Žaidimas vyksta nepaisant jokių trukdžių
Loterija „Kenoloto“ Lietuvoje žaisti pradėta dar 1996 metais. Iš pradžių laidos, kurių metu rieda laimingi kamuoliukai, buvo transliuojamos kelis kartus per savaitę, tačiau ilgainiui vis dažnėjo – ir šiuo metu jos filmuojamos bei rodomos jau net tris kartus per dieną.
Visą virsmą kartu išgyvenusi „Kenoloto“ vedėja L. Kybartienė pasakoja, kad per tiek loterijos gyvavimo metų pasikeitimų būta įvairių – keitėsi ne tik dažnumas, bet ir loterijos filmavimo vieta, dekoracijos, komanda už kadro. Vis tik esminis dalykas liko nepakitęs – tai taisyklė, jog kiekvienas loterijos žaidimas privalo įvykti nepaisant jokių trukdžių.
„Pamenu kaip kartą, kai filmavimai dar vykdavo Lietuvos radijo ir televizijos studijoje, visur dingo elektra. Stojo programa, net LRT eteris kelioms minutėms buvo nutrūkęs. Bet mes privalome išridenti kamuoliukus – su tokia mintimi sunkias kamuoliukų mašinas ilgai koridoriais, bėgte tempėme iš vienos studijos į kitą, kurioje buvo atsarginis elektros šaltinis. Grimą dariausi virtuvėlėje, prie blausios lempos. Tačiau žaidimas, vis tiek įvyko, – prisiminimai dalinasi „Kenoloto“ vedėja. – Ir čia tik viena iš daugybės istorijų, tikrai visokių aplinkybių yra pasitaikę. Bet kad neįvyktų tiražas – to nebuvo ir, tikiu, nebus.“
„Kenoloto“ žaidėjai – bene kiekvienoje šeimoje
Per 10 000 „Kenoloto“ žaidimų laimėjimai yra iškeliavę įvairaus amžiaus žmonėms, į įvairiausius Lietuvos miestus bei kaimelius. Tai leidžia suprasti, jog „Kenoloto“ žaidėjų galima atrasti bene kiekvienoje šeimoje.
Tačiau L. Kybartienė sako, kad jos pačios susidūrimai su žaidėjais ar laimėtojais nėra dažni.
„Žmonės kartais galvoja, kad žaidėjai manęs prašo išridenti tinkamus kamuoliukus ar kad laimėtojai susitikę gatvėje dėkoja – bet taip nėra. Manau, visi jau puikiai supranta, kad loterijoje sėkmė yra atsitiktinė ir nei aš, nei kas kitas jos negalime nulemti. O kai ta sėkmė aplanko, dėkoti juk reikia tik sau pačiam – už tai, kad dalyvavai, kad įsigijai bilietą, kad pavyko atspėti išriedėjusius skaičius“, – tvirtina „Kenoloto“ vedėja.
Centus keičia į tūkstančius
„Kenoloto“ dalyviai patys renkasi bilieto kainą ir kelis kamuoliukus bandys atspėti – o šie pasirinkimai nulemia dėl kokios sumos jie žais. Taip pat žaidėjai gali patys rinktis skaičius bei keliuose tiražuose su pasirinktu bilietu nori dalyvauti.
Kaip teigia loteriją organizuojančios įmonės „Olifėja“ marketingo vadovė Renata Mozuraitė, būtent šios galimybės spręsti ir traukia lietuvius dalyvauti žaidime.
„Beveik absoliuti dauguma „Kenoloto“ žaidėjų renkasi savo, o ne kompiuterio siūlomus skaičius. Ir bilietus renkasi įvairiausius – vieni perka už 0,25 Eur, kiti už 10 Eur – o tai atitinkamai reiškia ir skirtingus laimėjimus. Pavyzdžiui, šiemet plungiškis, pirkęs bilietą už 6 eurus, susižėrė 20 000 eurų, kitas žaidėjas, bilietą pirkęs internetu už vos pusantro euro, laimėjo 10 000 eurų. Ir bene kiekvieną savaitę sveikiname bent po kelis žaidėjus, bilietams išleidusius centus, o laimėjusius tūkstančius“, – pasakoja R. Mozuraitė.
Mažiausia galima „Kenoloto“ bilieto kaina – 0,25 Eur, o didžiausias galimas loterijos laimėjimas net 200 000 Eur. Bilietų įsigyti galima parduotuvėse, jų savitarnos kasose ir www.perlas.lt. Jubiliejinis – 10 000-asis – „Kenoloto“ žaidimas vyks lapkričio 22 d. 17.20 val. per TV3.
Užsakymo nr.: PT_88739781