Ką apie vaiko sveikatos priežiūrą reikėtų žinoti, kad naktimis ramiai miegotų visi – tiek tėvai, tiek ir jų atžalos, kalbamės su „Baltijos ir Amerikos klinikos“ (BAK) šeimos gydytoja ir šeimos centro vadove Ieva Vieversyte.
Gimus naujagimiui, o ypač jei tai pirmas vaikas šeimoje, atsiranda daugybė klausimų dėl vaiko priežiūros, maitinimo, svorio augimo, higienos ir kitų dalykų. Kada vertėtų pirmą kartą parodyti kūdikį šeimos gydytojui?
Po išvykimo iš akušerinio stacionaro, tėveliai turėtų kreiptis į gydymo įstaigą ir informuoti, kad turi naujagimį. Per tris dienas nuo išvykimo iš ligoninės naujagimį namuose atvykęs apžiūri bendrosios praktikos slaugytojas ar gydytojas. Vėliau pirmą naujagimio gyvenimo mėnesį gydytojas paskiria mažiausiai du vizitus apžiūrai gydymo įstaigoje, jei reikia – daugiau.
Vizitų metu gydytojas apžiūri naujagimį, pamatuoja jo svorį, atsako į tėvams rūpimus klausimus, skiriamas vitaminas D3 rachito profilaktikai. Pirmo vizito gydymo įstaigoje metu šeimos gydytojas jūsų paprašys išrašo iš ligoninės apie naujagimio būklę, informacijos apie gimdymą, nėštumo eigą. Su savimi reikėtų turėti atsargines sauskelnes, paklotėlį, įsidėti papildomų rūbelių ar kitų reikalingų kasdienių priežiūros priemonių.
Tėvus kartais gąsdina, kad vos grįžę namo, naujagimiai dar keletą savaičių ypatingai daug miega. Ar tai yra normalu ir kada vertėtų sunerimti?
Naujagimiams normalu miegoti 14-17 valandų per parą, kartais ir 18-19 valandų per parą. Pavalgyti jie įprastai prabunda kas 2-3 valandas. Tokio amžiaus vaikai tik miega ir valgo. Sunerimti reikėtų, jei prastai auga vaiko svoris ir vaikas neprabunda kas kelias valandas pavalgyti. Geriausia tokiu atveju būtų pasitarti su savo šeimos gydytoju.
Dauguma atžalas auginančių tėvų sutiks, kad posakį apie ramų kaip kūdikio miegą sugalvojo neturintys vaikų – retas kiek ūgtelėjęs kūdikis miega ypatingai ramiai. Ieškodami neramaus miego priežasčių, tėvai kaltina dieglius, nepakankamą maisto kiekį. Kokios priežastys gali turėti įtakos neramiam kūdikio miegui ir kada apie tai vertėtų pasisakyti šeimos gydytojui?
Dažniausiai kūdikiai verkia, kai išalksta. Jei kūdikis sotus, tačiau vis tiek verkia, galbūt reikėtų pakeisti sauskelnes. Vaikai gali būti irzlesni, dažniau verkti, prasčiau miegoti, kai labai pavargsta ar patiria daug įspūdžių ar tiesiog trūksta miego. Kita priežastis – pilvo diegliai. Tai dažnas sutrikimas ir gali pasireikšti trečdaliui kūdikių per pirmuosius 3-6 gyvenimo mėnesius.
Kartais yra ir iš prigimties jautresnių kūdikių, kurie dažnai verkia be priežasties, yra neramūs, dirglūs. Dirglumo priežasčių gali būti įvairiausių. Tokiems vaikams svarbiausia saugumas, šiluma, artumas ir tėvų ramybė. Dantų dygimas yra dar viena, labai svarbi priežastis, kodėl vaikai gali prastai miegoti, verkti.
Svarbiausia įvertinti, ar kūdikis taisyklingai maitinamas, ar pakankamas maisto kiekis, ar priauga svorio, ar nekarščiuoja, neviduriuoja, kokios konsistencijos išmatos, ar kūdikio raida atitinka amžių. Jei svoris auga, vaikas tuštinasi, šlapinasi įprastai, raida atitinka amžių, nėra įgimtų sutrikimų – pergyventi nėra dėl ko.
Pakalbėkime ir apie primaitinimo pradžią. Kokiais kriterijais tėvai turėtų vadovautis spręsdami, kada jau tinkamas metas supažindinti kūdikį su platesne maisto įvairove nei motinos pienas? Ar dėl primaitinimo derėtų konsultuotis su šeimos gydytoju?
