Įprasminant Kauno, logistinio „Rail Baltica“ centro, svarbą spalį Kauno geležinkelio stotyje atidarytas pirmasis Lietuvoje informacijos centras, skirtas teikti naujausią informaciją apie vykdomą projektą.
Beveik trigubai daugiau keliautojų
„Rail Baltica“ – Baltijos šalių siekis integruotis į Europos geležinkelių tinklą. Svarbų vaidmenį projekte atlieka Kaunas. Pasak LTG grupės generalinio direktoriaus Egidijaus Lazausko, nutiesus europinę vėžę, laikinoji sostinė taps vienu pagrindinių geležinkelių tinklo mazgų Baltijos šalyse, o toks statusas miestui suteiks patrauklumo darbo rinkoje ir turizme.
„Iš Kauno daug greičiau bus galima pasiekti kitus Lietuvos miestus, taip pat – Rygą, Taliną ir Varšuvą. Pavyzdžiui, kelionė iš Panevėžio į Kauną truks kiek daugiau nei pusvalandį. Tai gerins tarptautinį ir regioninį mobilumą tiek verslo, tiek turizmo tikslais. Geresnis susisiekimas skatins turistus lankytis Kaune, kuris taps svarbia stotele tarp Europos ir Baltijos šalių. Visa tai prisidės prie vietos verslo, apgyvendinimo ir paslaugų sektoriaus plėtros“, – sakė E. Lazauskas.
Skaičiuojama, kad nutiesus greitojo geležinkelio liniją, Kauno tarptautinė geležinkelio stotis kasdien aptarnaus daugiau keleivių nei Vilniaus – apie 11 tūkst. keliautojų, kai, palyginus, šiuo metu aptarnauja kiek daugiau nei 4 tūkst. Toks keliautojų traukiniu augimas Kaunui tampa stimulu dar labiau gerinti savo infrastruktūrą.
„Planuose – ir Kauno geležinkelio teritorijos vystymo darbai, čia dirbsime išvien su Kauno miesto savivaldybe. Svarstome ne vien apie 1435 mm vėžę, bet ir apie susisiekimą miesto viešuoju transportu, parkavimo vietas ir visos stoties erdvės sutvarkymą. Esu įsitikinęs, kad bendradarbiaudami su Kauno miesto savivaldybe sukursime tokį stoties rajono projektą, kuriuo kauniečiai galės didžiuotis ir kurį įvertins miesto svečiai“, – teigė E. Lazauskas.
Didesni pajėgumai ir kariniam mobilumui
LTG grupės vadovo pasiteiravus, kokius pokyčius „Rail Baltica“ atneš į logistikos sektorių, E. Lazauskas atkreipė dėmesį į Kauno intermodalinį terminalą, kuris jau dabar yra svarbus krovininio transporto mazgas, o su „Rail Baltica“ įgyvendinimu taps dar didesnės reikšmės objektu.
„Kauno intermodalinis terminalas – kritiškai svarbus tiek ekologiškam Lietuvos krovinių gabenimui, tiek ir kariniam mobilumui. Jame jau šiandien iškrauname ir perkrauname NATO karinę techniką. Šiuo metu vystome projektą, kuris su europine vėže kone dvigubai padidins terminalo krovos aikštelių pajėgumus. Kaunas – ne tik viena pagrindinių keleivių stočių, bet ir esminis krovinių paskirstymo mazgas“, – teigė pašnekovas.
E. Lazauskas atkreipė dėmesį: geležinkelių infrastruktūros vystymas prisideda tiek prie tvaraus transporto vystymo, tiek ir prie kelių transporto eismo mažinimo.
„Elektrifikuota linija mažins CO2 išmetimus ir prisidės prie kovos su klimato kaita Europos Sąjungos direktyvų lygiu. „Rail Baltica“ turės įtakos intensyvaus krovininių sunkvežimių srauto keliuose mažinimui, nes dalį krovinių vežimų perkels ant bėgių. Pavyzdžiui, ant elektrinio traukinio ir jo atšakos galima sukrauti iki 50 puspriekabių, o tai reiškia, kad keliuose bus 50 sunkvežimių mažiau“, – skaičiavo LTG grupės vadovas.
Šiuo metu Jonavos rajone vyksta geležinkelio sankasos, inžinerinių statinių ir jungiamųjų kelių statybos darbai, projektuojamas Kauno stoties kelynas, perkamos vieno svarbiausių projekto elementų Lietuvoje – Kauno mazgo – projektavimo paslaugos. Pasak E. Lazausko, kitas esminis žingsnis – „Rail Baltica“ ruožas nuo Kauno (Jiesios) iki sienos su Lenkija.
