Siekiant spręsti šią aktualią problemą, kasmet ieškoma būdų, kaip infrastruktūrą gerinti bei ją tobulinti. Viena iš išeičių – Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) finansuojami vandentvarkos projektai. Jų dėka iki 2024 metų, 36 skirtingose Lietuvos vietovėse, prie centralizuotų nuotekų tinklų prisijungs beveik 15 tūkstančių gyventojų. Apie 9 tūkstančiai gyventojų prisijungs prie vandentiekio tinklų.
Projektai padeda kurti švaresnę aplinką
Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) Regioninės plėtros skyriaus projektų vadovė Lina Dagilė teigia, kad tokio tipo projektai plėtoja infrastruktūrą, mat jų dėka nauji vartotojai gali prisijungti prie taip reikalingų komunikacinių tinklų.
„Šie projektai gerina ir paslaugų kokybę, aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą bei didina infrastruktūros efektyvumą. Šiuo metu visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sparčiai kuriasi nauji gyvenamieji kvartalai. Taip pat jau tapo įprasta, kad sodų bendrijose esantys namai tampa nuolat gyvenami“, – sako pašnekovė.
Anot jos, dėl šių priežasčių, savivaldybės su pavaldžiomis įmonėmis turi svarstyti ir vystyti geriamojo vandens ir nuotekų tinklų plėtrą, atsižvelgiant į nuolat didėjantį poreikį. Specialistė įsitikinusi, kad taip pat turi būti rekonstruojami ir seni tinklai, kurių būklė neretai yra labai bloga.
„Tokio tipo projektais siekiama prisidėti ne tik prie švaresnės aplinkos užtikrinimo, bet ir kokybiškesnių gyvenimo sąlygų žmonėms“, – nurodo L. Dagilė.
Projektai dažniausiai įgyvendinami didžiuosiuose šalies miestuose
Finansavimas iš Vandentvarkos fondo suteikia galimybę vystyti infrastruktūros plėtros projektus, kurie reikalauja didelių pradinių lėšų statybos darbams. VIPA atstovė teigia, kad tokie projektai viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų surinkimo tvarkytojams užtikrina patrauklias paskolų gavimo sąlygas bei finansinius kaštus mažinančias priemones.
„Didžiausia šių priemonių nauda tenka gyventojams, kuriems išlieka minimalūs vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įkainiai. Dėl Valstybės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) reguliavimo bei savivaldybių siekio nedidinti gyventojams komunalinių paslaugų įkainių, geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų surinkimo tvarkytojai turi ribotus finansinius išteklius tiesti naujus tinklus ir šiems darbams gauti paskolas palankiomis sąlygomis“, – sako L. Dagilė.
Dėl šių priežasčių, anot jos, Vandentvarkos fondo finansuojami projektai yra labiausiai naudingi patiems gyventojams. Jie įgyja galimybių prisijungti prie centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo.
„Didžiuosiuose miestuose infrastruktūros poreikis nuolat auga. Tokie projektai dažniausiai ir yra įgyvendinami tokiose vietose. Daugiausiai dėmesio skiriama tiems projektams, kurių veiklos vietoje gyventojai intensyviausiai išreiškia poreikį turėti galimybę jungtis prie centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo“, – pasakoja pašnekovė.
Specialistė nurodo, kad Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrai iš Sanglaudos fondo lėšų skirta daugiau kaip 55,6 mln. eurų. Investicijoms tikslingai buvo pasirinktos vietovės, kuriose gyvena per 2 tūkst. gyventojų. Tokiu būdu siekiama, kad kuo greičiau būtų ištaisyti Europos Komisijos nustatyti pažeidimai dėl nuotekų tinklų trūkumo Lietuvoje. Taip pat norima, kad kuo daugiau gyventojų turėtų galimybę naudotis vandentiekio ir nuotekų sistemomis.
