„Keisk tarą į šlamančius“ kampaniją sukūrusios komunikacijos paslaugų agentūros „Fabula Rud Pedersen Group“ kūrybos vadovas Linas Migonis sako, kad jau pats kampanijos šūkis tarsi perkelia žmogų į kitą aplinką – iš taromato į žaliuojantį mišką.
„Norėjome, kad muzikinis kūrinys ir klipas perteiktų šią smagią dviprasmybę ir padėtų įjungti kiekvieno žmogaus vaizduotės galią, atskleisdamas, kad gamtą saugoti galima netikėtu būdu – paaukojant užstatą, verčiant savo „šlamančius“ pinigus į šlamančius medžius“, – savo pradinę idėją prisimena L. Migonis.
Kuriant vaizdo klipą vienas sutapimas sekė kitą
Prie iniciatyvos įgyvendinimo pakvietusi prisidėti atlikėją Žygimantą Kudirką-Mesijų, projekto komanda galbūt net nežinojo, kad kadaise jis ir pats buvo „Ąžuoliukas“, šią muzikos mokyklą lankęs ne vienerius metus.
Mesijus neslepia – ekologinės temos jam tikrai nėra svetimos, tad išgirdus pasiūlymą, ilgai svarstyti nereikėjo: „Jau bene 15 gyvenimo metų esu dedikavęs tiek muzikai, tiek apdovanojimus laiminčių reklamų kūrybai. Šis projektas apjungia abu minėtus mano talentus, taigi visos žvaigždės susivedė tam, kad prisijungčiau prie šio projekto“.
Kartu su „Ąžuoliuko“ choru atlikta daina „Šlamantys“ – jau ne pirmasis Mesijaus kūrinys, dedikuotas gamtosaugos temai. Prieš gerą dešimtmetį, rašydamas tekstą dainai „Nelieskite mėlynojo gaublio“, atlikėjas galvojo apie estetinę taršos pusę, tačiau šiandieniniame kontekste vien to nebepakanka. Esame kone apokalipsės akistatoje, tad gamtosauga jau tapo žmonijos išlikimui būtina sąlyga, – įsitikinęs atlikėjas.
Pasakodamas apie kūrybinio proceso užkulisius, Mesijus tikina – rašyti tekstą dainai buvo vienas malonumas, tad žilų plaukų ant galvos neatsirado ir nagų graužti neteko. Tačiau netikėtumų buvo ne vienas.
„Besiruošiant klipo filmavimams tuo pat metu Lietuvoje buvo filmuojami gal 9 užsienio filmai. Visa technika ir personalas buvo įdarbinti, tad dalį įrangos siųstis ir žmones kviestis teko iš kitų Baltijos šalių. Vienai siuntai su įranga pavėlavus, nukėlėme filmavimus savaitei. Kadangi tai buvo jau vėlyvas ruduo, visą tą laiką laikėme sukryžiavę pirštus, kad tik iki filmavimo ant medžių liktų tų... šlamančių!“, – pasakoja Mesijus.
Dainai chorinę aranžuotę pakviestas sukurti prof. Vytautas Miškinis juokiasi – jo paties ir choro „Ąžuoliukas“ dalyvavimas kampanijoje, matyt, buvo paties likimo sudėliotas.
„Sulaukus kvietimo jokių abejonių nekilo, juk tam yra net dvi svarios priežastys – ir mano paties pavardė, ir choro pavadinimas. Kaip galima neatsiliepti į miško šaukimą, kuomet esi Miškinis ar „Ąžuoliukas“? Vaikai atskiria pelus nuo grūdų, tad visi puikiai suprato kilnios idėjos prasmę, juk „Sengirės fondas“ palaiko mūsų gamtos gyvastį, o mes esame tos gamtos dalis“, – sako profesorius.
Pavilnio regioniniame parke, miškų apsuptyje gyvenantis V. Miškinis sakosi visuomet jautęs ryšį su gamta, mat Čepkelių raiste vaikystėje praleido ne vieną vasarą, o ir dabar su malonumu miške pavaikštinėja. Tad idėja prisidėti prie unikalaus projekto jam buvo labai artima, o užduotis sukurti chorinę aranžuotę projekto dainai didelių sunkumų nesukėlė.
