Apie tai pasakoja VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė, prof. Gintautas Mažeikis ir ukrainietė, MVU Tarptautinio švietimo centro vyresnioji darbuotoja ir VDU „Transform4Europe“ projekto koordinatorė Kateryna Horiunova.
Bendradarbiavimas prieš karą
VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė sako, kad VDU ryšiai su Ukrainos universitetais dar iki karo buvo labai intensyvūs ir draugiški:
„Iki karo turėjome apie 30 sutarčių su Ukrainos universitetais ir vykdėme net 5 vystomojo bendradarbiavimo projektus, kurie buvo nukreipti į Ukrainos aukštąjį mokslą. Tai apėmė ir dėstytojų kompetencijų ugdymą, ir studijų programų kūrimą bei jų kokybės plėtojimą, taip pat lyčių studijų projektus.“
Prorektorė pasakoja, jog ir iki 2022-ųjų vasario VDU studijavo apie 80 studentų iš Ukrainos, tačiau prasidėjus karui jų atvyko dar daugiau: „Per pirmuosius karo mėnesius priėmėme apie 70 studentų, o kad šie greitai integruotųsi į studijų procesą, pasiūlėme lietuvių ir anglų kalbų mokymąsi. Rudenį ukrainiečių studentų skaičius universitete išaugo iki trijų šimtų.“
Humanitarinis projektas virsta kultūrinės diplomatijos centru
Doc. dr. V. Bijeikienė sako, jog dėsninga buvo Ukrainos centrą įkurti būtent VDU: „Ukrainos centro istorija prasidėjo kaip pirmųjų Lietuvos ir Ukrainos ponių Dianos Nausėdienės ir Olenos Zelenskos iniciatyva įkurti centrą, skirtą pabėgusiems nuo karo ukrainiečiams. Mes mielai prisijungėme prie šios idėjos, ir VDU kartu su Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarija, Ukrainos ambasada tapo šio centro steigėju. Centro vadovu tapo buvęs ambasadorius Ukrainoje, signataras Algirdas Kumža.“
Centras pradėjo veiklą nuo humanitarinės pagalbos teikimo nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams, tačiau šiuo metu veiklos plečiamos, į jas aktyviai įsitraukia ir VDU akademinė bendruomenė. Pavyzdžiui, vyksta lietuvių ir anglų kalbų mokymai, kuriuos veda VDU kalbų dėstymo profesionalai. Pirmaisiais karo mėnesiais mokymus vedė ir studentai bei savanoriai. Taip pat susikūrė du chorai – moterų ir vaikų, Ukrainos centre vyksta jų repeticijos.
Doc. dr. V. Bijeikienė sako, kad iki šiol labai intensyviai teikiama psichologinė pagalba: „Poreikis yra didžiulis – šiandien centre skaičiuojame daugiau kaip 24 tūkst. apsilankymų. Vasarą čia veikia vasaros stovyklos ukrainiečių vaikams, studentai ukrainiečiai jose savanoriauja kaip vadovai“, – apie centro veiklas kalba pašnekovė.
Prof. G. Mažeikis pastebi, kad šis mažas humanitarinis projektas, įkurtas sutapus Lietuvos politiniams bei VDU humanitariniams interesams, pamažu virsta reikšmingu kultūrinės diplomatijos centru.
„Šis projektas tapo tiek politiškai reikšmingu, jog buvo minimas NATO viršūnių susitikime Vilniuje, taip pat jis buvo pristatytas valstybių vadovų partneriams“, – pastebi pašnekovas.
Dėmesys Ukrainos centrui – aukščiausiu lygmeniu
Patvirtindama kolegos žodžius, doc. dr. V. Bijeikienė vardija dar daugiau Ukrainos centro veiklų:
„Pavasarį surengėme jaunimo idėjų kalves, kuriose studentai ir gimnazistai – tiek lietuviai, tiek ukrainiečiai – galėjo dalyvauti bendrose diskusijose su įžymiais žmonėmis, politikais, diplomatais, ambasadoriais... Vienas tokių įsimintinų renginių buvo jaunimo diskusija su centro globėja pirmąja ponia Diana Nausėdiene, Ukrainos Aukščiausios Rados pirmininku Ruslanu Stefančiuku ir LR Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.“
Pasak VDU prorektorės, karo metinių data irgi buvo reikšmingai paminėta: „Surengėme konferenciją, kurioje svarstyta, kaip padėti spręsti Ukrainai aktualius klausimus. Joje dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, nuotoliniu būdu pranešimą skaitė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Vėliau vyko diskusija, dalyvavo Lietuvos ir Ukrainos teisingumo ministrai, nuotoliniu būdu jungėsi abiejų šalių energetikos viceministrai, VDU profesoriai Dalia Leinartė, Dainius Žalimas, Jonas Ruškus ir kt. Aptarėme tokias aktualias temas, kaip žmogaus teisių problematika ir energetinis saugumas.“
Nors Ukrainos centras įkurtas kasdieninėms problemoms spręsti, telkti ukrainiečių bendruomenę, tačiau ateityje VDU tikisi per šį centrą padėti Ukrainai eurointegraciniuose procesuose, taip pat puoselėti jos akademinį potencialą.
