Vytautas Masiokas jau daugiau nei 10 metų konsultuoja norinčius studijuoti užsienyje. Ne tik pataria, bet ir dalyvauja visame procese – nuo teisingo pasirinkimo iki dokumentų pridavimo. Pats Vytautas mokėsi Lietuvoje, Danijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Stažavosi JAV, Kanados, Europos universitetuose. Reguliariai dalyvauja tarptautinėse mokslo konferencijose, parodose, kuriose sužino apie pokyčius ir tendencijas šioje srityje.
Namų darbai, nuo kurių tikslinga pradėti
Kaip pasirinkti, kokių klaidų nepadaryti ir ką svarbu įvertinti, svarstant apie studijas užsienyje – rebusas, kurį dažniausiai ne vieną mėnesį sprendžia visa šeima. „Apie studijas vertėtų pradėti galvoti ne prieš pat mokyklos pabaigą, o jau 10 klasėje: tuomet, kai pasirenkami mokomieji dalykai. Taip ateityje išvengsite papildomo streso, sutaupysite pinigų ir neprarasite metų“, – pataria V. Masiokas.
Šiame etape svarbu ne tik numatyti studijų kryptį, bet ir sudaryti universitetų sąrašą, kuriuose norėtumėte studijuoti. Žinodami aiškią kryptį, lengviau nuspręsite, kokius dalykus ir kokiu lygiu tikslinga įtraukti į mokyklinę programą. Turėdami universitetų sąrašą, iš anksto susipažinsite ir su papildomais reikalavimais.
„Teoriškai visos mokymo įstaigos tai pačiai disciplinai turėtų taikyti panašias sąlygas, tačiau praktikoje taip nėra. Pagrindiniai mokomieji dalykai sutaps, bet universitetas gali reikalauti papildomų. Pavyzdžiui norint studijuoti biologijos bakalauro mokslus Groningeno Universitete, tarp pasirinktų mokomųjų dalykų turėtų būti keturios disciplinos – biologija, matematika, chemija, fizika. Besiruošiantys studijuoti šią specialybę, įprastai turi pasirinkę tik dvi-tris disciplinas. Dažniausiai tokia situacija susiklosto kai vadovaujamės Lietuvos ar bendrais standartais, o ne konkrečios įstaigos reikalavimais. Kartais pati mokykla, remdamasi savo vidinėmis taisyklėmis ir rekomendacijomis, riboja pasirenkamų dalykų skaičių“, – paaiškina specialistas.
Universitetų taktikos, kurios būsimus studentus suklaidina
Bandydami pritraukti studentus, universitetai naudoja daugybę skirtingų taktikų. Viena iš tokių – programos skambiais pavadinimais, kuriuose būna net ne vienas, o visas populiarių raktažodžių derinys. Pavyzdžiui: „Advertising and Digital Marketing Communications with Language“. Suinteresuotiems šia kryptimi toks pavadinimas atrodo labai patraukliai.
„Dažniausiai visus šiuos modulius ir dar daugiau galima rasti akademiškai stipresniame universitete, kuris savo studijų programą tiesiog pavadinęs „International Business Administration“, – sako V. Masiokas.
Taip pat nevertėtų aklai vadovautis tik reitingais. Universitetas gali turėti aukštą įvertinimą, bet nebūtinai pagal tuos kriterijus, kurie aktualūs jums. Svetainėse „QS World University Rankings“ ir „Times Higher Education (THE)“ skelbiami reitingai – svarbūs kiekvienam universitetui, pritraukiant kuo daugiau tikslingų studentų. Priemonės, kurias taiko dauguma iš jų, bandydami pakilti į aukštesnę poziciją, ne visuomet atspindi realybę.
Pasirenkant vertinti reikėtų pačią studijų programą ir atkreipti ypatingą dėmesį į universiteto tipą. Dažniausiai universitetai skirstomi į tiriamuosius (Reasearch), kuriuose daugiau dėmesio skiriama rašto darbams bei akademinei veiklai, ir taikomųjų mokslų (Applied sciences), kurių mokymo sistema paremta praktika. Įdomus faktas, kad tiriamojo tipo universitetai, kurie turi daugiau rašto darbų, reitinguojami aukštai, o taikomojo mokslo universitetai, kuriuose daugiau praktikos, turi žemesnį reitingą arba išvis nereitinguojami. „Ir tai tik vienas pavyzdys, o tokių niuansų, kurie gali stipriai suklaidinti, šioje srityje išties daug, – sako studijų užsienyje ekspertas V. Masiokas.
Visi universitetai organizuoja atvirų durų dienas, dauguma iš jų jau suteikia ir galimybę virtualiai dalyvauti parodomosiose paskaitose. Prisijungę internetu, galite įvertinti mokslo kokybę, formatą, susipažinti su lektoriais ir aplinka. Svarbiausia, tai nieko nekainuoja ir nesudaro papildomų rūpesčių, kurie neišvengiami, jei nuspręstumėte vykti į atvirų durų dienas.
Svarbios detalės, apie kurias ne visuomet pagalvojame
Planuojant studijas užsienyje įvertinti reikėtų ne tik faktą, kad tai truks kelis metus, bet ir karjeros perspektyvas toje šalyje. Renkantis iš kelių universitetų, vertėtų pasidomėti kiek išsivysčiusi ir perspektyvi jūsų pasirinkta sritis toje šalyje. Nuo to priklauso galimybės susirasti darbą pagal profilį, atlygis ir, žinoma, perspektyvos. Daugumai studentų tai aktualu nuo pat pirmų atvykimo dienų. Mokantis užsienyje, pačios studijos gali būti sąlyginai nebrangios, bet pragyvenimo lygis aukštas. Tai reiškia, kad būtina įsivertinti ir mėnesinę pinigų sumą, kurią išleisite būstui, transportui, maistui, mokslo priemonėms (itin aktualu pasirenkant tam tikras kryptis, pavyzdžiui architektūrą) bei sveikatos draudimui, jei ketinate studijuoti už Europos Sąjungos ribų.
Į klausimą studijuoti Lietuvoje ar užsienyje, vieningo atsakymo taip pat nėra. „Niekada nesakau, kad kažkur geriau ar blogiau. Kiekviena patirtis – vertinga. Daugeliu atvejų juk viskas priklauso tik nuo mūsų pačių noro ir pastangų. Vienas iš gražiausių pavyzdžių – Vilniaus universiteto studentai, kurie Biologijos mokslų IGEM konkurse laimėjo prieš Harvardo, MIT studentus. Manau, kad viskam yra tinkamiausias laikas. Studijų metai, kai esi jau savarankiškas, bet tuo pačiu dar niekam ir neįsipareigojęs – fantastiškas laikas pamatyti ir pažinti kitas šalis, kultūras“, – sako UAB UniExpert vadovas.
Užsakymo nr.: PT_88526921