Tačiau skaitmenizacija reikalauja ne tik technologinių sprendimų diegimo, bet ir kultūrinių bei strateginių pokyčių organizacijoje. Todėl aukštą antitrapumo lygį pasieks tik tos organizacijos, kurios kartu investuos į darbuotojų mokymus, stiprins lyderystę ir skatins duomenimis grįstą sprendimų priėmimą.
„Skaitmenizacija nėra vien tik technologijos. Tai – kur kas platesnio masto vertybiniai pokyčiai organizacijoje, apimantys kultūrinius ir strateginius aspektus, darbuotojų skaitmeninių įgūdžių ugdymą bei skaitmeninių paslaugų įvairovės ir prieinamumo užtikrinimą“, – pabrėžia doc. dr. Ilona Bartuševičienė, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mokslininkė.
Ji atliko didelės apimties tyrimą, nagrinėjantį skaitmenizacijos poveikį antitrapumo vystymui viešojo sektoriaus organizacijose. Tyrimas atskleidė, kaip skaitmeninė branda įtakoja organizacijų antitrapumą ir kokie veiksniai lemia sėkmingą skaitmenizacijos integraciją.
Tyrimo metodai ir priemonės skaitmeninei brandai matuoti
Tyrimui dr. Bartuševičienė pasitelkė kompleksinį požiūrį į skaitmeninę brandą. Skaitmenizacijos branda buvo vertinama per minkštąjį, t.y. vertybinį lygmenį, kuris apima skaitmeninę strategiją, kompetencijų vertinimą, skaitmeninių paslaugų situaciją. Tuo tarpu technologinis lygmuo vertintas skaitmeninės infrastruktūros ir kibernetinio saugumo dimensijomis.
Pasirinkimą lėmė vyraujantis mokslinis sutarimas, kad sėkmingas skaitmeninis pokytis įmanomas tik tuomet, kai jis pozicionuojamas strateginiame lygmenyje. Organizacijos, žinodamos, kokioje situacijoje yra ir kur norėtų būti, greičiau ir efektyviau pasiekia išsikeltus tikslus.
„Mūsų atliktas tyrimas viešojo sektoriaus organizacijose patvirtino šiuos teiginius. Rezultatai parodė, kad, teigiamai sąveikaudamos tarpusavyje, vertybinės dimensijos, t.y. strategija, skaitmeninės kompetencijos ir skaitmeninės paslaugos, teigiamai veikia skaitmeninę infrastruktūrą ir kibernetinį saugumą“, – teigia dr. Bartuševičienė.
Žvelgiant į tyrimo rezultatus pagal apskritis, matyti platus duomenų, vertinančių skaitmenizacijos lygį išsibarstymas, pavyzdžiui, Tauragės apskrityje skirtumai tarp mažiausių ir didžiausių reikšmių yra gana ženklūs. Tai rodo, kad skaitmenizacijos situacija yra itin nevienoda. Tuo tarpu Vilniaus apskrityje, duomenys susikoncentravę ties apskrities vidurkiu, kas leidžia teigti, kad situacija organizacijose yra daugiau panaši, nei skirtinga. Aukščiausi skaitmeninio valdymo rezultatai nustatyti Utenos apskrityje, žemiausi – Šiaulių. Tuo tarpu antitrapumo lygis aukščiausias Tauragėje, žemiausias – Marijampolėje.
Visgi, vertinant skaitmenizacijos sąsajas su organizacijų antitrapumu – gebėjimu krizių akivaizdoje greitai persiorientuoti, priimant inovatyvius sprendimus – matyti, kad skaitmeninė infrastruktūra veikia kaip mediatorius. Ji daro įtaką antitrapumui per kibernetinio saugumo sritį, tačiau tiesioginio poveikio organizacijos gebėjimui veikti krizių akivaizdoje neturi.
„Rezultatai taip pat parodė, kad lyderystė, skaitmeninės kompetencijos ir skaitmeninių paslaugų įvairovė tiesiogiai neturi įtakos organizacijų antitrapumui, tačiau poveikis nustatytas būtent per skaitmeninę infrastruktūrą ir kibernetinį saugumą“, – pastebi mokslininkė.
Po tyrimo pakito požiūris
Atlikusi tyrimą, doc. dr. I.Bartuševičienė įsitikino, kad skaitmenizacija ir antitrapumas visų pirma sietini su pokyčiais organizacijose. Ji pabrėžia, kad be visapusiško organizacijos įsitraukimo ir nuoseklaus darbo sunku pasiekti reikšmingų rezultatų. Tyrimo rezultatai leido išgryninti kelias svarbiausias įžvalgas:
Tolygus vystymas. Siekiant tvaraus ir ilgalaikio organizacijų skaitmeninio proveržio, svarbu tolygiai vystyti tiek vertybinį lygmenį (strategiją, kompetencijas, paslaugas), tiek technologinį (infrastruktūrą, kibernetinį saugumą).
Duomenų svarba. Duomenimis grįsti sprendimai ir efektyvus duomenų dalijimasis tarp institucijų yra esminiai siekiant antitrapumo.
Darbuotojų kompetencijos. Aukštos skaitmeninės kompetencijos darbuotojai yra linkę greičiau priimti naujoves ir prisidėti prie jų tobulinimo.