„Rudenį šiame centre vyks švietimo reformai skirta konferencija, kurioje dalyvaus VDU profesūra, tarptautiniai ekspertai ir kolegos iš Ukrainos. Dalinsimės patirtimi, kaip aukštajame moksle galime kartu įveikti karo sukeltus iššūkius“, – apie ateities planus užsimena pašnekovė.
V. Zelenskiui – VDU garbės daktaro vardas
Doc. dr. V. Bijeikienė sako, kad puoselėjama ir dar viena ateities vizija – Ukrainos centrą paversti kultūrinės diplomatijos centru: „Ukrainos centras yra pakviestas tapti Europos kultūros institutų asociacijos (UNIC) nariu. Tai atveria daugiau galimybių plėtoti kultūrinės diplomatijos veiklas. Juk Ukrainai po karo teks atstatyti ne tik savo akademinį, bet ir kultūrinį potencialą.“
VDU prorektorė pasakoja, kad ši Lietuvos aukštoji mokykla pakvietė Ukrainos prezidentą V. Zelenskį tapti VDU bendruomenės nariu, suteikdama jam Garbės daktaro vardą: „VDU Senatas tam pritarė, džiaugiamės, kad prezidentas priėmė šį kvietimą ir lauksime, kada jis galės atvykti vizito į Lietuvą ir turės galimybę apsilankyti VDU bei priimti garbės daktaro regalijas“.
Mariupolio universitetas – išblaškytas, bet nesunaikintas
Prof. G. Mažeikis sako, kad Ukrainos centras nėra vienintelė VDU bendradarbiavimo su Ukraina platforma.
„Kaip ir iki karo, taip ir dabar VDU bendradarbiauja su daugeliu Ukrainos universitetų. Kai kurie jų atsidūrė itin sudėtingoje situacijoje. Norėčiau išskirti sugriautą Mariupolio universitetą, tapusį nuotoliniu universitetu. Mūsų partneris Donecko universitetas yra pasitraukęs iš šio miesto ir glaudžiasi Vynicios mieste.
Mes taip pat bendradarbiaujame su Charkivo universitetu, kurį rusų atakos irgi subombardavo ir sugriovė. Dalis šių universitetų dėstytojų žuvo, kiti pabėgo iš šalies, kai kurie atvyko į Lietuvą. Su keliais bendradarbiaujame nuotoliniu būdu, plėtojame įvairias veiklas bei projektus“, – apie besitęsiantį bendradarbiavimą su Ukrainos akademine bendruomene pasakoja prof. G. Mažeikis.
Doc. dr. V. Bijeikienė papildo: „Kai Mariupolio valstybinis universitetas pasitraukė į egzilį, pasirašėme su jais bendradarbiavimo sutartį ir mūsų tarpininkavimo dėka šis universitetas yra įtrauktas į Europos universitetų aljansą „Transform4Europe“ kaip asocijuotas partneris.
Taip pat kuriame informacinį Mariupolio valstybinio universiteto centrą, kuris yra gavęs patalpas Kijeve, tačiau dėstytojai ir studentai pasklidę po visur, tad studijos daugiausia vyksta nuotoliniu būdu.“
Mariupolio universiteto ateitis Europoje
VDU „Transform4Europe“ projekto koordinatore dirbanti ukrainietė Kateryna Horiunova, sugriauto Mariupolio valstybinio universiteto Tarptautinio švietimo centro vyresnioji darbuotoja, sako, jog gyvenimas iki 2022 m. vasario 24 d. dabar atrodo kaip tolimas prisiminimas: „Kaip dabar pamenu – karinės invazijos išvakarėse su Mariupolio valstybinio universiteto studentais buvome pakviesti į tiesioginę televizijos transliaciją. Jaunimas dalijosi ateities planais, svajonėmis, vizijomis... O po kelių valandų prasidėjo plataus masto karas.“
K. Horiunova pasakoja, kad į Kauną persikėlė 2023 metų vasarį, gavusi kvietimą prisijungti prie „Transform4Europe“ aljanso komandos koordinuoti bendradarbiavimą su Mariupolio valstybiniu universitetu bei kitomis Ukrainos aukštojo mokslo institucijomis.
