„Pradėdami šį darbą turėjome tikslą atvesti Lietuvą į naują ekonomikos raidos etapą – iš esmės pagerinti inovacijų ekosistemą šalyje, įtraukiant mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą, verslo skatinimą ir bendrą ekonominę pažangą. Reforma buvo būtina norint, kad Lietuva galėtų konkuruoti tarptautinėje rinkoje ir kurti aukštos pridėtinės vertės produktus bei paslaugas“, – teigia ekonomikos ir inovacijų (EIMIN) ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pagrindinis reformos tikslas buvo sukurti aiškią ir vientisą inovacijų skatinimo sistemą, kuri padėtų pamatą greitesniam Lietuvos ekonomikos augimui, skatintų lietuviškų gaminių eksportą.
„Įgyvendinus reformą, sukurta palankesnė terpė tiek mokslui, tiek verslui investuoti į inovacijas ir inovatyvių produktų kūrimą, skatinant mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Jau matosi, kad dėl atliktų darbų prioritetiniai Lietuvos verslo sektoriai augo greičiau, jų reikšmė šalies ekonomikai didėjo“, – teigė ministrė.
Pokyčius diktavo rinka
Lietuvos inovacijų ekosistema prieš ketverius metus vis dar atsiliko nuo panašaus dydžio ir išsivystymo Europos šalių. Tiek verslo atstovai, tiek ekonomistai, mokslo ir politikos formuotojai sutiko – pokyčiai būtini. Mažais žingsneliais nueitas ilgas kelias, tačiau inovacijų kelionė tęsiasi. Europos Komisija jau spėjo įvertinti Lietuvos daromą pažangą.
„Europos Komisijos paskelbta 2024 metų Europos inovacijų švieslentė rodo Lietuvos pažangą, kuri yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje – Lietuvos augimas siekė 3,7 procentinio punkto, kai vidutinė ES šalių pažanga sudarė 0,6 proc. “, – pabrėžia viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmusen.
Bendrai Lietuvos inovacijų ekosistema pasiekė aukščiausią išsivystymo lygį per visą šalies storiją. Kasmet sudaromoje inovacijų švieslentėje Lietuva šiemet pakilo į 18-ąją poziciją tarp ES narių.
Pasirinko Lietuvą
Puikus mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys – gyvybės mokslų srityje nuo 2021-ųjų dirbanti įmonė „Delta Biosciences“, kurią įkūrė iš užsienio sugrįžę bendraįkūrėjai Dominykas Milašius ir Daniel Kratkovski. Įmonėje dirbantys mokslininkai siekia sutrumpinti laiką, per kurį išrandami nauji vaistai.
„Sprendimą verslą pradėti ir Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) tyrimus vykdyti Lietuvoje, o ne Londone, priėmėme dėl to, kad matome, kaip greitai auga Lietuvos startuolių ekosistema ir kaip padidėjo aktyvumas gyvybės mokslų sektoriuje – tiek mokslo tyrimų, tiek inovacijų komercializavimo atžvilgiais. Padeda ir tai, kad viešas ir privatus sektorius bendradarbiauja ties misija vystyti Lietuvos gyvybės mokslų ekosistemą“, – teigia D. Milašius.
Kompanijos ilgalaikė vizija – automatizuota cheminių molekulių evoliucijos laboratorija. Bendrovės prototipas jau padeda vaistų kūrėjams greičiau ir našiau atrasti (ir toliau evoliucionuoti) chemines molekules, kurioms duodama tam tikra užduotis: pavyzdžiui, gydyti tam tikras ligas, ar tapti priešnuodžiu nuo tam tikrų pavojų.
„Valstybės institucijų kryptingas darbas teikiant strateginę paramą ir skatinant inovatyvius verslus yra strategiškai svarbus. Kartu su didėjančiomis vietinio rizikos kapitalo investicijomis į giliųjų technologijų verslus, šis bendradarbiavimas skatina visos ekosistemos proveržį. Be to, čia užauginama labai daug talento, į Lietuvą repatrijuoja vis daugiau tarptautinio lygio mokslininkų, auga pasaulio dėmesys čia kuriamoms technologijoms, o su tuo ateina naujos partnerystės ir užsienio investicijos“, – sako D. Milašius.
Anot jo, visi šie faktoriai skatina Lietuvos transformaciją į žiniomis, intelektine nuosavybe bei aukštos pridėtinės vertės inovacijų produktais kuriamą ekonomiką.
Bendrovė sako esanti dėkinga Inovacijų agentūrai – ne tik už finansavimo priemones, kurios padėjo startuoliui vykdyti ankstyvąsias MTEPI veiklas, bet ir už strateginę paramą.
„Net kelių Inovacijų agentūros komandų pagalba prisidėjo prie pilotinių mūsų startuolio kontraktų – tiek farmacijos, tiek kosmoso chemijos tyrimų vertikalėse“, – kalbėjo „Delta Biosciences“ bendraįkūrėjas.
Parama atvėrė pasaulinę rinką
Inovacijų agentūros pagalba tapo vartais į pasaulinę rinką bendrovei „Supergarden“, kuri specializuojasi džiovintų šaltyje (liofilizuotų) maisto produktų gamyboje. „Supergarden“ krepšelyje – įvairūs liofilizuoti vaisiai, daržovės, milteliai, prieskoniai, net ir glotnučiai, ledai bei kiti produktai.
