Iki šių dienų puoselėjate Lietuvos universiteto, iš kurio vėliau kilo ir VDU, dvasią ir istoriją. Tuo pačiu įpareigojate nesustoti judėti į priekį. Kokias naujoves pastarieji metai atnešė universitetui?
Paskutiniuosius metus galima drąsiai įvardinti universiteto mokslo ir studijų kokybės kilimo bei universiteto žinomumo ir įtakos didėjimo metais. Universitetas sustiprino savo pozicijas pasauliniuose reitinguose, įsijungė į Europos universitetų tarptautinį aljansą, aktyviai įsiliejo į Kaunas – „Europos kultūros sostinė 2022“ projekto parengimą ir vykdymą, tapo daugelio mokslinių projektų lyderiu.
Nors apie universitetų jungimąsi (2019 m. susijungė VDU, LEU ir ASU universitetai – aut. past.) jau buvo nemažai kalbėta, būtent dabar pradeda ryškėti jo teigiami rezultatai. Per pastaruosius metus stipriai išaugo mūsų bendruomenė, atsirado naujos programų kryptys, tokios kaip žemės ūkio inžinerija ar miškininkystė, daug aktyviau pradėjome rengti mokytojus, stipriai prasiplėtė ir pagerėjo universiteto infrastruktūra.
Vilniuje atidarytas Švietimo akademijos fakultetas. Jame daugiausiai vykdomos pedagogikos studijos, veikia bendrabutis, darželis. Kaune pilnai renovavome didžiausią universiteto pastatą, kuriame įsikurs ir VDU Švietimo akademija. Užbaigtas Putvinskio gatvėje esantis daugiafunkcis centras, čia bus įkurta maitinimo erdvė studentams bei dėstytojams. Į Noreikiškes jau persikėlė Gamtos mokslų ir Informatikos fakultetai, kuriuose taip pat daug dėmesio skiriame infrastruktūros atnaujinimui. Nepamiršome ir VDU Botanikos sodo, kuriame per pastaruosius metus įvyko nemažai atnaujinimų – suremontuota centrinių rūmų fasadas, restauruotas administracijos pastatas. Nuolatos vykdomi ir mūsų bendrabučių renovavimo bei atnaujinimo darbai. Žinoma, labai džiaugiamės atidarytu Prezidento Valdo Adamkaus sporto centru.
Atidarytas didžiausias šalyje universitetinis sporto centras – viena iš ryškiausių pastarųjų metų iniciatyvų?
VDU visais laikais garsėjo skambiais pasiekimais sporto srityje. Mūsų studentai metai iš metų Lietuvą garsina įvairaus sporto Europos ir pasaulio čempionatuose, o visai neseniai Rygoje vykusiose studentų žaidynėse iš visų Lietuvos universitetų pasirodėme geriausiai ir iškovojome net 18 aukso medalių. Tai rodo, kad mūsų požiūris į sportą, jo infrastruktūrą ir studentų rengimą yra labai rimtas, todėl turėti tokio lygio sporto kompleksą visada buvo mūsų prioritetas.
Sporto centras yra pritaikytas tiek lauko, tiek salės sportui ir yra prieinamas visiems bendruomenės nariams, norintiems užsiimti kūno kultūra. Nuo šių metų siūlome ir dvi sporto rengimo programas – bakalauro ir magistrantūros studijas. Labai tikime, kad universitetinis sporto centras pasitarnaus skatinant tiek mūsų darbuotojų ir studentų sveikatingumą, tiek ir ruošiant sporto specialistus, kūno kultūros mokytojus ir trenerius.
Universiteto infrastruktūra gerėja, tačiau vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų dėl abiturientų skaičiaus mažėjimo. To pasekmė – specialistų trūkumas. Kuriose srityse jis juntamas labiausiai?
