uogų ir daržovių auginimo meistrė. Tuomet čia, paukštyne, dar buvo didelis šiltnamis, kuriame augino daržoves ir gėles. Jas gimtadienių bei kitomis progomis dalindavo darbuotojams, o daržovės keliaudavo į vietos valgyklą“, – pasakoja J. Glumbakienė.
Netrukus ji ištekėjo ir susilaukė dukros, o grįžusi po motinystės atostogų įsidarbino paukščių perdirbimo ceche, nes, kaip sako pati pašnekovė, ten buvo galima daugiau uždirbti. Po keleto metų J. Glumbakienė susilaukė sūnaus, o grįžusi po antrųjų motinystės atostogų vėl pakeitė darbo vietą.
„Gavau pakvietimą dirbti į cechą, kuriame buvo rūkomi vištienos gaminiai, kur dar geriau mokėjo“, – šypteli pašnekovė ir priduria, kad dar po kiek laiko perėjo dirbti į dar palankesnę, esamą, poziciją. Čia, Mėsos gaminių ceche, specialistė yra tiesiogiai atsakinga už gaminių skonį. Ji puikiai išmano kiek ir kokių prieskonių turi būti kiekviename gaminyje, juos tiksliai pasveria ir jais pagardina produktus.
„Pirmuosius keletą metų viskas buvo labai smagu – puiki, stabili įmonė, darbas su perspektyvomis, o visur aplinkui – daugybė jaunų žmonių su polėkiu, noru parodyti, kad gali ir geru humoro jausmu. Pamenu vieną nutikimą – kadaise produkciją atveždavo toks piktas, paniuręs traktoristas. Mes vieną žiemą, kol jis buvo išėjęs, nulipdėme senį besmegenį ir pasodinome traktoriaus kabinoje. Po to greitai dėjome į kojas, bet žmogus tikriausiai suprato, kad nereikia visą laiką būti susiraukus. Kitą kartą priskynėme lauko gėlių, padėjome kolegei į spintelę ir užrašėme – „nuo slapto gerbėjo“. Ji visą dieną laužė galvą, kas tas slaptas gerbėjas. Jaunystėje buvome velnių priėdusios“, – kikendama prisimena pašnekovė.
„Laikui bėgant, aišku, buvo visko – atgavome nepriklausomybę, keitėsi politinė ir ekonominė santvarka, buvo privatizacija, blokada, ekonominės krizės, keitėsi įmonės vadovai ir savininkai. Kai ateidavo sunkesnis periodas vis pagalvodavau, kad gal reikia eiti ieškoti ko nors geresnio. Bet vadovai vis patikindavo, kad netrukus viskas grįš į vėžes, ir grįždavo“, – tęsia ilgametė paukštyno darbuotoja.
Šiandien J. Glumbakienė sako besidžiaugianti, kad „ko nors geresnio“ paieškomis nesusigundė ir nutarė likti paukštyne. „Kolektyvas čia geras, įmonė pažįstama, vieta labai patogi – netoli gyvenu, nereikia naudoti automobilio, eikvoti degalų. Atlyginimai po truputį kasmet auga“, – vardija J. Glumbakienė.
Įmonės ambasadorė
Įmonėje, kaip pasakoja moteris, vis dar dirba nemažai jos senų draugų, įskaitant tuos, su kuriais specialistė po kolegijos čia įsidarbino.
Dėl komunikabilumo, linksmo būdo ir ilgametės patirties J. Glumbakienė tapo Vilniaus paukštyno ambasadore. Tai vidinis įmonės darinys – darbuotojų iš skirtingų padalinių grupė, kurios tikslas yra gerinti organizacijos kultūrą ir prisidėti prie darbuotojų gerovės.
Grupė periodiškai susitinka ir pagal kolegų atsiliepimus siekia padidinti konkrečių darbų efektyvumą, patobulinti pačias darbo vietas ir spręsti darbuotojams kylančius iššūkius. Taip pat organizuojamos komandų stiprinimo veiklos ir pan.
„Kartais atrodo, kad visi bėgame, skubame ir net nėra kada su kolegomis pabendrauti. Todėl svarbu yra kartais kažkur su kolektyvu išvažiuoti, nuveikti ką nors kartu“, – sako J. pašnekovė.
Ji priduria apskritai labai mėgstanti keliauti. Tiesa, kol vaikai buvo maži, galimybių buvo nedaug. „Kai vaikai paaugo, keliauti pradėjome daugiau. Į keliones leidžiamės kartu su dukra. Esame aplankiusios Jordaniją, Izraelį, kelias kitas to regiono šalis. Dabar kasmet stengiuosi sutaupyti bent vienai egzotiškesnei kelionei“, – pasakoja J. Glumbakienė.