Ekonominė modernėjimo dedamoji tyrime viena svarbiausių
Mokslininkų atliktas tyrimas apėmė tris pagrindines pilietinės visuomenės modernėjimo sritis: socialinę-kultūrinę, ekonominę bei technologinę. Būtent technologijos, jų prieinamumas šiandien yra tapęs itin svarbiu veiksniu darančiu didelę įtaką pilietinės visuomenės modernėjimui, nes ne tik sukuria galimybes labai greitai keistis informacija, perimti naujausias pasaulines tendencijas, bet ir parodo socialinių tinklų bei kitų virtualių grupių įtaką visuomenės kitimui. Ekonominė modernėjimo dedamoji, kaip parodė tyrimas, yra netgi svarbiausia, nors tokia mintis šiuo metu gali būti nepopuliari. Reikia suprasti, jog žmogus visų pirma stengiasi patenkinti savo būtinuosius poreikius, t. y. iš pradžių galvoja apie save, ir tik būdamas, grubiai kalbant, pavalgęs, šiltai apsirėdęs, ima galvoti apie kažką daugiau, aukštesnius dalykus, vienas kurių ir yra pilietiškumas. Taigi, kaip parodė tyrimas, pajamų nelygybės mažinimas, gyvenimo kokybės standartų kėlimas visiems gyventojų sluoksniams galėtų būti įvardijamas kaip vienas esminių pilietiškumo ugdymo veiksnių, turinčių ilgalaikį poveikį. Antras itin svarbus veiksnys – švietimas, pilietinis ugdymas nuo jauno amžiaus.
Projekto vadovė dr. Olga Navickienė pažymi, kad galima išskirti vieną iš įdomiausių atlikto tyrimo rezultatų, ką parodė ir reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, egzistuoja teigiamas sąryšis tarp dalyvavimo bendruomenės veikloje bei dalyvavimo visuomenės veikloje ir namų ūkio dydžio, šeimos pajamų, t. y. kuo labiau respondentai sutinka, kad aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje bei dalyvavimo visuomenės veikloje, tuo didesnis jų namų ūkio dydis bei šeimos pajamos. Taip pat verta pažymėti, kad šiai dienai 27 proc. respondentų mano, kad turi visas galimybes užsiimti visuomenine veikla Lietuvoje, be to 31 proc. aukoja labdarai pinigų, daiktų arba kitaip remia asmenis, visuomenines organizacijas ar pilietines iniciatyvas. „Nagrinėjant šalies modernėjimo tendencijas, būtent socialinės, ekonominės, politinės ir istorinės modernėjimo evoliucijos vertinančius kintamuosius, struktūrinių lygčių metodo pagalba pasiteisino kelios mūsų mokslininkų iškeltos hipotezės, viena iš kurių – kuo geriau išplėtota teisinė sistema ir reikšmingesnis viešasis valdymas ir pilietiškumas tuo modernesnė šalis socialinės aplinkos kontekste." – pažymi projekto vadovė.
Kas nutiko pilietinei visuomenei kai baigėsi Sąjūdis?
Dar 2012 metais Pilietinės visuomenės institutui išmatavus Pilietinės galios indeksą, paaiškėjo, kad visuomenės pilietinė galia nebeauga, dauguma visuomenės narių nelinkę burtis į kolektyvinius junginius, siekiant ginti ar patenkinti viešąjį interesą, veikiau atvirkščiai – didesnę resursų dalį turintys asmenys linkę ginti savo siaurus asmeninius interesus. Tačiau LKA mokslininkams kilo klausimas, kodėl Sąjūdžio pakilimas, jo laimėjimas rinkimuose vos po dviejų metų tapo politinės apatijos, nusivylimo ir nepasitikėjimo valdžios institucijomis šaltiniu. Remiantis atliktais tyrimais galima teigti, kad modernėjant visuomenei keičiasi jos požiūris į pilietiškumą, tačiau taip ir lieka neaišku, kokie veiksniai modernėjant visuomenei ir kokia apimtimi, kryptimi, teigiamai ar neigiamai, lemia pilietinės visuomenės formavimąsi.
Kaip teigia vienas iš tyrėjų dr. Mangirdas Morkūnas Lietuvos visuomenei po nepriklausomybės atkūrimo didelę įtaką ėmė daryti vakarų vertybėmis grįstas ir į vakarų bei euroatlantines struktūras orientuotas šalies vystymosi vektorius. „Stojimas į ES mus privertė ir savo teisinę sistemą perorientuoti į vakarus. Kartu su įstojimu į ES pradėjęs kilti pragyvenimo lygis lėmė aukštesnę gyvenimo kokybę. O šalia esanti Baltarusija ir Karaliaučiaus sritis įgalino labai lengvai pamatyti tuos gyvenimo kokybės pokyčius, kas, žinoma, negalėjo neveikti pasididžiavimo savo valstybe, jos pasiekimais. Visa tai teigiamai veikai ir pilietiškumo augimą." – dalinosi tyrėjas.
