Siuntų tarnyba – technologijų įmonė?
Nors pirmaisiais kurjeriais neretai vadinami ir pašto karveliai, maratono bėgikai ar Viduramžių karietų vadeliotojai, iš tiesų šiuolaikinės siuntų tarnybos neįsivaizduojamos be modernių technologijų. Štai lietuviško kapitalo tarptautinės siuntų bendrovės „Venipak" terminaluose per parą vidutiniškai išrūšiuojama ir Baltijos šalių pirkėjams pristatoma 42 tūkst. siuntų.
„Pirkėjai tikriausiai net neįsivaizduoja, kad Baltijos šalyse veikia net 23 vien tik mūsų siuntų rūšiavimo terminalai. Jie dirba visą parą, šešias dienas per savaitę, kasdien juose keičiasi daugiau nei po dvi pamainas darbuotojų, – pasakoja „Venipak" marketingo vadovė Asta Raudonienė. – Jeigu darbo dienos pradžioje, tarkime, iš Klaipėdos išsiųsite siuntą, kitą darbo dieną ji jau gali būti pristatyta gavėjui Vilniuje ar net Taline."
Kaip pasakoja A. Raudonienė, pirmiausia siuntos išrūšiuojamos automatizuotai – konvejerio pagalba. Jeigu kada nors susimąstėte, ką reiškia skaičius ant jūsų gautos siuntos, atstovė paaiškina, kad jis identifikuoja miestą. Siuntų rūšiuotojai, atsakingi už tam tikro miesto siuntas, jas renka nuo konvejerio ir toliau perduoda vairuotojams, kurie jas ir nugabena į skirtingas vietas. Siuntų išvežiojimas po miestus vyksta naktį, o ryte jos pristatomos gavėjams. Patyręs kurjeris per dieną gali pristatyti apie 100 siuntų. Pavyzdžiui, vienam „Venipak" kurjeriui priklauso rekordas – 192 per vieną dieną pristatytos siuntos.
Išmaniųjų technologijų pagalba, kurias „Venipak" IT ir technologijų komanda kuria ir testuoja patys, kurjerių ryte kompiuteriu suplanuotas maršrutas automatiškai perkeliamas į nešiojamus siuntų skenerius. Tad dienos eigoje pristatant siuntas, belieka vadovautis sudėliotu maršrutu ir meistriškai laviruoti miesto kiemuose ar automobilių stovėjimo aikštelėse. Šis technologinis sprendimas, pasak bendrovės marketingo vadovės, taip pat leidžia gan tiksliai identifikuoti pristatymo laiką ir apie tai iš anksto informuoti siuntos gavėją.
Pirmieji paštomatai neprigijo
Dar viena bendrovės išvystyta technologija – tai automatinis paštomatų užimtumo stebėjimas. Kaip ir maršrutą, šį kurjeriai taip pat stebi siuntų skeneriuose. Dažniausiai siuntos į paštomatus vežamos du kartus per dieną, tuomet, kai gyventojai linkę jas atsiimti greičiausiai, t.y. pietų metu ir po darbo valandų. Tačiau automatinio stebėjimo pagalba paštomatai gali būti pildomai daug dažniau.
„Šis sprendimas leidžia mums turėti sąlyginai nedidelius paštomatus, neužimti mieste daug vietos, tačiau tuo pat metu klientus aptarnauti greitai ir be eilių, – pasakoja A. Raudonienė. – Kalbant apie paštomatus, esame bene vieninteliai, kurie patys kuria ir tobulina jų operacinę sistemą, dalyvauja gamybos procese. Nedaug kas žino, bet ir „Venipak" paštomatai yra pagaminti Lietuvoje. Prieš metus pirmieji juose įdiegėme bekontakčio atsiėmimo galimybę, kai klientai dureles atidaro vos per 3 sekundes tiesiog skenuodami sugeneruotą QR kodą".
Tiesa, bendrovė rinkai paštomatus pirmoji pristatė dar prieš vienuolika metų. Deja, tuo metu nei vartotojams, nei verslui – prekybos centrams, prie kurių paštomatai turėjo būti įrengti – ši idėja nepasirodė verta dėmesio. Paštomatus teko išimti iš rinkos ir dar šiek tiek palaukti, kol ši bus pasiruošusi tokiai naujovei, o pirkėjai išsiugdys naujus įpročius.
Šiuo metu „Venipak" turi 251 paštomatą Lietuvoje, kurie yra išsidėstę patogiausiose miestų vietose. Bendras paštomatų tinklas Baltijos šalyse jau perkopė 447 paštomatų ir vis dar auga.
Pasak „Venipak" marketingo vadovės A. Raudonienės, siuntų bendrovių veikla ir pati el. komercija per dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai: išsiplėtė prekių asortimentas, smarkiai pagerėjo vartotojų patirties kokybė. Tikimasi, kad ir paštomatai dar labiau populiarės ir taps pirmuoju klientų pasirinkimu bei leis sutaupyti išmetamo CO2 kiekį, kai siuntos vežamos iki durų.