Lietuvių jaunimui užsienyje svarbu išlaikyti ryšį su Lietuva
E. Urbonaitės įsitikinimu, LR Konstitucijos nuostatos, dėl kurios kitos šalies pilietybę įgyjantys lietuviai praranda Lietuvos pasą, pašalinimas būtų svarbus žingsnis stiprinant pasaulio lietuvių jaunimo ir visą lietuvių išeivių bendruomenę. Užsienio lietuviams tai leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę, o Lietuvai – po visą pasaulį išsibarsčiusius savo piliečius.
„Lietuvos pilietybės išsaugojimas yra svarbus daugeliui užsienyje gyvenančių lietuvių, kurie save sieja su Lietuva ir galbūt tikisi vieną dieną į ją sugrįžti. Kadangi ne visi gali rinktis gimimu įgytą Lietuvos, o ne kitos šalies pilietybę, dauguma jaunimo atstovų tikrai išgyvena dėl lietuviško paso praradimo – ypač kai jie yra ir 100 proc. jaučiasi lietuviais“, – sako pašnekovė.
Anot E. Urbonaitės, pilietybės išsaugojimas žmogui padeda išlaikyti tvirtą ryšį su savo kultūra, o taip pat užtikrinti, kad gimtosios šalies vertybės ir tradicijos būtų perduotos tolimesnėms šeimos kartoms. Jauniems žmonėms yra svarbu jų identitetas, o tiems, kurių tėvai turi skirtingų šalių pilietybes, yra ypač aktualu išsaugoti savo šaknis ir turėti tiek Lietuvos, tiek kitos šalies pasą.
„Galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę tikrai pagerintų išeivijos lietuvių ryšius su Lietuva, nes parodytų, kad gimtajai šaliai esame svarbūs. Dabar dauguma išeivių jaučiasi savotiškai atstumti, nes įgydami kitos šalies pilietybę esame priversti atsisakyti Lietuvos paso. Tai padaryti yra išties labai sunku, jei širdyje tikrai esi lietuvis. Dėl šios priežasties aš neatsisakau savo lietuviško paso, nors ir galėčiau įgyti kitos šalies pilietybę“, – teigia jaunimo atstovė.
Švedija neprieštarauja, o palaiko kitos pilietybės įgijimą
Anot E. Urbonaitės, Lietuva turėtų imti pavyzdį iš Švedijos, kuri jau nuo 2001 m. leidžia savo piliečiams įgyti ir kitos šalies pilietybę. Šios šalies žmonės ilgai norėjo galimybės išsaugoti Švedijos pilietybę įgyjant kitos šalies pasą. Galiausiai, su visų švedų pasaulyje pagalba jie tokią teisę išsikovojo. E. Urbonaitės manymu, panašaus susitelkimo artėjant referendumui šiuo metu reikia ir lietuviams.
„Galimybė išsaugoti Švedijos pilietybę įgyjant kitos šalies pasą labiausiai padėjo tiems švedams, kurie gyvena toliau nuo Europos – pavyzdžiui, Australijoje ar JAV. Norint gyventi šiose šalyse neturint pilietybės europiečiams reikia ilgalaikio buvimo šalyje vizų ar leidimų gyventi. Tad galimybė įgyti kitos šalies pilietybę nesibaiminant prarasti švediško paso gerokai palengvino daugybės švedų šeimų gyvenimus. Net neabejoju, kad tai taip pat padėtų ir daugybei lietuvių – tiek gyvenančių Europoje, tiek už jos ribų“, – sako E. Urbonaitė.
Šalyje, kurioje gyvena, lietuviai nori jaustis pilnaverčiais
Pasaulio lietuvių jaunimo atstovė mano, kad Lietuvos ir kartu kitos šalies pilietybės turėjimas svetur gyvenantiems jauniems žmonėms suteiktų geresnes galimybes siekti karjeros, keliauti, dalyvauti visuomeniniame ir politiniame abiejų šalių gyvenime. E. Urbonaitė sako girdėjusi ne vieną atvejį, kai Švedijos lietuviai neturėdami šios šalies pilietybės susiduria su įvairiomis administracinėmis kliūtimis ir karjeros apribojimais.
„Neturėdamas šalies pilietybės negali įsidarbinti tam tikrose srityse – pavyzdžiui, su saugumu ir gynyba susijusiuose sektoriuose, taip pat neretai viešajame sektoriuje, kai kuriose pozicijose bankuose, kitose srityse, kuriose dirbama su jautria informacija. Taip pat iš artimųjų patirties žinau, kad neturėdamas šalies, kurioje gyveni pilietybės, turi prastesnes galimybes investuoti ir pirkti vertybinius popierius. Kai gyveni ir dirbi kitoje šalyje, norisi jaustis joje pilnaverčiu, turėti teisę kurti savo gerovę ir tobulėti“, – sako E. Urbonaitė.
Anot E. Urbonaitės, apskritai stiprus pasas ar pasai suteikia žmonėms didesnę judėjimo laisvę, geresnes ekonomines galimybes ir progą susikurti svajonių gyvenimą ten, kur jie nori gyventi ir jaustis pasaulio lietuviais. Pašnekovė klausia – kodėl iš žmonių reikėtų tokią galimybę atimti?
„Pasaulio lietuviai nenori pamiršti, kas jie yra. Priešingai – siekiame parodyti pasauliui, kas yra Lietuva, kokie nuostabūs jos žmonės, kokia įdomi mūsų kultūra. Kaip ir aš, dauguma lietuvių Švedijoje norėtų įgyti Švedijos pilietybę tam, kad galėtų čia jaustis pilnaverčiais piliečiais, nes šalyje dažnai gyvena jau daug metų. Tačiau nenorėdami prarasti savo šaknų ir sąsajos su Lietuva, jie neatsisako lietuviško paso ir laukia tos dienos, kai bus galima išsaugoti Lietuvos pilietybę. Labai tikimės, kad tai bus greitai. Dėl to susidomėjimas artėjančiu referendumu Švedijos lietuvių bendruomenėje yra išties didžiulis“, – sako pašnekovė.
Lietuvoje referendumas dėl pilietybės išsaugojimo vyks kitąmet
Kitų metų gegužės 12 d. kartu su prezidento rinkimais vyksiančio referendumo metu bus siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, kuri – išskyrus įstatymų numatytas išimtis – draudžia Lietuvos piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę. Ji būtų keičiama nauja formuluote: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.
Pritarus siūlomam pakeitimui, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Tokiu pakeitimu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų pašalintas draudimas Lietuvos piliečiams turėti ir kitų šalių pilietybę. Sprendimas dėl Konstitucijos nuostatos keitimo būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų Lietuvos piliečių – tai yra, apie 1,2 mln. gyventojų.
Pilietybės išsaugojimo tvarką reglamentuotų LR pilietybės konstitucinis įstatymas. Seime užregistruotame įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių šalių pilietybę įgyjantys lietuviai. Tokius kriterijus atitinka Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime dalyvaujančios valstybės bei Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės. Taip pat išskirtos valstybės, kurios tokių kriterijų neatitinka. Išsamiau apie Pilietybės išsaugojimo referendumą – www.referendumas2024.lt.