Dirbančiųjų daugėjo
Pastaruosius metus Lietuvos ekonomika ir investicijų sektorius nuosekliai augo. Svarbu, kad didėjo dirbančių šalies gyventojų skaičius, mažėjo nedarbas ir matyti geros atlyginimų augimo perspektyvos. Šalies ekonomikos stabilumui ir jos spartiems žingsniams į priekį didelį įtaką daro investicijos.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) vadovė Aušrinė Armonaitė tikina, kad užsienio verslų susidomėjimas Lietuva akivaizdus, tai įrodo rekordinės investicijos, sutartys, jau įgyvendinti ir šiuo metu planuojami projektai. Pasak ministrės, EIMIN skyrė itin didelį dėmesį sąlygų šalyje investuojančio verslo gerinimui, įgyvendinta ne viena priemonė ir matyti, kad jos veikia.
„Viena iš svarbių iniciatyvų – EIMIN parengtas Žaliojo koridoriaus projektas. Jis numato, kad verslui, investuojančiam ne mažiau nei 20 mln. eurų į ilgalaikį kapitalą ir įsipareigojančiam sukurti ne mažiau kaip 150 naujų darbo vietų, suteikiamas stambaus projekto statusas, leidžiantis kur kas lengviau ir greičiau įsikurti Lietuvoje.
Kartu suteikiamas ir valstybei svarbaus projekto statusas bei iki 20 metų laikotarpiu taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas. Stambaus projekto sutarčių turime jau 17-ka, juos įgyvendinant numatoma sukurti daugiau kaip 4,5 tūkst. naujų darbo vietų ir pritraukti daugiau kaip 1,4 mlrd. eurų investicijų“, – apie reikšmingą postūmį užsienio verslui įsikurti Lietuvoje kalbėjo ministrė.
Dėmesys darbuotojų kvalifikacijai
EIMIN viceministras Karolis Žemaitis atkreipia dėmesį, kad Lietuva jau seniai nebėra pigios darbo jėgos šalis, mūsų energijos ištekliai yra brangūs, todėl siekiant į šalį pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, mums reikia naujų konkurencingumo šaltinių. Tad jis įsitikinęs, kad Lietuvos konkurencingumo modelis turi būti pagrįstas ne žemais kaštais, o kompetencijomis ir specializacija. Užsienio verslui šie kriterijai itin svarbūs, todėl, stengiantis atliepti poreikį, pastaraisiais metais daug investuota į specialistų pritraukimą, jų bei naujų talentų kompetencijų ugdymą.
„Nuosekliai investuojame į verslumo skatinimą bei jaunimo pritraukimą į pažangiai ekonomikai aktualias studijų sritis. Praėjusiais metais šioms priemonėms buvo skirta 2,79 mln. eurų. Šiemet planuojama jas ne tik tęsti, bet ir skirti papildomų lėšų naujoms priemonėms kurti.
Nuolat plečiamos galimybės augti ir gerinti darbo įgūdžius ne tik lietuviams, siekiama sudaryti kuo palankesnes galimybes Lietuvoje įsitvirtinti ir talentams iš užsienio. Nuo liepos 1 d. įsigaliojo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuoti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos Lietuvoje gyvenančių ir dirbančių specialistų iš trečiųjų (ne Europos Sąjungos) šalių šeimų nariai bus įtraukti į Lietuvos sveikatos draudimo sistemą“, – kelis itin svarbius pokyčius įvardijo EIMIN viceministras Karolis Žemaitis.
Užsienio verslui žvalgantis, kurioje šalyje investuoti ar plėsti savo veiklą, galutinį sprendimą nulemia ne vienas veiksnys – ne mažiau svarbi patogi šalies geografinė padėtis, technologinė ir fizinė infrastruktūra, palankios kultūrinės, socialinės sąlygos, administracinė našta ar mokesčių reguliavimas. Per pastaruosius ketverius metus, anot viceministro, Lietuvai gerokai pasistūmėjo šiose srityse: „Efektyvus ir proporcingas reguliavimas yra labai glaudžiai susijęs su šalies konkurencingumu bei ekonominiu augimu. Per ketverius metus administracinė našta verslui sumažėjo 30 mln. eurų, tačiau turime ir toliau judėti šia kryptimi.“
Kuo Lietuva dar patraukli?