„Turime plačiausią asortimentą pasaulyje. Mūsų vizitinė kortelė – džiovinti šaltyje ledai, kurie netirpsta. Verslą pradėjau prieš aštuonerius metus, ieškodama sveikų užkandžių savo vaikams. Inovacijomis pagrįstas kelias atvedė į savo rinkos pasaulinius lyderius. Eksportuojame į daugiau nei 40 pasaulio šalių“, – pasakoja bendrovės vadovė Laura Kaziukonienė.
Bendrovės ambicija – tapti džiovintų šaltyje saldumynų lyderiu pasaulyje. L. Kaziukonienės teigimu, tai nebūtų įmanoma be išorinės, valstybės teikiamos pagalbos.
„Šie įrankiai buvo lemiamas veiksnys vystant eksportą ir vykdant mokslinius turimus. Gamybiniam startuoliui be tokios paramos yra neįmanoma pačiam vienam išsivystyti iki tarptautinio lygio. Galbūt paslaugų įmonėms kitaip, bet gamybinėms įmonėms – tiesiog nerealu“, – sako L. Kaziukonienė.
Bendrovės „Supergarden“ vadovė teigia palaikanti inovacijų reformą ir ją vertinanti išskirtinai teigiamai.
Sėkminga Inovacijų agentūros veikla
„Delta Biosciences“ ir „Supergarden“ minima Inovacijų agentūra įkurta prieš pora metų ir yra viena iš Lietuvos inovacijų ekosistemos ir proveržio kūrėjų. Agentūra teikia pagalbą verslui, skatina inovacijas visuose verslo vystymo etapuose. Įmonės gali gauti visas joms reikalingas paslaugas vieno langelio principu – nuo konsultacijų iki paramos naujų inovatyvių produktų kūrimui.
„Nors Inovacijų agentūra veikia dar tik kelerius metus, tačiau jau matyti teigiamas pokytis siekiant strateginių tikslų. Skaičiuojama, kad nuo įsteigimo Inovacijų agentūros paslaugomis jau pasinaudojo daugiau kaip 40 tūkstančių įmonių ir savo verslus kuriančių žmonių”, – teigė ministrė A. Armonaitė.
Planuojama, kad inovacijų reformos kontekste Lietuvos įmonių produktyvumas išaugs iki ES vidurkio, aukštųjų technologijų prekių ir žinioms imlių paslaugų dalis lietuviškos kilmės eksporte sudarys trečdalį.
Auga startuolių skaičius
EIMIN inovacijų reformą vertina kaip svarbų rezultatą, prisidėjusį prie Lietuvos startuolių augimo. „Dealroom“ duomenimis, Lietuvos startuolių ekosistema su trimis vienaragiais, tarp kurių „Vinted“ „Nord Security“, „Baltic Classifieds Group“, stabiliai stiebiasi toliau ir yra viena lyderiaujančių Europoje. 2023-iais Lietuvos startuoliai pritraukė solidžias investicijas, išlaikė veiklos sektorių dinamiką, taip pat rodė prisitaikymą prie rinkos poreikių.
Vertinant pastaruosius penkerius metus, Lietuvos startuolių ekosistemos vertė spurtavo kitų Europos regionų atžvilgiu – augo daugiau nei septynis kartus iki 13,7 mlrd. eurų. Pernai Lietuvoje įsikūrę startuoliai pritraukė 292,3 mln. eurų investicijų. Startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns LT“ surinkti duomenys atskleidžia, kad nuo 2020 m. iki šių metų stipriai augo tiek darbuotojų skaičius – nuo 10,9 tūkst. 2020 m. iki 18,1 tūkst. 2024 m., tiek vidutinis atlyginimas – nuo 2,6 tūkst. eurų. 2020 m. iki 4.3 tūkst. eurų 2024 m., tiek sumokėti mokesčiai – nuo 128,3 mln. eurų iki 202,5 mln. eurų.
Pasak N. Morozaitės-Rasmussen, šia reforma buvo siekiama iš esmės pagerinti inovacijų ekosistemą šalyje, ypatingą dėmesį skiriant gyvybės mokslų, informacinių technologijų bei inžinerijos sektoriams. Tai jau atnešė apčiuopiamos naudos. 2022-iais šiuose sektoriuose veikiančios įmonės generavo 5 proc. visos šalies, tai yra, 3,4 mlrd. eurų pridėtinės vertės, turėjo per 80 tūkst. darbuotojų.
„Vien gyvybės mokslų verslų sukurta pridėtinė vertė 2022-iais sudarė 876 mln. eurų ir buvo beveik 40 proc. didesnė nei 2020-iais. Tai rodo augančią paklausą Lietuvos prekėms ir paslaugoms”, – pastebėjo viceministrė.
Inžinerinės pramonės sukuriama pridėtinė vertė sudarė daugiau kaip 2,35 mlrd. eurų ir išaugo apie ketvirtadaliu. Informacinių ir komunikacinių technologijų sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė 2022-iais siekė 1,13 mlrd. eurų ir per pora metų paaugo kone perpus.