Kol viskas yra gerai, apie daugiabučių namų bendrojo naudojimo draudimą nesusimąstoma, tačiau kai įvyksta nelaimė ir nuostoliai siekia dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų, tampa aišku, jog bendrojo naudojimo objektų draudimas turėtų būti ne pasirinkimas, o būtinybė.
Šimtatūkstantiniai nuostoliai
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje daugiabučiuose fiksuota ne viena didelė nelaimė, suniokojusi daugiabučių namų bendrąsias erdves ir pridariusi milžiniškų nuostolių pastato savininkams. Ir nors pastaruoju metu dažnai buvo kalbama apie rezonansą visuomenėje sukėlusius sprogimus Vilniaus Viršuliškių ir Naujininkų daugiabučiuose, didelių bei finansiškai nuostolingų nelaimių būta ir anksčiau.
Pavyzdžiui, sykį stipri audra nuplėšė neseniai pakeistą skardinį daugiabučio namo stogą pridarė 105 584 eurų žalą. Šie nuostoliai gulė ant visų namo gyventojų pečių. Kitas skaudus įvykis įvyko požeminėje aikštelėje, kur užsidegęs automobilis padarė net 100 000 eurų nuostolių. Ugnis apgadino gelžbetonines lubų konstrukcijas, grindis, sugadino inžinerines komunikacijas, aprūkino visas patalpas.
Ne mažiau žalinga buvo ir vandentiekio avarija vieno Kauno daugiabučio namo viršutiniame pastato aukšte. Ji sukėlė 38 682 eurų žalą. Tąsyk buvo užlietos bendrosios patalpos, sugadinti net keturi liftai. Daugiabučio namo gyventojai vėliau ne vienerius metus mokėjo už pastato bendrųjų erdvių atnaujinimą.
Net gamtos reiškiniai gali sukelti netikėtų problemų – stiprios saulės karštis suskaldė pirmo aukšto hole esantį vitrininį stiklą, o jo keitimas viso namo gyventojams kainavo 8 616 eurų.
Išeitis – drausti bendrąsias erdves
Respublikinių būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas pabrėžia, kad daugiabučių namų gyventojai dažniausiai draudžia savo asmeninį turtą, tačiau ignoruoja bendrojo naudojimo objektus. Pasak jo, tai didelė problema, nes esant dideliam nuostoliui gyventojai neturi iš kur paimti lėšų.
„Ar įmanoma, kad gyventojai viską sutvarkytų už savo lėšas? Paskutiniai įvykiai parodė, kad tai neįmanoma. Iš kaupiamųjų lėšų sumokėti negalima, gyventojai susimesti negali, tada belieka pačių gyventojų arba, išimtinais atvejais, savivaldybės biudžetas“, – teigia A. Čaplikas.
Jis pabrėžia, kad reikėtų rimtai apsvarstyti privalomo bendrojo naudojimo objektų draudimo įvedimą, kuris apsaugotų gyventojus nuo didelių finansinių nuostolių ir sumažintų naštą savivaldybėms.
„Aš nematau kito būdo, kaip tik drąsiai pradėti kalbėti apie tokio draudimo būtinumą, kuris sėkmingai praktikuojamas ne vienoje Vakarų valstybėje“, – sako jis.
Reikalinga politinė valia
Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų draudimas apimtų svarbias pastato dalis, tokias kaip laiptinės, rūsiai, liftai ir stogai. Draudimas leistų gyventojams išvengti sudėtingų finansinių situacijų ir užtikrintų greitesnį bei efektyvesnį remonto darbų atlikimą.
Vidutiniškai tokio draudimo kaina galėtų būtų tik 2–3 eurai per mėnesį vienam butui, tačiau jis suteiktų ramybę ir finansinį saugumą.
„Su Aplinkos ministerija apie tai diskutuojame jau daugiau nei metus, nes problema tikrai nėra nauja. Galbūt tiesiog taip sutapo, kad pastaruoju metu tokių įvykių pasitaikė daugiau. Anksčiau trūko politinės drąsos priimti sprendimus dėl gyventojų įmokų, tačiau tai nėra papildomas apmokestinimas – tai būdas apsaugoti žmonių finansus“, – kalbėjo A. Čaplikas.