Lyderystė ir strategija. Stipri lyderystė ir aiški skaitmeninė strategija yra būtinos sėkmingai skaitmenizacijai ir antitrapumo vystymui.
Krizės neturėtų būti tinkamiausias laikas skaitmenizacijai vystyti
Mokslininkė pabrėžia, kad skaitmeninė branda nėra pasiekiama greitai. Krizės taip pat nėra tinkamiausias laikas skaitmenizacijos vystymui – tai reikėtų daryti įprasto ritmo sąlygomis. Kita vertus, daugeliui organizacijų iššūkiu tapusi COVID-19 pandemija paspartino skaitmenizacijos procesus.
„Kaip rodo tik ką išgyventos patirtys, nemaža dalis skaitmeninio proveržio įvyko būtent COVID-19 metu. Organizacijos persiorientavo į nuotolinio darbo ritmą, pradėjo naudotis skaitmeninio bendravimo platformomis, atsirado skaitmeninių paslaugų įvairovė ir padidėjo jų prieinamumas. Tačiau toks greitas prisitaikymas tik rodo, kad organizacijos nebuvo tinkamai atlikusios „namų darbų“ iki pandemijos ir buvo priverstos reaguoti į pasikeitusią aplinką, – pastebi mokslininkė.
Skaitmenizacijos plėtra praktikoje
Nepaisant intensyvios skaitmeninės infrastruktūros plėtros, skaitmeniniai sprendimai ne visada grįsti draugiška vartosenos logika. Pasak dr. Bartuševičienės, tokie sprendimai yra vertingi tiek, kiek jie padeda greičiau, efektyviau, patogiau atlikti įprastas funkcijas. Tačiau skaitmeninių paslaugų įvairovė ir jų prieinamumas neturėtų būti diegiami eklektiškai.
Svarbu įvertinti vartotojų kompetencijas naudotis paslaugomis, atlikti testavimą, atsižvelgti į teikiamus vartotojų siūlymus. Mokslininkė pastebi, kad vartotojų skaitmeninės kompetencijos yra skirtingos, todėl pereinamasis laikotarpis, kuomet nėra atsisakoma įprastų paslaugų teikimo būdų, padėtų integruoti skirtingas skaitmenines kompetencijas turinčius vartotojus.
„Duomenimis grįstų sprendimų priėmimo kultūra taip pat yra esminė antitrapumo kontekste. Šiai dienai sunkiai įsivaizduojama, kad sprendimai gali būti priimami neturint duomenimis grįstos informacijos. Visgi, vertinant duomenų galimybes atsparumo kontekste, neužtenka užtikrinti duomenų naudojimą organizacijų viduje. Svarbiu momentu tampa duomenų dalijimasis tarp institucijų.
Tačiau tam kliudo tokios problemos kaip skirtingi duomenų rinkimo įpročiai, struktūruotų duomenų stoka, sistemų nesuderinamumas, duomenų saugumo užtikrinimas. Krizės atveju, galimybės greitai ir sklandžiai dalintis informacija tarp institucijų leistų greičiau ir kokybiškiau priimti sprendimus dėl tolesnių veiksmų“, – sako dr. Bartuševičienė.
Svarbu tinkamai parengti darbuotojus
Dr. Bartuševičienė džiaugiasi, kad skaitmenizacijos branda viešajame sektoriuje didėja. Kita vertus, dauguma organizacijų mato skaitmenizaciją tik kaip naujos įrangos ar inovatyvių programų diegimą, o to nepakanka norint pasiekti aukštą skaitmenizacijos lygį. Svarbus yra darbuotojų tinkamas parengimas, sklandus skaitmeninių paslaugų vystymas, vadovybės visapusiškas palaikymas.
„Darbuotojų mokymai ir ugdymas skaitmenizacijos kontekste yra esminiai siekiant antitrapumo. Jeigu diegiamai technologijai naudoti darbuotojai neturės reikiamų įgūdžių, organizacija neišvengiamai susidurs su pasipriešinimu ja naudotis ir reikės skirti kur kas daugiau laiko jas integruoti. Todėl siūlyčiau investuoti į nuolatinį darbuotojų mokymą, taikyti interaktyvius mokymo metodus, skatinančius praktinį naujų technologijų naudojimą“, – rekomenduoja dr. Bartuševičienė.
Efektyvus skaitmeninis valdymas taip pat reikalauja stiprios lyderystės, sugebančios integruoti skaitmenines inovacijas į organizacijos kultūrą ir procesus. Todėl lyderystė yra dar vienas svarbus veiksnys.
„Be aukščiausios vadovybės palaikymo, strateginių sprendimų, išteklių skyrimo, skaitmenizacija ir antitrapumas prilygs bėgimui paskui lekiantį traukinį. Ar galime sau tai leisti? Tai klausimas ne tik viešojo sektoriaus organizacijų vadovams, bet ir mums, paslaugų vartotojams“, – svarsto mokslininkė.
Tyrimą atliko Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos podoktorantūros stažuotoja dr. Ilona Bartuševičienė, vadovaujama profesoriaus dr. Mindaugo Butkaus. Tyrimui įgyvendinti finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-22-96.