Jei maždaug prieš dešimtmetį skundėmės, kad Lietuvoje po truputį pradeda trūkti IT specialistų ar mokytojų, tad šiandien jau niekas nebeskirsto specialybių į deficitines ir perteklines – trūkumą jaučiame visose srityse. Tokią situaciją nulėmė dvi blogybės – demografija ir emigracija. Mes prarandame tą jaunąją kartą, kurių tėvai prieš 20–30 metų emigravo iš Lietuvos ir svetur sukūrė šeimas. Kiekvienais metais mažėja ir gimstamumas. Jei prieš 2000-uosius metus bendrojo lavinimo mokyklas baigdavo apie 60–65 tūkst. abiturientų, tai šiais metais jų turime vos 22 tūkst. Kone tris kartus sumažėjęs jaunimo skaičius negali neatsiliepti ir bendrai Lietuvos darbo rinkai. Galime sakyti, kad daugelyje sričių žmones keičia mašinos, procesai robotizuojami, tačiau jiems valdyti reikalingi dar aukštesnės kompetencijos specialistai, kurių trūkumas yra akivaizdus.
Kokių išeičių, neišnaudotų resursų problemos sprendimui turime?
Vienas iš sprendimų – tolygus žmogiškųjų resursų paskirstymas. Pavyzdžiui, matant akivaizdų specialistų trūkumą, buvo padidintas krepšelių skaičius stojantiems į IT specialybes, tačiau po dešimtmečio susigriebėme, kad labai trūksta ir mokytojų. Dabar netolygumai yra labai dideli, valstybinėms įstaigoms yra sunku konkuruoti su verslu, kuris skiria kur kas didesnes lėšas specialistų pritraukimui. Turėtume į visas specialybes žiūrėti lygiau, o taip pat „nepamesti“ nė vieno jauno žmogaus, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių neįstojo į norimą vietą iš pirmo karto. Kaip pavyzdį galiu nurodyti žemės ūkio studijas, kuriose pradėjome organizuoti trumpąsias studijas abiturientams, kurie stodami nesurinko pakankamo stojamojo balo. Padedami verslo, suteikiame jiems galimybę vienerius metus mokytis tiek mokyklinių, tiek bendrųjų specialybės dalykų ir po metų, sėkmingai išlaikius valstybinius egzaminus įstoti į norimą specialybę.
Kitas būdas, kuris yra ypač svarbus ruošiant ateities mokytojų kartą – tai jų paieška dar mokyklos suole. Kartu su savivaldybėmis vykdome programą, kurios metu mokyklose, 10–11 klasėse mokytojai padrąsina ir motyvuoja moksleivius, kurie galėtų siekti mokytojo profesijos. Šiems moksleiviams mes suteikiame galimybę universitete išklausyti kai kuriuos dalykus, o abiturientams nusprendus rinktis pedagogo profesiją, jų studijų metu organizuojame praktikas jų pačių mokyklose su lūkesčiu, kad baigę studijas į mokyklas jie sugrįš jau kaip pedagogai. Ir nors tokia iniciatyva problemos visiškai neišsprendžia, tikime, kad tai bent kažkiek gali padėti gerinti esamą situaciją.
Užsiminėte apie trumpąsias studijas, kurias remia verslai, matydamas akivaizdų jiems reikalingų specialistų trūkumą. Kiek universitetui yra svarbios verslo paramos, stipendijos ir finansavimas?
Verslo dalyvavimas akademinėje veikloje ruošiant sau potencialius darbuotojus ir universiteto gaunamas finansavimas nėra vienintelės tokio bendradarbiavimo náudos. Turime suprasti, kad šiais laikais verslumas yra glaudžiai susijęs su daugeliu sričių, o paruošti gerą specialistą, nežinant kuo gyvena verslas – neįmanoma. Todėl pastaruoju metu labai stipriname universiteto bendradarbiavimą su verslo asociacijomis, Lietuvos ir užsienio kompanijomis.
Kiek anksčiau universitete įkūrėme verslo praktikų centrą, kuriame yra galimybė visiems studentams, nesvarbu kokiose programose jie studijuoja, įgyti verslumo pagrindus, praeiti vadinamą verslumo akademiją ir vėliau per praktikas konkrečiai susipažinti su pasirinktu verslu. Tai suteikia teisę įgyti papildomų gretutinių studijų diplomą. Tarp kita ko, kiekviena VDU studijų programa sudaro galimybę kitų programų studentams gauti gretutinių studijų diplomą ir tai labai populiaru universitete.
