Vytauto Didžiojo universitetas kartu su partneriais Lietuvoje ir Švedijoje bei partneriais iš verslo – šiuo metu vykdo projektą „Forest 4.0“. Juo siekiama sukurti kompetencijų centrą, kuriame, pasitelkus naujausias technologijas, bus ieškoma optimalių sprendimų, kaip turi keistis ir vystytis miškininkystė.
Prof. dr. Tomas Krilavičius Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto dekanas ir projekto „Forest 4.0“ vadovas, įsitikinęs, jog kalbant tokia jautria tema, kaip miškų priežiūra ir ūkinis naudojimas, turi būti atliepti bei užtikrinti ne išskirtinių, bet visų visuomenės grupių poreikiai.
VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Gintautas Mozgeris teigia, kad tvarkant miškus išmaniųjų technologijų pritaikymas padėtų ne tik gauti įvairią informaciją apie miškų ekosistemose vykstančius procesus, bet ir leistų prognozuoti galimas rizikas bei jų išvengti.
Miškuose gali derėti ir ūkinė veikla, ir rekreacija
Prof. dr. G. Mozgeris sako, kad jau šiandien miškų ekosistemos ir miškininkystė susiduria su daugybe pačių įvairiausių iššūkių:
„Didėja medienos ir biomasės sunaudojimas energijos gamybai, daugėja neapibrėžtumų, kylančių dėl klimato kaitos ir žmogaus pastangų ją sušvelninti. O kur dar sudėtinga pasaulinių rinkų dinamika bei didėjantis dėmesys miško socialinei funkcijai.“
Todėl, pasak pašnekovo, tvarkant miškus išmaniųjų technologijų pritaikymas padėtų ne tik gauti įvairią informaciją apie miškų ekosistemose ir šalia jų vykstančius procesus, bet ir leistų prognozuoti galimas rizikas bei jų išvengti.
Prof. dr. T. Krilavičius įsitikinęs, jog šiuo metu yra labai svarbu tam tikro balanso, kaip tvarkyti miškus, sukūrimas, kad būtų užtikrintos miškų teikiamos naudos visoms interesų grupėms: ir medienos perdirbėjams bei žaliavos ruošėjams, ir tiems, kurie nori matyti kuo daugiau žalumos.
Pasak „Forest 4.0“ projekto vadovo, naujausios technologijos šiandien leidžia atlikti miškų stebėseną daug tiksliau ir efektyviau nei anksčiau.
Mokslininko teigimu, miškų planavimas šiandien lemia jų situaciją dešimtims ar net šimtams metų į ateitį.
„Todėl reikia kurti tokias projekcijas bei prognozes, kurios padėtų apsispręsti, kaip mums reikia elgtis su mūsų miškais jau šiandien, kad jie sėkmingai augtų, vystytųsi ir būtų panaudojami artimiausius penkiasdešimt ar šimtą metų“, – sako jis.
Kalbėdamas apie VDU projektą „Forest 4.0“, jo vadovas prof. dr. T. Krilavičius pasakoja, kad pagrindinis šio projekto tikslas yra sukurti kompetencijų centrą, kuriame bus ieškoma sprendimų, kaip pritaikyti dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir kitus naujų technologijų sprendimus miškininkystėje ir žiedinėje ekonomikoje.
„Jei šiandien planuojame metalo ar gelžbetonio gaminius keisti mediena, akivaizdu, kad mums reikės kažkiek miško kirsti, jį naudoti. Žinoma, jo turės būti skirta ir rekreaciniams poreikiams. Miškas svarbus dar ir dėl to, kad sugeria CO2 bei gamina deguonį. Taip pat jis yra ir ekosistema, įvairių gyvių buveinė“, – vardija pašnekovas.
Ir sako, kad visus šiuos aspektus reikia subalansuoti taip, kad nei viena interesų grupė negalėtų piktnaudžiauti mišku.
Nyksta ar didėja miškų plotai?
