„Rytą nubudau išgirdusi neįprastą triukšmą. Atsikėlusi pribėgau prie durų, atidariau jas ir sustojau: svetainėje ant sofos sėdėjo mama ir labai verkė. Prie jos stovėjo žmogus su šautuvu. Kitas, taip pat ginkluotas, buvo atsirėmęs į palangę. Tada pamačiau pro duris įvedamą tėvelį. Paklausiau lietuviškai kalbėjusio kareivio, ar galiu eiti pas savo broliuką.
...Įėjusi pamačiau, kaip babutytė kelia iš lovytės Arutį...
…Su tais ryšuliais buvome išvarytos į svetainę, kur pamatėme vidury kambario stovintį Tėvelį. Jo rankos buvo sunertos už nugaros, saugojo du ginkluoti sargybiniai. Šį vaizdą įsiminiau kaip patį baisiausią.“ („Sibiras vaiko akimis“)
„Tai buvo 9 metų trėmimų aukos prisiminimai iš to 1941 m. birželio 14 d. ryto. Vienos mokytojų šeimos prisiminimai. Iš keturių ištremtos šeimos narių iš Sibiro grįžo tik mama su dukra. Bet buvo šimtai tūkstančių tokių šeimų – estų, latvių, lietuvių, lenkų, ukrainiečių, rumunų, moldavų, Krymo totorių, čečėnų, žydų ir pačių rusų. Jeigu skaitytume Stalino deportuotų žmonių pavardes, mums reikėtų bent 250 dienų ir naktų, kad perskaitytume jas visas. Šiandien susirinkome perskaityti jų vardų“, – pažymėjo savo kalboje europarlamentarė.
Renginyje dalyvavęs bei ištremtųjų pavardes skaitęs EP pirmininkas Deividas Sasolis (David Sassoli) teigė, kad per vieną 1941 m. birželio savaitę Baltijos valstybių regione Sovietų slaptoji policija įkalino arba deportavo apie 35 tūkst. vaikų, vyrų ir moterų iš įvairių visuomenės sluoksnių. Per ateinančias savaites šimtai tūkstančių atsidūrė gulaguose.
„Šie 1941 m. birželio ivykiai buvo tik dalis tų siaubingų įvykių, kuriuos teko iškentėti Estijos, Latvijos bei Lietuvos žmonėms 1940–1950 m.“, – kalbėjo EP pirmininkas.
Deportuotųjų pavardes taip pat skaitė Lietuvos, Lenkijos, Estijos ambasadoriai, Latvijos, Ukrainos ir Moldovos atstovai, Baltarusių bendruomenės Briuselyje atstovė, EP nariai ir visi užsiregistravę bei norėję dalyvauti renginyje.
Tremčių iš Baltijos valstybių 80-metis R. Juknevičienės iniciatyva taip pat paminėtas birželio 9 d. Strasbūre vykusioje EP plenarinėje sesijoje.
Jo metu Europos Komisijos narė Helena Dali (Helena Dalli) skaitė pranešimą, kuriame pabrėžė, kad Europos Sąjunga gimė iš Antrojo Pasaulinio karo pelenų, Holokausto bei kaip pasipriešinimas totalitarinėms valstybėms. Jos teigimu, šių istorinių faktų ir atminties apie juos išsaugojimas yra tarp svarbiausių Europos projekto ramsčių.
“Molotovo Ribentropo pakto pasirašymas tarp nacių Vokietijos ir Sovietų sąjungos 1939 m. rugpjūčio 23 d. atvėrė tamsų Europos istorijos skirsnį ir paklojo kelią Antrajam Pasauliniam karui”, – kalbėjo EK atstovė.
Pasak jos, šis minėjimas rodo, kad mes turime išryškinti tuos žiaurumus, kuriuos įvykdė abu režimai: nacių okupacija lėmė nesuskaičiuojamus nusikaltimus prieš civilius asmenis ir Holokaustą, Sovietų okupacija, kuri įvyko po 1939 m. invazijos bei 1940 m. aneksijos, lėmė masinius nusikaltimus prieš okupuotų Lenkijos ir Baltijos valstybių žmones.
Užsakymo nr.: PT_87483919