VDU jau yra įsteigęs penkis mokslinių tyrimų institutus. Tai – dar vienas žingsnis stiprinant studijų kokybę ir aukštąjį mokslą?
Moksliniai institutai pirmiausia sprendžia didelio darbo krūvio problemą. Institucinis modelis siūlo dėstytojams pusę etato dirbti kaip mokslo darbuotojams, o kitą pusę – kaip pedagogams. Perpus sumažėjus pedagoginiam krūviui, atsiranda daugiau laiko vykdyti mokslinius tyrimus, rengti mokslines publikacijas. Mokslininkams susijungus į tokius institutus, yra lengviau teikti paraiškas projektams, jie tampa ryškiau matomi tarptautinėje mokslo erdvėje. Šiandien pastebime, kad mūsų institutuose daugėja mokslininkų iš kitų pasaulio šalių, stiprėja tarptautinis bendradarbiavimas, kuris, tikimės, leis laimėti dar daugiau reikšmingų tarptautinių projektų.
Studentams tai yra dar viena galimybė kaupti patirtį ir dirbti su geriausiais savo srities specialistais. Dažnai kalbame apie studijų ir mokslo vienovę, tačiau pamirštame, kad ji atsiranda tik tada, kai mokslininkas dėsto studentams ir įtraukia juos į savo mokslinius tyrimus, dalijasi su jais patirtimi, padeda jiems įsijungti į mokslinius tyrimus ir projektus. Taigi moksliniuose institutuose studentai – magistrantai ir doktorantai galės atlikti savo baigiamuosius darbus, mokslines praktikas, rengti mokslines disertacijas.
VDU yra tarptautinio aljanso „Transform4Europe“ dalis. Kokias galimybes tai suteikia studentams?
Europos universitetų aljansų idėja Senajame žemyne kilo prieš kelerius metus, siekiant stiprinti ir jungti universitetinius darinius, turėti bendras programas, dalintis gerosiomis praktikomis ir kelti Europos universitetų lygį. Penki Lietuvos universitetai yra patekę tarp šių aljansų, ir tai yra tikrai aukštas pasiekimas, lyginant su kitomis šalimis.
Aljansai savo programomis ir studijomis skiriasi. Štai mūsų aljansas „Transform4Europe“ orientuojasi į naujas ar besikeičiančias sritis, kurios šiuo metu yra reikalingos Europai. Todėl studentai, besimokydami universitete, kuris priklauso aljansui, turi dar daugiau galimybių iš arti prisiliesti prie inovatyviausių, naujausių sričių bei tapti įdomių projektų ir veiklų dalyviais. Norėčiau paminėti, kad neseniai vykusiame mūsų aljanso pasitarime nusprendėme į jį priimti asocijuotu nariu ir Mariupolio valstybinį universitetą. Nors Ukraina ir nėra ES narė, manome, kad tai yra reikalinga pagalba ir solidarumo išraiška.
Ką Lietuvos universiteto šimtmečio proga norėtumėte palinkėti VDU bendruomenei, kolegoms, studentams, dėstytojams?
Tiek VDU, tiek visos Lietuvos akademinei bendruomenei pirmiausia norėčiau palinkėti taikaus ir kūrybiško laiko. Kaip ten bebūtų, tiek praėjusi pandemija, tiek karas Ukrainoje veikia visus, ne išimtis ir universitetai. Tai trikdo ir apsunkina darbą, todėl norėtųsi kuo mažiau tokių nepalankių vėjų. Taip pat norėčiau visiems palinkėti kuo didžiausios darnos, įsiklausymo ir supratimo. Štai visai neseniai visi keturi Kauno universitetai pasirašėme laisvos akademinės zonos memorandumą, kuriuo įsipareigojome leisti kitų universitetų studentams nemokai išklausyti kai kuriuos jų studijų dalykus. Tikimės, kad nuo to Kaunas taps dar labiau patraukliu akademiniu miestu Lietuvos jaunimui. Tad linkiu kuo daugiau tokių pavyzdžių, bendrų veiklų ir darbų, nes tai yra mūsų kelias ir stiprybė.