Du ambicingi projektai, susiję su Vilniumi
Vieni ambicingiausių tokio tipo projektų įgyvendinami UAB „Vilniaus vandenys“. Šiuo metu bendrovė yra atsakinga už du vykdomus projektus – vienas jų skirtas nepakankamam nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumui išspręsti Vilniaus, Šalčininkų ir Eišiškių teritorijose. Kitas – kurti patrauklesnę infrastruktūrą Vilniaus, Nemenčinės, Švenčionių ir Švenčionėlių teritorijose. Projektai įgyvendinami tiesiant naujus nuotekų tinklus ir prijungiant gyventojus prie centralizuotos sistemos. Būtent tokiu būdu gyventojams bus sudarytos galimybės gauti kokybiškas nuotekų tvarkymo paslaugas.
„Šiuos projektus įgyvendinti atsirado poreikis dėl nepakankamo nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo šiose teritorijose. Jose vis dar nemažas gyventojų skaičius nėra prijungtas prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų. Projektų poreikį lėmė tiek nuotekų tinklų plėtros būtinybė neaptarnaujamose teritorijose, tiek siekis užtikrinti požeminio vandens kokybės išsaugojimą“, – pasakoja įmonės „Vilniaus vandenys“ komunikacijos atstovė Jolita Orentaitė.
Ji paaiškina, kad gyventojai, kurie nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, šiuo metu naudoja vietinius nuotekų kaupimo rezervuarus arba biologinius nuotekų valymo įrenginius.
„Būtent tai lemia didelę aplinkos taršą bei neatitinka reikalavimų. Tikimąsi, kad šių įgyvendintų projektų dėka bus pasiekta, kad Švenčionių, Švenčionėlių, Eišiškių, Šalčininkų, Nemenčinės bei Vilniaus teritorijos atitiks Europos Sąjungos Miesto nuotekų valymo direktyvos keliamus reikalavimus“, – teigia specialistė.
Ji informuoja, kad šiuo metu bendrovė „Vilniaus vandenys“ atlieka darbus, numatytus įgyvendinamuose projektuose. Siekiama nutiesti naujus nuotekų tinklus ir prijungti gyventojus prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Visi darbai planuojami baigti dar šį rudenį.
Gyvenimo kokybė pagerės tūkstančiams gyventojų
J. Orentaitė teigia, kad bendrovė „Vilniaus vandenys“ jau yra užbaigusi ankstesnius tokio tipo projektus, kurie buvo įgyvendinami pagal tą pačią VIPA pasiūlytą priemonę. Infrastruktūra nenuginčijamai pagerėjo Vilniaus, Eišiškių, Šalčininkų ir Švenčionėlių teritorijose.
„Na, o įgyvendinus šiuos du projektus, kurių metu tiesiami nuotekų surinkimo tinklai, bus sudarytos galimybės gyventojams gauti kokybiškas, centralizuotas nuotekų tvarkymo paslaugas. Įgyvendinti projektai prisidės ir prie švaresnės aplinkos kūrimo, sumažinant aplinkos taršą nevalytomis nuotekomis. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad nutiesus centralizuotus nuotekų surinkimo tinklus, padidės šių teritorijų patrauklumas būsimiems naujakuriams“, – įsitikinusi bendrovės komunikacijos atstovė.
Vilniaus, Šalčininkų ir Eišiškių nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimo projektui skirta beveik 3,5 mln. eurų grąžinamosios subsidijos lėšų ir daugiau nei 2,2 mln. eurų Vandentvarkos fondo lėšų. Šio projekto dėka planuojama prijungti 1221 gyventoją prie naujai nuteistų nuotekų tinklų ir 972 gyventojus prie vandentiekio tinklų.
Kitam projektui, skirtam didinti Vilniaus, Nemenčinės, Švenčionių ir Švenčionėlių nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą, skirta daugiau nei 4,3 mln. eurų grąžinamosios subsidijos lėšų ir daugiau nei 1,8 mln. eurų Vandentvarkos fondo lėšų. Projekto dėka planuojama prijungti 1474 gyventojus prie naujai nutiestų nuotekų tinklų ir 658 gyventojus prie vandentiekio tinklų.
