Šis projektas, pavadinimu „Skulptoriaus Antano Mončio pėdsakais Prancūzijoje“, tai Palangos kultūros centro iniciatyva, skirta stiprinti dviejų šalių draugystę bei skatinti naujus kultūrinius renginius tarptautiniame lygmenyje.
Neeilinis kūrinys neeiliniam žmogui atminti
Unikaliausia projekto dalimi, kuri nustebino ne vieną, neabejotinai tapo naujai sukurta oratorija „Mončys“. Sulaukusi gausių ovacijų, ji jau spėjo pavergti prancūzų ir lietuvių širdis.
Kaip pasakoja iš Prancūzijos grįžusi Palangos kultūros centro Folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovė-etnografė Zita Baniulaitytė, oratorijos idėja buvo pradėta brandinti jau prieš dvejus metus, kuomet kalbantis su Palangos kamerinio choro vadovu Edmundu Jucevičiumi, jam kilo mintis sukurti bendrą chorinį ir folklorinį projektą.
„Mane visuomet žavėjo skulptoriaus A. Mončio darbai. Kaip tik tuo metu buvo minimos 100-osios jo gimimo metinės, tad pagalvojau, kad būtent jo kūrybos gylis ir emocijos galėtų puikiai tikti bendram projektui“, – prisimena Z. Baniulaitytė.
A.Mončys – žymus lietuvių skulptorius, didžiąją savo kūrybinio gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje. Menininkas gimė netoli Palangos, o prieš pat savo mirtį nemažą savo darbų kolekciją padovanojo Palangos miestui.
Prancūzijoje pristatytas šiuolaikiškai sukurtas lietuvių kūrinys apjungė liaudies ir elektroninę muziką, skulptoriaus kūrybą, jo pažintą folklorą bei prancūzišką kultūrą.
„Oratorijos kūrybinę komandą sudarė įvairių sričių profesionalai iš Lietuvos. Muziką, atspindinčią tiek lietuvišką folklorą, tiek prancūziškas melodijas, kūrė kompozitorius Linas Rimša. Prie komandos prisidėjo ir kompozitorius Rytas Svilainis, taip pat dailėtyrininkas Viktoras Liutkus, poetas ir scenaristas Alvydas Šlepikas, neseniai pelnęs Vyriausybės kultūros ir meno premiją“, – pasakoja folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovė.
Laono ir Saint Gilles Croix de Vie miestuose pristatytas kūrinys tapo tiltu tarp Lietuvos ir Prancūzijos kultūrų, simbolizuodamas dviejų šalių kūrybinės sąjungos stiprumą. Oratorijoje buvo panaudoti įvairūs etniniai motyvai: A. Mončio kurti švilpiai, karnavaliniai kaukių performansai, žemaitiškos ir prancūziškos dainos bei tradicinių instrumentų muzika. Oratorijoje galime išgirsti ir A. Mončio vaikams dainuotą lopšinę bei skulptoriaus moto „bus gerai“.
Laono ir Saint Gilles Croix de Vie – miestai, kuriuose neišsitrynė A. Mončio pėdsakai
Palangoje esančio Antano Mončio meno muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė pasakoja, kad garsių skulptoriaus darbų galima atrasti ne tik Lietuvoje, tad Laono bei Saint Gilles Croix de Vie miestai Prancūzijoje buvo pasirinkti tikrai neatsitiktinai.
Per 24 tūkst. gyventojų turintis Laono miestelis A. Mončio kūryboje užima išskirtinę vietą, nes čia Šv. Marcelio bažnyčioje iki šiol saugomi jo kūriniai: 14 akmeninių Kryžiaus kelio stočių, skulptūros „Kelių Madona“ ir „Šv. Juozapas“, šioje bažnyčioje 1952 m. gruodį buvo surengta ir jo pirmoji kūrybos paroda. O Saint Gilles Croix de Vie kurorte stovi įspūdingo dydžio lietuvių skulptoriaus bronzinė skulptūra „Gaidys“.
Pasakodama apie A. Mončio darbus, muziejaus vadovė prisimena ir kuriozinę istoriją, nuo kurios užsimezgė Palangos ir Saint Gilles Croix de Vie kultūros atstovų pažintis.