Visuomenės vystymąsi lemiantys veiksniai
Darnus vystymasis remiasi trimis pamatiniais matmenimis – ekonomikos augimu, visuomenės gerove bei aplinkos kokybe, užtikrinant darnų visų trijų vystymą, neteikiant nė vienam iš jų pirmenybės prieš kitus du. Straipsnio autoriai pastebi, kad šiais laikais, kuomet šalies modernėjimo tendencijos tiesiogiai koreliuoja su socialinės aplinkos tvarumo lauku, ypač aktualu ir reikalinga išplėtoti mokslinę diskusiją atliepiant šių trijų dimensijų sąveiką tarpdisciplininiu požiūriu. Pabrėžtina, jog šalies modernėjimo laukas redukuoja konstruoti naujas mąstymo paraleles, įvertinant socialinės aplinkos tvarumą ir modernėjimo kriterijus, akcentuojant "modernėjimo revoliucijos" koncepto kaitą, t.y. išryškinant visuomenės modernėjimo kokybinį aspektą.
Kaip pastebi tyrimą atlikę mokslininkai pilietiškumo formavimuisi ne mažiau svarbus - pilietinis ugdymas šeimoje, ekonominė gerovė ir žinoma švietimas mokykloje. „Dar labai neseniai mes kalbėjome apie situaciją, kur kiekvienas rūpinasi tik savo gerove, įvairiomis teisėtomis ir nevisai priemonėmis siekia sukaupti kuo daugiau turto, apsitverti kuo aukštesne tvora ir gyventi taip, tarsi už jo tvoros baigiasi jam rūpimas pasaulis. Bet labai neužilgo tie žmonės suprato, jog jų vaikai turi eiti į mokyklą. Svarbu ne tik, kad juos mokytų motyvuoti ir savo darbą išmanantys mokytojai, kuriems reikia mokėti padorią algą – o tam reikia mokėti mokesčius, bet kad ir jų klasės draugai būtų išsilavinę, matę pasaulio, padoriose šeimose augę vaikai." – teigė Mangirdas Morkūnas. Gan natūralu, jog kai atsirado didesnė dalis visuomenės, kuri patenkinta savo gyvenimo kokybe, tai ir noras atsirado ginti tą susikurtą gyvenimo kokybę. Ir ne tik nuo išorės priešų, kas Lietuvos geopolitiniame kontekste labai svarbu, bet ir nuo vidinių veikėjų, propaguojančių ar skiepijančių vertybes, kurios yra nukreiptos prieš pilietinės visuomenės vystymąsi ar net griovimą.
Kas skatina pilietiškumą?
Tyrėjai vienbalsiai sutaria, jog pilietiškumą visų pirma skatina valstybės gebėjimas užtikrinti orų pragyvenimo lygį jos piliečiams. „Dar geriau, jeigu tas pragyvenimo lygis yra juntamai aukštesnis negu kaimyninių valstybių. Įdomus faktas – Lietuvos pilietiškumo indekse galime stebėti neženklų, tačiau padidėjimą būtent tada, kai vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje aplenkė Estijos vidutinį darbo užmokestį." – šypteli vienas iš tyrimą atlikusių mokslininkų Mangirdas Morkūnas. Pastebėtina, jog gyvenimo kokybei labai svarbu ir tokie dalykai kaip prieinama ir efektyvi medicina, viešasis saugumas ir pan. Kaip parodė tyrimas, bendruomeniškumo jausmą, o per jį ir pilietiškumą skatina netgi įvairūs teminiai žmonių susibūrimai ar netgi ėjimas į sporto varžybas, sirgimas už savo mėgstamą komandą ir jausmas, jog esi dalis didelės bendruomenės. Taip, bendruomeniškumo skatinimas įvairiais lygiais bei formomis taip pat gali ženkliai prisidėti prie pilietiškumo augimo.
Apie tai, jog pilietiškumą skatina bendruomeniškumo jausmo stiprinimas, savanorystė ir priklausymas organizacijoms pritaria ir pilietinių projektų organizatorė, aktyvi visuomenininkė Luka Lesauskaitė. Anot jos, būvimas tarp panašiai mąstančių žmonių, kuriuos jungia vienodos vertybės, panašios idėjos ir tikslai, stiprina pilietinę visuomenę, o jei dar ta grupelė žmonių siekia pokyčio, tai pilietinė galia auga dar sparčiau. „Labai svarbu, kad ypač jauni žmonės pajaustų tą bendruomenės galią, pamatytų kaip galima sukurti pokytį aplink save, tačiau būvimas virtualioje erdvėje ir priklausymas nuo socialinių tinklų tą norą dalyvauti bendruomenėje stipriai mažina. Todėl labai svarbu jau nuo mažų dienų, tiek šeimoje, tiek mokykloje rodyti pavyzdį, imtis aktyvių pilietinių veiksmų ir pilietiškumą stiprinti savanoriaujant, imantis socialinių iniciatyvų, padedant bendruomenės nariams" – pasakojo Luka Lesauskaitė.
Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-MOD-21-10).