„Pas vienus žmones ateina įkvėpimas, o aš turiu iškvėpimą. Gavęs užduotį, su ta mintimi vaikštau, miegu ir valgau, tad kai idėja yra artima, ilgai laukti rezultato nereikia, – sako profesorius. – Tiek pats kūrinys, tiek visas jo kūrybinis procesas buvo tikrai nestandartinis ir labai įtraukiantis – nuo filmavimams parinktos unikalios erdvės Verkių parke iki operatoriaus darbo, kuris leido pamatyti mišką savitu kampu. Kontekste to, ką matau aplinkui, šis darbas yra išties unikalus“.
Pasakojimui norėjosi suteikti „įtraukiančio svaigulio“
Dainos „Šlamantys“ videoklipo režisierių Titą Sūdžių prisidėti prie projekto paskatino ne tik pačios idėjos prasmingumas – įdomus pasirodė ir kūrybinis iššūkis legendinį „Ąžuoliuko“ chorą pateikti nestandartiniame formate, lietuviškoje girioje.
„Mūsų miškai, kaip ir apskritai gamtosauga, yra mūsų pačių atsakomybė. Noriu tikėti, kad esame pajėgūs sustabdyti vykdomus plynuosius kirtimus ar kitus išpuolius prieš mūsų girias. Lietuvos girios neturi būti aukojamos vardan kelių įmonių interesų“, – įsitikinęs T. Sūdžius, pats noriai prisidedantis prie gražios „Sengirės fondo“ iniciatyvos saugant sengires.
Atskleisdamas uždangą į kūrybinį idėjos įgyvendinimo procesą, režisierius neslepia – nors ilgiausiai užtruko tinkamos vietos paieška ir montažas, visas filmavimų procesas taip pat buvo išskirtinis.
„Klipo idėją pradėjau vystyti dar neišgirdęs pilnai sukurtos dainos, nežinodamas tikslaus jos teksto, tad negalėjau per daug kontroliuotai rištis prie teksto ar kompozicijos, nebuvo ir kaip vystyti papildomo naratyvo, ką visuomet darydavau kurdamas muzikinius klipus praeityje. Taigi nusprendžiau rinktis laisvesnes priemones, kurios leistų įamžinti psichodeliškai svaiginantį, giriai dedikuotą atlikėjų koncertą. Istorijos pasakojimui norėjosi suteikti kitoniškumo, įtraukiančio svaigulio, tačiau tuo pačiu išlaikyti organiškumą. Įkvėpimas filmuoti Žygimantą tarsi plaukiantį oru per mišką kilo iš noro perteikti gamtą kaip neliečiamą ir saugomą teritoriją“, – pasakoja T. Sūdžius.
Gražiu sutapimu tapo ir dainos prodiuserio Vitalijaus Vaiper dalyvavimas projekte – ilgą laiką svarstęs, kaip galėtų pats prisidėti prie svarbių pokyčių, jis netikėtai sulaukė kvietimo prisijungti prie iniciatyvos „Keisk tarą į šlamančius“ kūrybinės komandos.
„Žmogus yra neatskiriamas nuo gamtos, tad ir mūsų santykis su aplinka yra labai natūralus – deguonis, kuriuo kvėpuojame, vanduo, kurį geriame ar ta pati žemdirbystė, kuri mus maitina, yra glaudžiai susiję tarpusavyje. Miškas – tai vienas svarbiausių turtų, kuriuos turime Lietuvoje, tad supanti aplinka turėtų rūpėti kiekvienam. Ir ne tik tuomet, kai tai paliečia jį asmeniškai“, – sako V. Vaiper.
Dainos prodiuseris neslepia – įgyvendinant idėją, kūrybinis procesas truko ne vieną savaitę.
„Man tai nebuvo tiesiog užsakymas – pati tema buvo labai artima, tad šios prasmingos idėjos įgyvendinimui norėjosi paskirti visą savo kūrybinę energiją“, – pasakoja dainos prodiuseris ir tikina pats jau spėjęs paaukoti sukauptą tarą „Sengirės fondui“.
Prisidėti prie VšĮ „Užstato sistemos administratorius" iniciatyvos galite ir jūs – priduodami tarą per užstato sistemą ir atgautus pinigus paaukoję „Sengirės fondui“, prisidėsite prie šimtamečių Lietuvos girių išsaugojimo. Viena paaukota pakuotė – tai 1000 kvadratinių centimetrų išsaugoto senojo miško.