Visai nenuostabu, kad metams bėgant atsirado ir nenuginčijamas šio pastato modernizavimo poreikis. LNOBT scenos technikos eksploatavimo ir aptarnavimo departamento vadovas Mantas Četkauskas teigia, kad šioje kultūrinėje vietoje reikėjo atnaujinti daugybę dalykų: pastato stogą, išorės sienas, pakeisti stiklinį fasadą, langus bei švieslangius, modernizuoti šildymo ir karšto vandens, vėdinimo sistemas. Laimei, dėl Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) skirtos grąžinamosios subsidijos visi šie darbai jau vykdomi, tad istorinis pastatas visai greitai lankytojus ir teatro darbuotojus pasitiks atsinaujinęs.
Vienas didžiausių ir ambicingiausių projektų
Atnaujinti bei modernizuoti tokio dydžio pastatą – misija ne iš lengvųjų. Norint, kad teatras netaptų tik didžiuliu miesto vaiduokliu, reikėjo didelių investicijų. Būtent čia reikšmingai pasitarnavo VIPA skirta grąžinamoji subsidija.
„Ši subsidija naudinga tuo, kad įgyvendinus projektą, tik nedidelę dalį skirto finansavimo, priklausomai nuo sutaupyto energijos kiekio pastate, baigus projektą reikės grąžinti. Grąžinama ne mažiau nei 30 procentų pripažintų tinkamomis finansuoti išlaidų, susijusių su energijos efektyvumo priemonių įgyvendinimo rangos darbais. Visa kita skirta finansavimo suma yra lyg dovana centrinės valdžios pastatų valdytojams“, – pasakoja VIPA Valstybės investicijų skyriaus vadovė Rūta Mikalauskienė.
Anot jos, ši subsidija – puiki galimybė modernizuoti energetiškai neefektyvius pastatus. Nemaža dalis tokių pastatų yra istoriniai, kultūrinės paskirties.
„Viešųjų pastatų modernizavimo projektai grąžinamosios subsidijos forma finansuojami nuo 2018 metų. Projekto vykdytojų grąžintos lėšos taip pat gali būti naudojamos pakartotinai kitų viešųjų pastatų modernizavimui“, – teigia pašnekovė.
R. Mikalauskienė įsitikinusi – Operos ir baleto teatro modernizavimas yra vienas iš didžiausių ir ambicingiausių VIPA viešųjų pastatų atnaujinimo projektų.
Pastatas neišlaikė kokybės egzamino
M. Četkauskas džiaugiasi, kad Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras naująjį sezoną lankytojus pasitiks radikaliais pokyčiais.
„Pastato įsisenėjusias problemas reikėjo spręsti kompleksiškai. Teatro pastatas net 50 savo veiklos metų nebuvo atnaujintas, tad šis projektas – neabejotinai džiugus įvykis“, – pasakoja pašnekovas.
Anot jo, Lietuvos operos ir baleto teatras yra Nėries krantinę ženklinantis vėlyvojo modernizmo stilistikos pastatas, kuris tapo neatsiejamu sostinės urbanistinio veido bruožu. Rūmai pradėti statyti dar 1968 metais.
„Tačiau iki pat šių dienų, išskyrus žiūrovų salės atnaujinimą bei scenos modernizaciją, taip pat prieš keliolika metų keistus fasado langus, kuriems galiausiai nepavyko išlaikyti kokybės egzamino, teatre būta tik fragmentiškų, dažniausiai kosmetinių patvarkymų, ar, vaizdžiai tariant, palopymų“, – nurodo M. Četkauskas.
Pašnekovas sako, kad pagal sutartį su rangovu visi pastato renovacijos darbai turi būti atlikti iki 2024 metų pavasario vidurio. Vis dėlto tam tikri darbai, kurie turi įtakos energetinio sertifikato gavimui, privalo būti įvykdyti iki šių metų rudens pabaigos. Lapkričio mėnesį teatre jau suplanuota operos „Aida“ premjera. Tad dar šiais metais žiūrovai bus pasitikti šiltoje, nauju kilimu dengtoje fojė.
Didžiausios problemos nebegalėjo laukti: subsidija tapo galimybe jas spręsti
Įsisenėjusių pastato problemų, kurių nebuvo galima ignoruoti, – apsčiai. Teatro atstovas M. Četkauskas teigia, jog nerimą kėlė nešildytas pastato stogas, nešiltintos perdangos, kiauri stoglangiai, pasenusi vėdinimo sistema.
„Teatro pastatas atitiko F energinio efektyvumo klasę. Ambicingas projekto tikslas – renovuoti pastatą taip, kad jis atitiktų C energinio efektyvumo klasę. Tam reikia atlikti begalę darbų: apšiltinti išorės sienas, pakeisti stiklinį fasadą, apšiltinti stogą pakeičiant jo dangą, pakeisti administracijos pastato pusės langus, pakeisti švieslangius“, – nurodo pašnekovas.
Taip pat projekte numatyti ir kiti darbai: šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas, mechaninės vėdinimo sistemos modernizavimas, grindų šiltinimas.
Įvykdyti darbai džiugina: teatras lankytojus pasitiks modernesnis
Nors projektas šiuo metu tebevyksta, Lietuvos operos ir baleto teatras gražėja kasdien. M. Četkauskas pasakoja, kad šiuo metu jau galima pasidžiaugti pilnai suremontuota pagrindine scena. Tai – bene didžiausias teatre įgyvendintas projektas.
„Jo metu buvo keičiama ir viršutinė, ir apatinė mašinerija, elektros instaliacija, modernizuotos galerijos. Nors darbų dar liko, galima sakyti, jog iš esmės pagrindiniai funkciniai dalykai scenoje yra atnaujinti ir šiandien atliepia geriausių pasaulio scenų galimybes.
Šios teatro dalies modernizaciją pabaigsime orkestro ložės rekonstrukcija, kuri leis pagerinti ne tik akustinius, bet ir ergonominius parametrus”, – nurodo jis.
Visų šių reikšmingų darbų galima pasiekti dėl Europos regioninės plėtros fondo skirto finansavimo. Anot teatro atstovo, skirta finansavimo suma – daugiau nei 4 milijonai eurų.
Siekiama, kad pastatas liktų unikalus ir nepakitęs
M. Četkauskas pripažįsta – kompleksinės renovacijos ir energinio efektyvumo gerinimo projektas – itin aktualus.
„Įgyvendindami darbus siekiame, kad teatras maksimaliai atitiktų šiuolaikiškai sutvarkyto pastato parametrus. Tai ne tik leis teatrui veikti žymiai taupiau, bet ir sukurs geresnes sąlygas tiek žiūrovams, tiek darbuotojams“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, skaičiuojama, kad modernizacijos darbai įstaigai leis sutaupyti mažiausiai 42 procentus šilumos energijos.
„Įgyvendinamas projektas įspūdingas jau vien savo apimtimi – LNOBT plotas siekia apie 20 tūkst. kv. m. 2021 metais į Kultūros vertybių registrą įtraukto teatro sprendiniai nemenku iššūkiu tapo ir projektuotojams – užsibrėžtų energetinių parametrų tenka siekti fasadines sienas šiltinant ne iš išorės, kaip dažniausiai įprasta, o iš vidaus.
Paraleliai parengtas tvarkybos darbų projektas, kurio sprendiniai kruopščiai derinami su Kultūros paveldo departamentu ir architektės Elenos Nijolės Bučiūtės dukra, autorinių teisių paveldėtoja Lada Markejevaite. Siekiama, kad pastatas liktų unikalus ir nepakitęs“, – pasakoja M. Četkauskas.