Jei kūdikis maitinamas mamos pienu, primaitinimą rekomenduojama pradėti 4-6 mėn. amžiuje. Jei vaiko svoris auga gerai, galima primaitinimą pradėti ir 6 mėn. amžiuje. Galima pradėti ir anksčiau, t.y. ir nuo 4 mėn. amžiaus, jei yra gera kūdikio galvos kontrolė, atsirado susidomėjimas tėvų valgomu maistu.
Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, primaitinimą dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo 4 mėn. amžiaus. Dėl primaitinimo pradžios geriausia pasitarti su savo šeimos gydytoju, įvertinant vaiko raidą, svorio prieaugį.
Ar sveiką kūdikį vertėtų patikrinti profilaktiškai? Kaip dažnai tai reikėtų daryti ir kokie specialistai turėtų įvertinti kūdikio būklę pirmaisiais jo gyvenimo metais?
Pirmaisiais gyvenimo metais pagrindiniai vizitai pas šeimos gydytoją yra dėl profilaktinės patikros, vakcinacijos.
Nuo 1 iki 6 mėnesių amžiaus kūdikiams vizitai pas gydytoją paskiriami kiekvieną mėnesį arba, jei reikia, dažniau. Kiekvieno vizito metu kūdikis apžiūrimas, matuojamas jo ūgis, svoris, galvos apimtis, sekama vaiko raida, atsakomi tėvams iškilę klausimai, duodami patarimai mitybos, auginimo klausimais, atliekami pagal amžių priklausantys skiepai. Nuo 6 iki 12 mėn. amžiaus paskiriamas vienas profilaktinis apsilankymas – 9 mėn. amžiuje. Jo metu vertinama vaiko raida, svorio, ūgio prieaugis, mityba, duodami patarimai tėvams.
Ar reikalinga specialisto konsultacija, sprendžiama individualiai, vertinant vaiko raidą, ūgio, svorio prieaugį, įgimtus sutrikimus. Dažniausiai profilaktiškai kūdikiai iki 3 mėn. amžiaus siunčiami klubų patikrai. Esant sutrikusiai raidai, siunčiama vaikų neurologo konsultacijai. Dėl sutrikusio raumenų tonuso – fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui. Išklausant širdies ūžesį – kardiologo konsultacijai.
Pasauliui bandant įveikti vieną didžiausių sveikatos krizių per pastarąjį dešimtmetį, dar garsiau diskutuojama apie skiepus. Pirmuosius skiepus naujagimis gauna dar gimdymo namuose, o pirmaisiais gyvenimo metais skiepų kalendoriuje atsiranda dar keli įrašai. Ką apie kūdikių skiepus turėtų žinoti tėvai?
Dažniausia nepageidauja reakcija po skiepų – skausmas dūrio vietoje, dūrio vietos paraudimas ir patinimas, temperatūra. Tačiau šios nepageidaujamos reakcijos pasireiškia ne visada. Dažnai vaikai skiepus toleruoja gerai ir jokių šalutinių reakcijų nebūna.
Jei po skiepo pakyla temperatūra, svarbu su savimi turėti Paracetamolio (kūdikiams tinka žvakutės, vyresniems vaikams – sirupas ar tabletės) arba Ibuprofeno (sirupo arba tablečių). Temperatūrą rekomenduojama mušti tuomet, kai ji pasiekia 38,5°C ar daugiau, arba tuomet, kai ir prie mažesnės temperatūros vaikas būna irzlus, verksmingas, sunkiai užmiega. Po skiepo atlikimo vaikai neturėtų karščiuoti ilgiau nei dvi paras. Jei karščiuoja ilgiau, rekomenduojama pasirodyti pas savo gydytoją.
Jei vakcinacijos vietoje atsirado paraudimas, patinimas, kartais būna ir sukietėjimas, kuris ilgainiui rezorbuojasi ir išnyksta, negalima tos vietos liesti, spausti, tepti, dėti kompresų. Rekomenduojama tą vietą tiesiog stebėti.
Kūdikiams iki 1 metų visi skiepai atliekami į šlaunies priekinį raumenį. Tik skiepas nuo Tuberkuliozės atliekamas į rankos žasto raumenį. Pagal patvirtintą Lietuvos skiepų kalendorių antrą, ketvirtą ir šeštą gyvenimo mėnesiais atliekami trys skiepai: du dūriai į šlaunies raumenis ir vienas geriamas skiepas nuo Rota virusinės infekcijos.