Prof. dr. G. Mozgeris pastebi, kad nors šiuo metu yra didžiulė požiūrių, tikslų ir santykio su vienu svarbiausių nacionalinių išteklių – mišku įvairovė, tačiau realybė gana optimistinė:
„Manyčiau, kad Lietuvos miškuose esančių medžių tūris dabar yra didžiausias per pastarąjį pusę tūkstantmečio. Pagal miško žemės plotą esame gal 16-oje vietoje Europoje, o pagal Nacionalinius ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų – red.) absorbavimo tikslus miško žemėje 1 ha teritorijos – net 11-ti.“
Pašnekovas pateikia skaičius: „Lietuvoje kasmet natūraliai sunyksta iki 3 milijonų m3 medžių stiebų tūrio, o miško išteklių padidėjimas sudaro beveik 6 milijonus m3 kasmet.“
Prof. dr. G. Mozgeris dalijasi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atliktos studijos duomenimis, kurie rodo, kad šiuo metu Lietuvoje yra tik kiek per 150 tūkst. ha žemės plotų, kuriuose miško žemės plėtra yra galima, t. y. jos neriboja dabartinis žemės naudojimas ir Lietuvos teisinė bazė.
„Tai reiškia, kad kituose mišku nepadengtuose plotuose Lietuvos visuomenė turi kitų, svarbesnių už miško auginimą interesų“, – apie ribotą galimybę didinti miškų plotus kalba jis.
Siūlo nepiešti niūrios ateities
Kalbėdamas apie ateities perspektyvas Lietuvos miškuose, prof. dr. G. Mozgeris sako nenorintis nueiti lengviausiu keliu ir pradėti piešti šabloniškai niūrų klimato kaitos poveikio miškams paveikslą.
„Jis priklausytų nuo pasirinkto mastelio – globalūs vertinimai nebūtinai galioja Lietuvai. Nors pasaulyje bendras miško plotas šiame amžiuje mažėjo, Europoje jis padidėjo 13,5 milijono ha. Metiniai bendro miško ploto praradimai pasaulyje 2010–2018 metais buvo gerokai mažesni nei 2000–2010-aisiais. Klimato kaita ir pastangos ją sušvelninti gali sietis ne tik su grėsmėmis, bet ir galimybėmis, tokiomis, kaip didesnis medžių prieaugis, didesnė medienos paklausa bei kainos ir t. t.“, – įsitikinęs jis.
Kaip pagrindinę grėsmę Lietuvos miškams pašnekovas įvardija faktą, kad praktinė miškininkystė, o neretai ir aplinkosauga, vis dar yra stipriai veikiama planinės ekonomikos laikotarpiu dominavusių miškų valdymo principų, kur svarbiausia buvo visa ko griežtas reglamentavimas.
„Tiesa, jau pastebimi žingsniai miškininkavimo adaptyvumo, efektyvumo, skaidrumo, suinteresuotų šalių dalyvavimo didinimo linkme“, – pastebi prof. dr. G. Mozgeris.
Nei emocijos, nei „popierinis“ planavimas problemų nesprendžia
Prof. dr. T. Krilavičius tikina, kad projektu „Forest 4.0“ nesiekiama sprendimų priėmėjams siūlyti vienokių ar kitokių sprendimų.
VDU mokslininkas kalba apie atsirandančią galimybę priimti sprendimus nesivadovaujant tik viena logika – greitu verslo interesu ar niekuo nepagrįsta emocija:
„Mes kuriame įrankius, kurie leistų sprendimų priėmėjams priimti informuotus, moksliniais tyrimais, duomenų analize bei stebėjimais pagrįstus sprendimus. Kad sprendimų priėmėjai turėtų galimybę prognozuoti rezultatus, kokie jie būtų priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, kaip jie paveiktų visą ekosistemą.“
Mokslininko įsitikinimu, būtent nauji įrankiai, paremti naujausių technologijų pritaikymu, leis apskaičiuoti ar sumodeliuoti tokius scenarijus, kurių apskaičiuoti nebuvo įmanoma prieš penkerius ar dešimt metų.
