Gyvenimo prasmės paieškos
Nors katalikybė Lietuvoje pradėjo plisti vėliausiai Europoje, mūsų šalyje gausu katalikiškos istorijos. Galbūt religinis turizmas gali skambėti nuobodžiai ir ne kiekvienam skirtu maršrutu, visgi, tai gali tapti kupina atradimų kelione, kuri leis pakeisti gyvenimą. Gabrielė Štaraitė, egzotinių kelionių organizatoriaus „Travel Planet“ vadovė bei knygų autorė, rekomenduoja nepabijoti religinio turizmo ir į jį žvelgti platesniu kampu:
„Visus, kuriems žodžiai „religinis turizmas“ nepatinka, siūlau į jį žiūrėti, kaip į pažintinį, mesti sau iššūkį ir tiesiog pabandyti. Ypač, kai tą jau galima padaryti ir Lietuvoje, nebūtina važiuoti toli.
Tie, kurie renkasi piligriminius žygius ieškodami savęs, visų pirma, nori atsiskirti nuo įprastų aplinkybių, kasdienių reikalų ir darbų. Sakyčiau, kad tai pabėgimas nuo šiuolaikinio gyvenimo. Žinoma, galima tiesiog išeiti į ilgą žygį į miškus ar kalnus, bet piligriminiai maršrutai suteikia papildomą svarbą. Gana dažnai į juos išsiruošią tie, kurie nori keisti savo gyvenimą ir ieško įkvėpimo“, – įsitikinusi G. Štaraitė.
Nebūtinai vedini religinių įsitikinimų
Yra keletas priežasčių, kodėl žmonės leidžiasi į piligrimines keliones. Tai gali tapti kelione savęs pažinimui arba būdu praeities įvykiams atminti. Beje, dažnai tokius maršrutus renkasi nebūtinai tikintieji.
„Aš išskirčiau dviejų rūšių religinį turizmą: pirmasis – kai bet kurios religinės konfesijos tikintieji lanko savo šventas vietas, atlieka piligrimines keliones. Antrasis – kai šventas vietas lanko ar į piligrimines keliones leidžiasi ne religinių motyvų vedami, bet savęs pažinimo ar išbandymų ieškodami. Nežinau, ar yra tokia statistika, bet Šv. Jokūbo kelią, ko gero, dabar daugiau renkasi antrieji. Bet, jei manytume, kad ir tokias piligrimines keliones, kartais visai nesusijusias su žmogaus religiniais įsitikinimais, vis tiek galime vadinti apibendrintai religiniu turizmu – taip jis populiarėja ir Lietuvoje, ir Europoje, ir visame pasaulyje“, – sako G. Štaraitė.
Kelionė, leidžianti panirti į vidinį dialogą
Pažintį su Lietuvos kraštais bei muziejais dauguma atsimena iš mokyklos laikų, ekskursijų su klase. Atrodo, jog nelabai kas ir keičiasi. Visgi, kultūrinis turizmas plečiasi ir galima atrasti tokių maršrutų, kurie truks tikrai ne keletą dienų. Vienas iš ilgesnių kelių, pasižyminčių turtingu architektūriniu paveldu beveik per visą vidurio Lietuvą nusidriekęs 722 km „Palaimintojo Teofiliaus Matulionio dvasingumo kelias“. Nors šiame maršrute daug su dvasingumu ir ganytojiška veikla susijusios istorijos, tai kartu puikus būdas pažinti Lietuvą.
Palaimintojo Teofiliaus Matulionio tarnystė žemėje buvo sudėtinga: patyrė totalitarinės ateistinės valstybės persekiojimus, buvo nušalintas nuo bažnyčios pareigų, ištremtas. Nepaisant visų sunkumų, dvasininkas maloniai bendraudavo su visais sutiktais žmonėmis, nesvarbu, kokių pažiūrų ar kokią bausmę atliekantys buvo. Kaip teigia Birštono Sakralinio muziejaus vadovė, teologijos mokslų daktarė Roma Zajančkauskienė, Teofiliaus Matulionio asmenybė – titano stiprumo.
„Tyrinėjant palaimintojo Teofiliaus Matulionio gyvenimą, visų pirma krenta į akis tai, kad jam grumiantis su išoriniais sunkumais, jo viduje turėjo būti titano tvirtumo asmenybė. Jis suvokė, kad žmogus iš esmės trokšta būti laimingas. Kiekvienam laimingo gyvenimo samprata yra kiek kitokia, tačiau vyskupui Teofiliui Matulioniui laimingas gyvenimas reiškia būti su kitu, su dieviškuoju asmeniu.