Nuo 1 metų amžiaus visi skiepai atliekami į rankos žasto raumenį.
Didžiausias tėvų siaubas, ypač gimus pirmam vaikui – peršalimo ligos, pakilusi temperatūra. Kaip elgtis kūdikiui sloguojant, karščiuojant, kokias priemones naudoti? Kokias atvejais peršalimo ligas galima gydyti namuose, o kada patartumėte neatidėlioti vizito pas šeimos gydytoją ar į skubios pagalbos skyrių?
Vaikams yra normalu sirgti 10 ir daugiau kartų per metus, ypač pradėjus lankyti darželį. Dažniausios priežastys, dėl kurių kreipiamasi į gydytoją – kosulys, sloga, temperatūra, vėmimas, viduriavimas, atsiradęs bėrimas ar kt.
Jei vaikui atsirado sloga, slogą mažiesiems visada lydės kosulys. Šio kosulio priežastis dažniausiai ir yra sloga. Tad jei jūsų vaikui pasireiškė sloga ir kosulys, tačiau vaikas aktyvus, žaidžia, geria skysčius, nėra apsunkinto garsaus kvėpavimo, dusulio, galbūt mažylis yra šiek tiek irzlesnis ar jo prastesnis apetitas, bet jis nekarščiuoja ar temperatūra yra nedidelė, t.y. iki 38°C, skubėti pas gydytojus tą pačią ligos dieną nereikėtų. Rekomenduojama stebėti mažylį kelias dienas, jei būklė blogėtų – kreiptis į gydytojus. Ligą gydyti reikia simptomiškai: vartoti pakankamai skysčių, plauti nosį jūros vandeniu, jei yra apsunkintas kvėpavimas per nosį, pagal poreikį lašinti nosies gleivinę sutraukiančius lašus, tačiau juos vartoti ne ilgiau nei 5 dienas. Vėdinti kambarius, palaikyti drėgmę kambariuose. Nepamiršti, kad labiausiai gydo tėvų meilė ir šiluma. Tiesiog reikia suteikti pačias geriausias ir saugiausias sąlygas vaikui sveikti ir kovoti su virusu, nuo kurio jokio specifinio gydymo nėra.
Primenu, kad virusai antibiotikais negydomi, o dažniausia ligos priežastis vaikų amžiuje ir yra virusai.
Kita labai dažna kreipimosi į gydytojus priežastis – karščiavimas. Jei temperatūra po antipiretikų (vaistų nuo temperatūros) vartojimo nukrenta, temperatūrai nukritus vaikas jaučiasi gerai (žaidžia, geria skysčius, bendrauja, vaikas nėra vangus, nėra neblykšančių bėrimų), rekomenduojama mažylį stebėti bent 3 paras. Dažniausiai prie virusinės infekcijos temperatūra vaikams nukrenta ar pradeda mažėti būtent po trijų ligos parų.
Labai svarbu žinoti, kad atvykus į gydymo įstaigą per kelias valandas nuo karščiavimo pradžios, kraujo tyrimai dar būna nesureagavę į infekcijos sukėlėją ir yra neinformatyvūs, o ir simptomai pradeda ryškėti tik per pirmas ligos dienas.
Vaikui viduriuojant ir/ar vemiant, svarbiausia užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą. Apetito sumažėjimas yra normalu, jis dažniausiai atsistato per kelias dienas. Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei viduriavimas, vėmimas išlieka 3-5 paras, yra dažnas ar vaikas darosi vangus, negeria skysčių, sumažėja šlapimo kiekis.
Kada visgi į gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant: 1. Aukšta temperatūra, kuri nenukrenta po vaistų vartojimo, kai vaistai nuo temperatūros yra vartojami adekvačiomis ir tinkamomis dozėmis. 2. Tik nukritus temperatūrai ji vėl kyla – t.y. atkaklus karščiavimas. 3. Temperatūrai nukritus vaikas išlieka vangus, mieguistas, negeria, nevalgo. 4. Atsirado neblykštantys bėrimai. 5. Girdimas ir/ar matomas apsunkintas kvėpavimas, dusulys.
Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika
Daugiau informacijos: www.bak.lt
Registracija telefonu:
+ 370 5 234 2020
+ 370 6 985 2655
+ 370 6 821 4000