„Šiuo metu dirbame su kai kuriais duomenimis, kurie apima visą Lietuvą. Projekto partneriai Lietuvoje analizuoja duomenis iš Lietuvos, partneriai Švedijoje – iš Švedijos. Tačiau mūsų tikslas nėra apsiriboti tik šiomis dviem šalimis, bet žiūrėti plačiau, kaip vienokie ar kitokie sprendimai gali paveikti visos ES ekosistemą. Miškas Latvijoje ar Lenkijoje nėra taip toli, kad mūsų neveiktų. Todėl, kas vyksta ten, mums irgi svarbu“, – sako prof. dr. T. Krilavičius.
„Forest 4.0“ vadovas džiaugiasi, kad nors projektas dar tik įsivažiuoja, tačiau kai kurie skaičiavimai jau yra atlikti ir perduoti Miškų tarnybai, kad Aplinkos ministerija galėtų priimti tikslesniais duomenimis pagrįstus sprendimus, kaip reikėtų tvarkyti miškus.
Žaliasis smegenų plovimas: neapsigaukime
„Išmanusis miškų tvarkymas labai svarbus ir todėl, kad anglies kaupimo ūkininkavimas greitai taps visuotinu reiškiniu, o anglies kreditai (arba sertifikatai; tai verslo modelis, kai ūkininkaudamas sukuri papildomų bei ilgalaikių anglies sankaupų, už tai gauni specialų sertifikatą, kurį gali parduoti taršioms gamykloms, oro linijoms ir pan.) bus suprantami ir siekiami panašiai taip, kaip, tarkime, ES išmokos žemės ūkyje. O juk būtent miškai ir pašalina iš atmosferos didžiulius šiltnamio efektą sukeliančio anglies dvideginio kiekius“, – teigia prof. dr. G. Mozgeris.
Kartu mokslininkas perspėja, kad ypač svarbu yra išvengti praktikų, kurias galima įžvelgti besikuriančioje anglies kreditų rinkoje, kai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kūrėjai perka kreditus, kurie realiai nesukuria efekto mažinant emisijas ar didinant absorbcijas.
„Šiuo metu kai kurių procesų, susijusių su ŠESD emisijų valdymu, pažinimas Lietuvoje yra labai ribotas. Nors ŠESD apskaitos atliekamos griežtai vadovaujantis tarptautiniais standartais, mes, mokslininkai, nesame tikri dėl emisijų, tarkime, nusausintuose pelkiniuose dirvožemiuose, ypač jei čia bus atkuriamas hidrologinis režimas“, – apie projekto laukiančius uždavinius kalba prof. dr. G. Mozgeris.
Jo teigimu, „Forest 4.0“ dėka planuojama įsirengti ŠESD emisijų stebėsenos bokštą, kur leis realiu laiku fiksuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas daugiau kaip 100 km spinduliu.
„Taip pat planuojame naudoti mobilią įrangą ilgalaikiam ŠESD balansui stebėti, kad būtų galima atsakyti, kas nutinka ŠESD balansui, pavyzdžiui, plynoje kirtavietėje, atkurtoje miško pelkėje ir t. t.
Išplėtotas mokslinis pažinimas leis pagrįsti efektyvius anglies ūkininkavimo metodus, tuo pačiu sumažinant, pavadinkime, „žaliojo smegenų plovimo“ riziką ir poveikį“, – žada prof. dr. G. Mozgeris ir viliasi, jog projektas „Forest 4.0“ padės užtikrinti, kad taip neįvyktų.
Vytauto Didžiojo universitetas projektą „Forest 4.0“ vykdo kartu su Kauno technologijos universitetu ir Linėjaus universitetu (Švedija) bei verslo partneriais.
„VDU tarptautinio konkurencingumo stiprinimas Europos universitetųTransform4Europe aljanso tinkle“ (Nr. 10-005-P-0005).
