Šeštus metus iš eilės vykstantis „Gėlių, meno ir meilės“ festivalis žiedų gausa kasmet pranoksta pats save. Šiemet 15 hektarų Pakruojo dvaro teritorijoje pasakišką grožį dovanoja daugiau nei 300 rūšių skirtingų augalų, žydi milijonais skaičiuojami gėlių žiedai. Lankytojai kasdien stebi gyvą gamtos stebuklą, nes be kruopščiai suformuotų milžiniškų floristinių kompozicijų, galima pamatyti ir čia pat, prieš akis, nuo saulės spindulių besiskleidžiančius žiedelius. Ne mažiau nei skirtingos gėlių spalvos, jų formos ir ornamentai, lankytojus stebina ir iš susižavėjimo aikčioti verčia gėlynų skleidžiami aromatai. Pasak dvaro kūrybos vadovės K. Ivančenko, palinkę ir nosimi prie gėlių prisiglaudę lankytojų veidai – ypač dažnas festivalio vaizdelis.
Žiedynų skleidžiamos galios skaičiuoja šimtmečius
Skeptikams, abejojantiems, jog gėlių aromatai iš tiesų veikia žmogaus emocinį būvį, K. Ivančenko skuba pateikti istorinių faktų ir mokslininkų išvadų.
„Nuo senų laikų gėlės žmonėms siejosi su palengvėjimu ir tam tikru atgimimu. Joms pražydus, po varginančios ir sekinusios žiemos, prasidėdavo gausos laikotarpis. Šiandien maisto mums pakanka visus metus, todėl sąmoningai nebesiejame gėlių su mityba, bet pražydus gėlei ir pasklidus natūraliam jos aromatui vis tiek kyla ypatingas jausmas – išsiskiria laimės hormonas dopaminas“, – pasakoja K. Ivančenko.
Ji taip pat priduria, kad kvapų ir spalvų poveikį tyrinėję mokslininkai nesyk pagrindė šių reiškinių terapines savybes – esą stebint gėlių gausą, mėgaujantis jų grožiu ir kvapu, smegenyse vyksta cheminės reakcijos, iššaukiančios teigiamas emocijas ir potyrius.
„Ne veltui egzistuoja aromaterapinės praktikos, kurių pagrindą sudaro augalų, ypač gėlių, ekstraktai. Teigiama, jog tinkamai parinkti aromatai turi teigiamą poveikį kūno, proto ir dvasios būsenai. Ir tai nėra tik šių dienų mada – natūralių, t.y. iš gamtos surinktų kvapų galia buvo puikiai žinoma ir plačiai paplitusi senovės Kinijos, Indijos ir Egipto kultūrose. Ten natūralios aromatinės gėlių medžiagos buvo naudojamos ne tik religiniais tikslais“, – ilgaamžes žiedynų paslaptis atskleidžia Pakruojo dvaro atstovė.
Sveikatinančių aromatų įvairovė
Įsibėgėjus rugpjūčiui, pasak K. Ivančenko, festivalyje prasideda gėlių žydėjimo pikas, tad čia besilanktiems svečiams ji turi keletą patarimų.
„Vaikštinėdami po gėlynų okeaną, skirkite laiko pasimėgauti ne tik vaizdu, bet ir kvapu. Stabtelkėte prie levandų, užuoskite geros nuotaikos skleidėjų ežiuolių aromatą, pasidžiaukite drugelius ir bites savo kvapu priviliojančiomis monardomis. Jei galvoje vis dar daug nereikalingų minčių, prisėskite šalia šalavijų kūmokšnių. Jų kvapas pasižymi gaiviu, žoliniu, tarsi mediena persmelktu aromatu. Kiti jį apibūdina kaip mėtų, citrinų ir kamparo mišinį. Šis unikalus ir ypač aromatingas kvapas padeda sukurti raminančią atmosferą, suteikia gaivų žolinį aromatą ir, manoma, „švarina“ mintis. Galiausiai, atsigręžkite į šių metų festivalio pagrindiniais akcentais vadinamus javus, kurių aromato įkvėpus, pajusite kelionę į save, į savo vaikystę ar mielus Lietuvos kampelius. Nustebsite, kiek daug teigiamų asociacijų dovanoja gėlių ir augalų kvapai“, – sako K. Ivančenko.
Na, o keliaujant pro gigantiškus laibažiedžio tabako žiedus, įvairiaspalves saulėgrąžas, burnočius ir išskirtines piliarožės, netruksite pasiekti ir dvaro pažiba vadinamąją parfumeriją. Kaip pasakoja aromaterapiautė ir dvaro parfumerė Justina Šyvokienė, išskirtiniai kvapai ir parfumerija dvare gyvuoja nuo pat XIX a., kuomet kilmingieji von der Roppai čia pakvietė garsųjį prancūzų parfumerį Žaką. Šis sužavėtas dvaro atmosferos ir aplinkuje esančių gamtos turtų, ėmėsi naujų aromatų ir grožio produktų gamybos. Šiandien Žako laboratorija atkurta ir vėl veikia, viliodama lankytojus svaigiais kvapais.
„Ši istorija tokia romantiška ir kvapni, kad ją norisi perkelti ir į šių dienų patirtis. Įkvėpti jos, šiemet amžius skaičiuojančioje parfumerinėje sukūrėme ir festivalio kvapą – „Vasarvidžio naktis“. Jame dominuoja vietos augalų aromatai: gaivūs citrusai, levandos, sausa mediena, kiparisų ir sakų natos. Svečiai sako, kad jame juntamos ir aviečių užuominos, karamelės, vanilės ir smilkalų aidai. Kol kas nesutikome jam abejingų lankytojų – priešingai, tie, kuriems norisi su savimi išsinešti ne tik dvaro, bet ir paties Šekspyro aprašytus prisiminimus, drąsiai neria į šio kvapo gelmes“, – atskleidžia J. Šyvokienė, kviesdama ne tik mėgautis, bet ir sveikatintis gėlynų aromatais.