Anot užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovo Elijaus Čivilio, pagrindiniais Lietuvos privalumais investuotojų akyse išlieka išsilavinę darbuotojai ir santykinai palanki reguliacinė ir mokestinė aplinka.
„Investicinę aplinką pastaraisiais metais sustiprino priimti sprendimai dėl Žaliojo koridoriaus stambioms investicijoms praplėtimo kapitalui imlioms investicijoms, sklypų pasiūlos investuotojams didinimo laisvosiose ekonominėse zonose ir valstybinės žemės rezervavimo modelio. Papildomu privalumu gali tapti ir šalies lyderystė kibernetinio saugumo srityje bei sutrumpintos procedūros nacionaliniam saugumui svarbioms gynybos pramonės investicijoms.
Visgi ir „Rheinmetall“, ir kitų investicijų sėkmės istorijos rodo, kad Lietuva gali tikėtis laimėti tik skirdama aukštą valstybės institucijų prioritetą tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui. Dėmesys investuotojų poreikiams, ryžtingi sprendimai investicinės aplinkos gerinimui, agresyvi investicijų pritraukimo politika gali nusverti investuotojų sprendimą Lietuvos naudai“, – pabrėžia jis.
E. Čivilis atkreipia dėmesį, kad konkurencinė kova Vidurio ir Rytų Europos regione yra įgijusi naują pagreitį ir investicinę aplinką sparčiai gerina daugelis mūsų konkurentų, todėl tradicinių Lietuvos privalumų ateityje nepakaks.
„Atsižvelgiant į konkurentų patvirtinamus naujus subsidijų instrumentus, svarbu stiprinti finansinių paskatų priemonių konkurencingumą. Taip pat dar svarbesniu veiksniu tampa unikalių investicinės aplinkos pranašumų vystymas, tokių kaip Lietuvos reikšmingai sutrumpintos procedūros nacionaliniam saugumui svarbioms gynybos pramonės investicijoms. Tokius šaliai pranašumą suteikiančius sprendimus svarbu vystyti ir kitose augančiose srityse, pavyzdžiui, žaliojoje ekonomikoje, bioekonomikoje ir kitur“, – pažymi „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Rekordiniai pasiekimai
2023 m. Lietuvai pavyko pasiekti solidžių tiesioginių užsienio investicijų rezultatų: patvirtinti 53 projektai, kuriais per trejus metus planuojama sukurti net 4125 darbo vietas ir investuoti apie 207 mln. eurų į ilgalaikį turtą. Į Lietuvą žengia 25 naujos tarptautinės įmonės, o 28 šalyje jau veikiančios bendrovės patvirtino plėtros planus.
Lietuvos potencialą sparčiai augančiose srityse įrodo ir pirmąjį šių metų pusmetį pritrauktos rekordinės 239 mln. eurų investicijos į ilgalaikį turtą, kurias reikšminga dalimi lėmė gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ investicijų planai.
Tiesioginių investicijų naudą šaliai nesunku pamatuoti ir skaičiais: per pastaruosius ketverius metus (nuo 2020 m. iki 2023 m.), patvirtinti 199 tiesioginių užsienio investicijų projektai, kuriais suplanuota sukurti 18,9 tūkst. naujų darbo vietų ir investuoti net 602 mln. eurų į ilgalaikį turtą. 2023 m. atlyginimų vidurkis tarp „Investuok Lietuvoje“ klientų sudarė 2955 eurus bruto ir buvo 47 proc. didesnis už šalies vidurkį, o darbuotojų našumas – 28 proc. didesnis už Lietuvos vidurkį.
Taigi, akivaizdu, kad Lietuvos verslo aplinkos sąlygų gerinamas naudingas ne tik užsienio investuotojams ar vietiniam verslui, bet ir šalies gyventojams. Didesniu našumu ir atlyginimais pasižyminčios tarptautinės įmonės skatina pasitempti vietinį verslą, pavyzdžiui, investuoti į aukštesnės kvalifikacijos darbo vietas ir automatizaciją. Be to, nauji investuotojai gali suteikti prieigą prie pažangiųjų technologijų, pasaulyje lyderiaujančių įmonių veiklos praktikų, žinių ir inovacijų.