„Jungtis su Lenkija – dar viena reikšminga tarptautinio projekto atkarpa, nes, planuojama, kad būtent Lenkijos kryptimi startuos pirmieji greitieji traukiniai naujai nutiestu geležinkeliu. Šiuo metu artėjame link projektavimo darbų įsigijimo etapo pabaigos. Atlikus projektavimo darbus, galėsime pradėti statybas“, – sakė LTG grupės generalinis direktorius.
Investicijos į miestą ir jo infrastruktūrą
Pasak „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovo Andriaus Veršinsko, „Rail Baltica“ Kauno miestui atneš reikšmingos naudos įvairiuose sektoriuose – nuo ekonominio augimo ir infrastruktūros tobulinimo iki tarptautinio mobilumo bei logistikos galimybių plėtros.
„Rail Baltica“ projektas gali pritraukti dar daugiau investuotojų į Kauną, ypač logistikos, gamybos ir transporto sektoriuose. Geresnė transporto infrastruktūra pavers miestą patrauklesniu tiek vietos, tiek tarptautiniams verslams. Statant ir eksploatuojant naująją infrastruktūrą, Kaune bus sukurtos naujos darbo vietos. Tai apima tiek tiesioginį darbą statybų ir logistikos sektoriuose, tiek ir netiesioginį poveikį per įvairias verslo grandines, t. y. pramogas, viešbučius, restoranus ir kita“, – kalbėjo A. Veršinskas.
Jis priduria, kad nauja, moderni ir greita geležinkelio linija atvers platesnes hibridinio darbo galimybes. „Gyventi Kaune, o dirbti Rygoje arba priešingai, manau, taps visiškai normali praktika. Tai reiškia, kad IT, verslo paslaugų centrų kompanijos, biotechnologijos arba gyvybės mokslų bendrovės rinksis Kauną kaip vietą, kurioje galima gyventi ir dirbti. Ženkliai išsiplės ir elektronikos, kuri yra Kauno stiprybė, kompanijų veikimo laukas darbuotojams samdyti“, – neabejojo specialistas.
Pašnekovas sutiko: atsiveria ne tik galimybės, bet atsiranda ir įsipareigojimų, kuriems miestas ruošiasi.
„Natūralu, kad „Rail Baltica“ reikalauja naujos infrastruktūros, kuri gali prisidėti prie viso miesto modernizacijos, todėl jau dabar „auginame raumenis“. Norime ne tik pagerinti transporto infrastruktūrą, bet ir suteikti naujų galimybių miesto plėtrai aplink geležinkelio mazgus. Miestas gaus papildomų lėšų įgyvendinti infrastruktūrinius sprendimus, kurie pagerins vietos gyventojų gyvenimo kokybę – bus modernizuoti transporto koridoriai, pagerės viešojo transporto jungtys ir nauji komerciniai objektai aplink stotį“, – vardijo A. Veršinskas.
Anot jo, didėjant keliautojų skaičiui ir mieste augant infrastruktūrai, natūraliai daugės ir traukos taškų – koncertų, sporto renginių ar paprasčiausiai ramaus laisvalaikio praleidimo vietų.
„Pavyzdžiui, tikiu, kad iki projekto pabaigos stoties turgaus teritorijoje jau turėsime naują daugiafunkcį centrą su tuo pačiu turgumi, kavinėmis ir kitomis pramogomis. „Rail Baltica“ mums yra lyg paskatinimas naujai pažvelgti į stoties teritoriją, įveiklinti nenaudojamas erdves, pastatus, objektus ir taip kurti dar patrauklesnį Kauno įvaizdį“, – tikino „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas.
Atviras visuomenei
Naujojo informacijos centro tikslas – įtraukti visuomenę ir iš arčiau ją supažindinti su vykdomu projektu, todėl jis yra atviras Kauno geležinkelio stoties darbo metu keleiviams, gyventojams, miesto svečiams ir visiems, suinteresuotiems projekto raida. Jame interaktyviai galima susipažinti su europinės vėžės žemėlapiais, statistika, nauda, vykstančiomis statybomis ir būsimais projekto etapais.
„Rail Baltica“ informacijos centras – pilotinis projektas. Neatmetama galimybė panašius informacijos centrus vystyti ir kitose Baltijos šalių geležinkelio stotyse, taip įtraukiant visuomenę susipažinti su projekto eiga ir galimybėmis.
Baltijos šalys, bendradarbiaudamos su Lenkija ir Suomija, siekia integruotis į Europos geležinkelių tinklą, taip sukuriant modernią, greitą ir aplinkai draugišką transporto jungtį. Įgyvendinus „Rail Baltica“, bus nutiestas 870 km elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu, Taliną, Varšuvą ir Helsinkį.