„VDU vienas pirmųjų pasiūlė pagalbą Mariupolio valstybiniam universitetui, kuris didžiulėmis visos akademinės bendruomenės pastangomis, ypač jo rektoriaus prof. Mykolos Trofymenko, buvo perkeltas į Kijevą. O VDU prof. Inetos Dabašinskienės iniciatyva mūsų universitetas 2022 m. gegužę prisijungė prie Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“, – pasakoja ukrainietė apie savo atvykimo į Lietuvą aplinkybes.
K. Hariunova džiaugiasi, kad net sugriautam universitetui atsiveria tarptautinės perspektyvos: „Narystė aljanse atveria prieigą prie tarpdisciplininių ir tarptautinių švietimo programų, inovatyvios mokymo ir mokymosi aplinkos, naujų mobilumo modelių, glaudaus universitetų, įmonių ir kitų pagrindinių suinteresuotųjų šalių iš regionų bendradarbiavimo, kalbų mokymosi, tarptautinių tyrimų.“
Giria VDU komandą
Žvelgdama į ateitį K. Horiunova, kaip ir visi ukrainiečiai, sako turinti tik vieną troškimą – kuo greičiau švęsti pergalę kare, tačiau kasdiene savo veikla, kaip ir visi Mariupolio universiteto darbuotojai, daro viską, kad universitetas sustiprėtų dirbdamas ir tokiomis sąlygomis.
„Mums prireiks daug pastangų, įgūdžių ir profesionalumo, kad gimtajame Mariupolyje atkurtume universitetą. Tik dėl tarptautinių partnerių paramos šios ambicingos perspektyvos atrodo įgyvendinamos“, – sako ji.
Pati K. Horiunova stengiasi būti kuo naudingesnė, kad stiprėtų gimtojo universiteto tarptautiniai ryšiai, kad šis efektyviai įsitrauktų į „Transform4Europe“ aljanso veiklą.
„Šiuo metu dirbame, siekdami atidaryti Mariupolio valstybinio universiteto centrą VDU. Tai ambicingas ir svarbus projektas, kuris turėtų tapti šių dviejų universitetų bendradarbiavimo platforma“, – ateities darbus vardija pašnekovė.
O jų daug: plėtoti švietimo, mokslo ir kultūrinius ryšius, remti dėstytojų, mokslininkų ir administracijos darbuotojų mainus, skatinti dalijimąsi įvairia mokomąja medžiaga, vykdyti studentų mainus per „Erasmus+“ programą, taip pat skatinti ir remti bendrus su lituanistika susijusius renginius, propaguoti Mariupolio valstybinio universiteto švietimo programas ir mokslinių tyrimų perspektyvas ukrainiečių jaunimui Lietuvoje, padėti sklandžiai integruoti ukrainiečių pabėgėlius į vietos bendruomenes ir, žinoma, didinti Mariupolio akademinės bendruomenės atstovavimą, įsitraukiant į „Transform4Europe“ aljanso veiklą ir iniciatyvas.
K. Horiunova sako, jog, nepaisant tekusių išbandymų, ji jaučiasi laiminga: „Man tenka garbė dirbti nuostabioje VDU komandoje. Ir Kaunas, ir mano naujieji kolegos yra labai svetingi. Dėkoju Lietuvai. Tai nuostabi šalis, kiekviename žingsnyje juntamas milžiniškas Ukrainos ir ukrainiečių palaikymas. Toks supratingumas ir rūpestis gali kilti tik iš tautos, kuri žino, ką reiškia kovoti už Nepriklausomybę ir kokia tikroji laisvės kaina.“
Moteris taip pat sako, kad intensyviai mokosi lietuvių kalbos: „Svajoju išreikšti padėką savo kolegoms iš Lietuvos už svetingumą, šilumą, rūpestį ir palaikymą jų gimtąja kalba. Žaviuosi VDU lietuvių kalbos dėstytojais, kurie moko užsieniečius. Jie labai kompetentingi!
Kaip tik šiuo metu esu VDU lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose. Mokymų sistema parengta taip, kad studentai iš viso pasaulio mokytųsi lietuvių kalbos, pasinerdami į svetingos Lietuvos kultūrą, istoriją, tradicijas ir net nacionalinę virtuvę. Taip pat sudaromos patogios sąlygos mokytis nuotoliniu būdu. Taigi, man lietuvių kalbos mokymasis yra tikras malonumas.“