„Prieš maždaug 10 metų į mūsų muziejų kreipėsi tuometinis Saint Gilles Croix de Vie meras su pagalbos prašymu. Pasirodo, po miesto tvarkymo darbų buvo pradingusi skulptūra „Gaidys“. Mes savo muziejuje suradome skulptūros eskizus, kaip ji atrodė, ir išsiuntėme į Prancūziją. Po ilgų paieškų, skulptūra buvo rasta Saint Gilles Croix de Vie savivaldybės rūsyje prie metalo laužo, atrestauruota ir vėl pastatyta į savo vietą“, – pasakoja L. B. Turauskaitė.
Palangos delegacija sulaukė išskirtinio dėmesio
Šis simbolinis skulptoriaus sugrįžimas į Prancūziją, pristatant jo asmenybę ir kūrybą Lano ir Saint GillesCroix de Vie miestuose – neabejotinai vienas iš reikšmingiausių Lietuvos 2024 m. sezono Prancūzijoje renginių.
Pristatyti unikalaus projekto vyko gausi Lietuvos delegacija: Palangos miesto savivaldybės atstovai, Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Vilniuje prezidentė Karolina Paliulienė, Palangos kultūros centro komanda, Antano Mončio meno muziejaus atstovai bei visa oratorijos kūrėjų ir atlikėjų komanda. Palangos delegacijai vadovavo kurorto meras Šarūnas Vaitkus.
Minint Lietuvos sezoną Prancūzijoje, Palangos atstovų vizito metu taip pat buvo surengtos menotyrininkų diskusijos ir konferencijos, skirtos skulptoriaus A. Mončio darbams aptarti.
„A. Mončys Prancūzijoje, o ypač miestuose, kuriuose lankėmės, yra puikiai žinomas ir gerbiamas. Jo pavardė daugeliui prancūzų asocijuojasi su Lietuva. Savo ruožtu prancūzų auditorijai pristatėme meninį filmuką apie vienintelį pasaulyje, Palangoje įsikūrusį šio skulptoriaus muziejų, į kurį buvo galima „nusikelti“ tiesiai iš Prancūzijos, virtualių akinių pagalba“, – pasakoja L. B. Turauskaitė.
Vizito metu taip pat vyko tarptautinė vakaronė „Bus gerai“, kurioje buvo pristatytas lietuvių ir prancūzų kulinarinis paveldas bei abiejų tautų folkloras.
„Prancūzai buvo sužavėti mūsų tradiciniais folkloro ansamblio kostiumais, taip pat lietuvišku maistu, ypač žemaitiško kastinio skoniu. Visą tą laiką, kol viešėjome Prancūzijoje, jautėme nuoširdų dėmesį: Saint Gilles Croix de Vie mieste mus pasitiko iškabintos reklamos apie oratoriją, plevėsuojančios Lietuvos trispalvės, įvairūs lietuviški akcentai“, – įspūdžiais dalinasi Z. Baniulaitytė.
Dabar svečių laukia Palangoje
Kaip teigia Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas, dalyvavimas Lietuvos kultūros sezone Prancūzijoje tapo reikšmingas įvykis ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvos kultūros bendruomenei.
„Šis vizitas paremtas ne tik glaudžia abiejų šalių partneryste, bet ir ryšių stiprinimu ilgalaikėje perspektyvoje, o kultūros projektas „Antano Mončio pėdsakai Prancūzijoje“ ypač sustiprino draugystę tarp Palangos ir Saint Gilles Croix de Vie miestų“, – sako R. Trautmanas. Palanga ir Saint Gilles Croix de Vie yra miestai partneriai.
Pašnekovas džiaugiasi, kad Palangos kultūriniai projektai vis stipriau įgauna pagreitį, o visa kultūros bendruomenė drąsiai žengia pirmyn.
„Vizitu į Prancūziją šis projektas tikrai nesibaigia. Jau dabar kalbamės su prancūzais apie jų atvykimą į Palangą 2025-ųjų pavasarį. Neabejojame, kad gražus bendradarbiavimas paskatins tolimesniems kūrybiniams sumanymams tarp Palangos ir Prancūzijos“, – tikina Palangos savivaldybės atstovas.