Norėjo daugiau prasmės ir įvairovės
Iki įsiliedama į Lietuvos pašto kolektyvą, Giedrė Vaišnoraitė dirbo viename iš Lietuvos komercinių bankų. Moteris pokyčių panoro pajutusi, jog veikla ima pabosti, darbo diena nebeatrodo tokia įvairi bei prasminga.
„Norėjau, kad mano veiklą apibrėžtų ne tik finansinės operacijos. Taip, jų yra ir šiame darbe, savo profesinio įdirbio neišmečiau į šiukšlių dėžę, tačiau dabar tą darbo dalį papildo bei didžiulės atgaivos suteikia bendravimas su klientais. Dirbu čia šešerius metus. Kai lyginu savo darbą banke ir pašte, matau, kiek čia esama pridėtinės vertės – juk mes, Lietuvos pašto darbuotojai, atliekame ir tam tikras socialines funkcijas“, – pasakoja G. Vaišnoraitė.
Moters darbovietė – Vilniaus Pašilaičių mikrorajone esantis 22-asis pašto skyrius. Anot pašnekovės, rajonas senas, taigi ir klientai daugiausia yra vyresnio amžiaus žmonės.
„Štai, užeina senoliai – nusipirko telefono sąskaitos papildymą, o papildyti nemoka. Pildom. Arba vakar – atėjo moteriai žinutė apie vienos kompanijos siuntą. Skaito, nieko nesupranta, nervinasi, jog niekas su ja nesusisiekė… Kur daugiau eis? Į paštą“, – sako Giedrė.
Svarbiausia darbe – supratimas ir kantrybė
Pašnekovė tikina, kad jos darbe svarbu ne tik paslaugų kokybė, greitis, bet ir žmonių pasitenkinimas. O jis didele dalimi priklauso nuo pašto darbuotojo požiūrio, nes į kiekvieną situaciją juk galima pažvelgti skirtingai – daryti tik tai, ką privalai arba labiau pasistengti.
Giedrė prisimena istoriją apie klientę moterį, kuriai reikėjo skubiai išvykti, tačiau ji labai laukė atkeliaujančio laiško. Lietuvos pašto darbuotojai į tai ranka nenumojo – pasiskambino apylinkėje tuo metu dirbusiai paštininkei ir padėjo klientei susitarti, kur ir kaip laišką atsiimti greičiau, nelaukiant, kol paštininkė suplanuotu maršrutu atvyks iki jos namų.
„Mano darbe svarbi patirtis, tačiau dar svarbesnė yra empatija. Vienodų situacijų nebūna, o sulig kiekviena ir pats tobulėji. Štai savaitgalį atėjo močiutė su maža mergaite, ši duodasi, nerimsta, zyzia. Tada jos paklausiau: „Kas nutiko? Ar prastai miegojai?“ Mergaitė pamažu pasipasakojo apie blogą sapną, o aš patariau tą sapną nupūsti. Aplinkiniai žmonės irgi kitaip pasijuto – klausėsi, supratingai šypsojosi. Atmosfera skyriuje iškart pasikeitė“, – kasdienybės momentais dalijasi vyriausioji klientų aptarnavimo specialistė.
Prireikia kasdieniame Giedrės darbe ir kantrybės: kai vyresnio amžiaus žmogui padedi užpildyti siuntinio deklaraciją, kai lauki, kol atsiskaitys, kai turi išklausyti klientų šeimos ar ligos istorijų.
„Manau, esame prie to įpratę. Suprantame, jog kai kuriems žmonėms esame vieninteliai, su kuriais jie bendrauja. Juk yra močiučių, gyvenančių vidury miško ir joms atvykstantis laiškininkas yra vienintelis žmogus, su kuriuo jos bendrauja“, – pastebi pašnekovė.
Vadina superdarbu
Moteris pastebi, kad per šešerius jos darbo metus Lietuvos pašte tikrai daug kas pasikeitė. Klientai dabar gali naudotis patogia internetine savitarna siuntų formavimui, smarkiai išaugo LP EXPRESS paštomatų tinklas, buvo išplėsta mobiliųjų laiškininkų paslauga nutolusiose vietovėse, žmonės pradėjo siųsti vis daugiau siuntų ir vis mažiau laiškų – dėl to sumažėjo ir į pašto skyrius užsukančių klientų kiekis.
„Mano darbe nėra jokios monotonijos, kasmet vis įdiegiama kažkokia naujovė, viskas gerinama. Smagu matyti tuos pokyčius ir būti jų dalimi. Man tai yra ne darbas, o superdarbas. Sakau tai be patoso – jeigu darbas nepatinka, tikrai nesikankinu, kažką keičiu. Ne mano būdui sėdėti susiraukus ir laukti, kada čia ta darbo diena pasibaigs“, – šypsosi Giedrė.
Nors technologinę pažangą labai vertina, pašnekovė paatvirauja netikinti, kad artimiausioje ateityje paštininkus galėtų pakeisti robotai. Ji įsitikinusi, jog paslaugų sferoje dauguma tikisi emocijos, nuoširdaus bendravimo, tad į pašto skyrių kai kurie žmonės ateina kartais vien tam, kad būtų išklausyti, turėtų su kuo pabendrauti.
„Nemanau, kad dirbtinis intelektas yra pajėgus suteikti tai, ką klientas čia gauna. Žmogui itin svarbu, kad jį suprastų taip, kaip jis ir tikėjosi. Juk ne veltui rašydami laiškus dažnai įterpiame „emociukus“ – mes norime, kad mūsų tekstą suprastų taip, kaip jį parašėme – tokios nuotaikos, tokio tono. Emocinė komunikacija yra labai svarbi“, – sako moteris.
Anot G. Vaišnoraitės, gyvas bendravimas ir užmegztas ryšys su klientais kuria bendruomeniškumo jausmą, tvirtina santykius ir skatina pasitikėjimą.
„Užėję į paštą ir mane pamatę, dažnai klientai pasidžiaugia: „Kaip gerai, kad jūs čia esate“. Vadinasi, tai jiems kažkoks saugumo garantas, pastovumo įrodymas. Turiu prisipažinti, tai šildo“, – pasakoja Lietuvos pašto vyriausioji klientų aptarnavimo specialistė Giedrė Vaišnoraitė.