Eidamas palaimintojo Teofiliaus Matulionio keliu, žmogus eina su vyskupu, bendrauja, gyvena tą laiką su juo. Kelionėse po mūsų nuostabiai gražią Lietuvą žmogaus dvasia sustiprėja. Išeidamas iš saugios namų aplinkos, susitinki kitus žmones, pradžiungi, jog tautiečiai atviri ir mylintys, padeda jų aplinkoje keliaujantiems. O buvimas gamtoje, kūrinijoje, suteikia dabarties akimirkos džiaugsmą, kai pamirštamos kasdienybės ar sveikatos bėdos. Tyla kelionėje leidžia panirti į vidinį dialogą, o tai padeda žmogui susitelkti“, – sako R. Zajančkauskienė.
Psichologinė nauda
Piligriminiai žygiai gali padėti susikurti įvairių tikslų: pažintis su religija, vietove, istorija, o, galbūt, būdas atsipalaiduoti. Psichologė Kristina Jievaitienė pasakoja, jog pasivaikščiojimai yra puiki proga ne tik susipažinti su aplinka, bet ir atsikvėpti nuo esamų rūpesčių.
„Pasivaikščiojimas prisideda prie psichologinės būsenos gerinimo, nes tai laiko skyrimas sau, poilsio akimirka, laikas apmąstymams, bendravimui ar naujam patyrimui. Tikslų galima įžvelgti įvairių, žinoma, labai svarbi ir tiekiama nauda fizinei sveikatai. Dažnai pasivaikščiojimas tampa žmogaus asmeninis ar visos šeimos ritualas, kuris skatina artumą, bendrystę, nes skiriame laiko vienas kitam, gerina santykius“, – sako K. Jievaitienė.
Ji rekomenduoja prieš kiekvieną pasivaikščiojimą nusiteikti teigiamai ir pasistengti surasti jo prasmę.
„Labai svarbu, kad žmogus pasivaikščiojimo procese matytų prasmę, įtrauktų tai į savo dienos planus ir tą leistų sau daryti nejausdamas papildomo nerimo ir įtampos, tuomet nekils varginančių minčių apie neatliktus darbus ir rūpesčius. Jei manysime, kad švaistome laiką, tuomet naudos tikrai bus nedaug. Žmogus turėtų mokytis planuoti, išspręsti skubiausius klausimus, tuomet laiko skyrimas sau bus malonumas, teikiantis emocinį pasitenkinimą“, – sako psichologė.
Būdas apsivalyti nuo rūpesčių
R. Zajančkauskienei ne kartą teko bendrauti su žmonėmis, pasiryžusius eiti piligriminiu keliu. Dažniausiai to tikslas – savo jėgų patikrinimas arba pasitikėjimo savimi auginimas. Net ir trumpas pasivaikščiojimas gali tapti savotiška meditacija ir nauju žvilgsniu į savo gyvenimą.
„Ne kilometrų ilgumas apsprendžia gyvenimo kelią, ne metų skaičius, bet klausimas kaip tu išsaugojai žmogiškumą, kaip tu išlikai kantrus kančioje. Kiekvieną žmogų jo gyvenime ištinka dramos, sunkūs laikotarpiai. Kai būna sunku toliau žvelgti į ateitį šviesiai, kai nori tą sunkumą nusimesti, išvengti jo, imi susikrauni kuprinę ir eini į žygį. Taip pasakoja piligriminiu keliu einantieji. Kai paklausiu, o koks tikslas to vargo, tų ilgų kelionių ir nepatogumų kelyje, vieni sako – savęs pasitikrinimas, ar įveiks tą kelią iki galo. Kitiems svarbus pasitikėjimo augimas. Dar kitiems – kelionė tarsi vidaus išsišvarinimas“, – sako R. Zajančkauskienė.
Plačiau susipažinti su net 722 km „Palaimintojo Teofiliaus Matulionio dvasingumo keliu“ galite internetinėje svetainėje www.teofiliauskelias.lt arba mobiliojoje programėlėje „Palaimintojo Teofiliaus kelias“.
Užsakymo nr.: PT_86594271