Esminė priežastis, kodėl buvo svarbu atnaujinti teisėjų vertinimą, – platus ir menkai apibrėžtas vertinamų savybių spektras, šaltinių įvairovė. Tai lėmė ne tik sunkumus priimant sprendimus, bet ir abejones dėl jų objektyvumo bei profesionalumo.
„Dar iki teisėjų atrankos ir vertinimo modelio patvirtinimo pretendentai buvo atrenkami atsižvelgiant į moralines, dalykines savybes, bendruosius gebėjimus, teisinio darbo patirtį, įgūdžius, kompetencijas. Žinoma, pastarieji dalykai svarbos neprarado, tačiau naujasis atrankos į darbą metodas ypatingai akcentuoja teisėjo būdo ir pažintines savybes. Todėl pretendentams, siekiantiems dirbti teisėjais, vykdomas mąstymo ir sprendimų priėmimo, asmeninio efektyvumo, socialinių gebėjimų vertinimas. Į teismo vadovo poziciją pretenduojantiems teisėjams prie šių trijų sričių pridedama ketvirtoji – vadovavimo vertinimas. Toks modelis taikomas nuo 2022 metų kovo, tad jau galime įvertinti, kad jis veikia“, – apie naująjį vertinimo modelį pasakoja Nacionalinės teismų administracijos direktorė.
Atrankos metu kandidatų kompetencijos analizuojamos daugiau nei dvi valandas. Pasitelkus interviu ir asmenybės klausimyną iš viso įvertinama 10 kandidatų į teisėjus kompetencijų: objektyvumas, sprendimų priėmimas, organizuotumas ir pareigingumas, saviugda, tvirtumas, atsparumas korupcijai, konfliktų valdymas, komunikacija, bendradarbiavimas, lyderystė. Strateginis mąstymas ir veiklos valdymas – savybės, į kurias atsižvelgiama, jei kandidatas siekia tapti teismo vadovu. Atsakymus vertina du nepriklausomi ekspertai – psichologai.
Be asmeninių kompetencijų teisėjų atrankoje naudojami dar šeši kriterijai: teisinio darbo stažas, teisinio arba mokslinio-pedagoginio darbo pobūdis ir kokybė, profesinė kompetencija ir žinios, motyvacija, teisėjo egzamino rezultatas, kuris taikomas tik pretendentams į apylinkės teismo teisėjus, ir administracinio darbo patirtis, į kurią atsižvelgiama, jei kandidatas pretenduoja į teismo vadovo pareigas.
Spartinamas teismo procesas
Kita naujovė – spartinamas teismo proceso vedimas. Civilinių ir administracinių bylų nagrinėjimas buvo ne kartą analizuotas, reguliavimas papildytas teisės normomis, numatančiomis greitesnį ir labiau koncentruotą procesą. Tačiau baudžiamųjų bylų nagrinėjimo analizavimui nebuvo skirta tiek dėmesio. Anot Nacionalinės teismų administracijos direktorės, atlikta teismo proceso vedimo studija patvirtino, kad sudėtingesnės bylos nagrinėjamos per ilgai.
„Naujovės reikalingos, kad teismo procesas, ypač baudžiamasis, taptų efektyvesnis. Pavyzdžiui, šiuo metu Baudžiamojo proceso kodekse nustatyti įvairūs ribojimai, kurie prailgina įrodymų tyrimą, nėra įtvirtinta susitarimo – derybų – galimybė. Jei sprendžiant nesudėtingas bylas būtų pasitelkiamos šios ir kitos šiuolaikinės supaprastinto bylų nagrinėjimo formos, procesas vyktų greičiau, – sako dr. N. Kaminskienė. – Teismo proceso vedimą paspartintų ir teisėjui sudaromos sąlygos vienu metu nagrinėti tik vieną bylą. Daug vertės turėtų procesų skaitmenizavimas, mat šiuo metu tik maža dalis baudžiamųjų bylų yra perkeltos į elektroninę sistemą. Šablonų naudojimas, kai, pavyzdžiui, proceso dalyviams parengiamos specialios formos, kuriose sudėtingų bylų atveju jie patys įvardija, kiek ir kokios trukmės posėdžių gali prireikti bylos medžiagos analizavimui, taip pat padėtų efektyviau naudoti laiką.“
Tam, kad teismo proceso vedimas būtų tobulinamas sklandžiai, reikia kompleksinių priemonių: įstatyminės bazės pakeitimų bei teorinių ir praktinių mokymų teisėjams, sako dr. N. Kaminskienė. Pasak jos, pirmieji žingsniai žengiami: „Jau rengiamas praktinis bylos vedimo vadovas teisėjams, planuojami teisėjų mokymai, analizuojami ir aptariami atliktoje studijoje pateikiami pasiūlymai, kuriais siekiama tobulinti Baudžiamojo proceso kodeksą. Tikiu, kad jau neilgai trukus galėsime dar labiau optimizuoti procesus, tad teismo procesas vyks ne tik greičiau, bet ir kokybiškiau.“
Apie konferenciją
Tarptautinė konferencija „Pokyčiai teismų sistemoje: nuo teisėjų kompetencijų modelio įgyvendinimo iki efektyvesnio teismo proceso vykdymo“, kurią organizuoja Nacionalinė teismų administracija kartu su partneriu Norvegijos teismų administracija, vyks balandžio 20 dieną nuo 10 iki 16 val. Joje ekspertai ne tik papasakos apie Lietuvoje įgyvendintus pokyčius, bet ir apžvelgs užsienio šalių praktiką.
Renginio metu teisėjų atrankos ir vertinimo modelį pristatys viena jo autorių – UAB „PRO Assessments“ direktorė Airida Zavadskė, o nepriklausomą ekspertinį pretendentų vertinimą vykdančios UAB „Žmogaus studijų centras“ viceprezidentė dr. Edita Dereškevičiūtė – šio modelio taikymą praktikoje. Teismo proceso vedimo tobulinimo studijos rengimo ekspertai – Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus Vyriausiasis prokuroras dr. Marijus Šalčius ir Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Baudžiamosios teisės ir proceso instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zajančkauskienė – pristatys studijos rengimo eigą ir teismo proceso vedimo tobulinimo rekomendacijas. Taip pat konferencijoje savo patirtimis ir įžvalgomis dalinsis užsienio šalių atstovai: Talino apygardos teismo teisėja Elina Elkind ir buvęs apeliacinio teismo teisėjas iš Norvegijos Dag Brathole.
Konferenciją užbaigs ekspertų diskusija apie baudžiamojo proceso tobulinimą. Joje dalyvaus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja prof. dr. Rima Ažubalytė, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintas Ivanauskas bei advokatas Aloyzas Kruopys.
Tiesiogiai konferenciją stebėti bus galima čia:
Renginys organizuojamas 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo paramos projekto „Kokybės, paslaugų ir infrastruktūros tobulinimas Lietuvos teismuose“ lėšomis.