Žaliosios melagienos: ar mokame jas aptikti ir kas laukia jas skleidžiančių?

Ekologinis sąmoningumas tampa vis svarbesniu, ir daugelis iš mūsų, priimdami kasdienius finansinius sprendimus, siekiame būti aplinkai draugiškesniais. Nuo produkto ar paslaugos, kurią perkame, iki finansų rinkos dalyvių, kurių paslaugomis ar produktais naudojamės, priklauso ir teigiamas arba neigiamas poveikis mūsų planetai. Tačiau ar visi, iš pirmo žvilgsnio aplinkai draugiški sprendimai, iš tiesų tokie ir yra? Ar pateisiname ateities kartų lūkesčius daryti kuo mažesnę žalą Žemei?

Paklausa tvarumui didelė

Tyrimai rodo, kad apie 60 proc. vartotojų yra pasirengę mokėti daugiau už produktus ar paslaugas, kurios žada, kad daro teigiamą poveikį aplinkai. Tai skatina finansų sektoriaus įmones tvarumą sparčiau integruoti į savo verslo strategiją. Kai kurios bando pasinaudoti momentiniu pranašumu – pritaikydamos žalumo temą tik rinkodarai, tačiau nebūtinai skuba keisti savo investavimo strategiją ar veiklą.

„Žaliasis smegenų plovimas“ arba ekomanipuliavimas – tai neseniai atsiradęs reiškinys, kuomet su tvarumu susijusi įmonės komunikacija ar veiksmai neatspindi deklaruojamo įmonės, produkto ar paslaugos tvarumo profilio. Dažnu atveju tai gali būti klaidinantys ar dviprasmiški teiginiai, nepatvirtintų sertifikatų ženklai, kuriais puikuojamasi, savo naudai interpretuojami skaičiai, nuslepiami nenaudingi faktai (pvz. pabrėžiant tik vieną žalią iniciatyvą, vieną tvarų fondą, neatskleidžiant pilno paveikslo). Visa tai pristato vartotojams produktą kaip žalią, nors jis toks ir nėra.

Neigiamos pasekmės ir rizika

Dėl ekomanipuliavimo reiškinio, mums kaip vartotojams ar investuotojams gali būti sunku atskirti tikruosius aplinkai draugiškus finansinius produktus. „ Žaliasis smegenų plovimas“ trukdo siekti tvaresnės ekonomikos, sumenkina iš tiesų tvarias iniciatyvas, didina investuotojų nepasitikėjimą žaliais finansiniais produktais bei stabdo galimybę pasinaudoti tvarių investicijų galimybėmis.

„Tai didina ir investicijų riziką. Įsivaizduokite, kad investavote į įmonę, kuri skelbiasi esanti tvari, tačiau faktų nepatikrinote. Po kiek laiko paaiškėja, kad jos teiginiai apie tvarumą neatitinka realybės. Nukenčia ne tik įmonės reputacija – nukentėti gali ir jūsų investicijų grąža”, - atkreipia dėmesį Audrius Šilgalis, Žaliųjų finansų instituto vadovas.

Tvaraus verslo konsultantė, „Planet positive” įkūrėja Miglė Makuškaitė-Survilė sako, kad Lietuvoje pastebi, kai vartotojai su intencija arba iš nežinojimo būna klaidinami. Tai pasireiškia įvairiai: pavyzdžiui, nepagrįstai teigiama apie produktų ar paslaugų ekologiškumą, nors iš tiesų tam tikra jo dalis pagaminta iš perdirbtų medžiagų, tik nedidelė yra ekologiška.

„Naudojami neapibrėžti terminai, tokie kaip „tvarus“ ar „draugiškas aplinkai“, nepateikiant detalių apie tai, ką tai iš tikrųjų reiškia. Pernelyg didelis dėmesys žaliai spalvai ir gamtos vaizdams reklamose siekiant sukurti klaidingą įspūdį, kad įmonė yra ekologiška, nors iš tiesų jos veikla daro didelę žalą aplinkai. Neaiški sertifikatų kilmė, pavyzdžiui, naudojami nežinomi ar nepatikimi sertifikatai, kurie negarantuoja produkto ekologiškumo. Pasitaiko ir klaidinančios informacijos ant pakuočių,pavyzdžiui, teigiama, kad produktas yra „biologiškai skaidomas“, nors iš tiesų tai nėra tiesa. Prekyboje rūbais dažnai nukreipiamas dėmesys nuo didžiausio produkto poveikio - greitos mados industrijos įmonės skiria labai daug dėmesio perdirbamoms pakuotėms, vietoj to, kad imtųsi pokyčių žaliavų srityje ar tiekimo grandinėje”, - paaiškino M.Makuškaitė-Survilė.

Patikrinkite savo žinias:

Domėkitės informacija ir kritiškai ją vertinkite

Vartotojams ir investuotojams išvengti „žaliojo smegenų plovimo“ spąstų gali padėti žinios ir kritinis mąstymas. Tam, kad atskirti tikrai žalius finansinius produktus:

• Kritiškai vertinkite neapibrėžtus teiginius, jeigu jie naudojami be konkrečių įrodymų ar pagrindimo, įskaitant ir produkto pavadinimą. Užrašas „Klimato fondas“ iš tiesų gali neturėti tikslo investuoti tvariai. Atidžiai perskaitykite informaciją apie produktų tvarumo ypatumus – taip galėsite priimti tinkamesnį sprendimą.
• Ieškokite konkrečių tvarumo ar aplinkosaugos teiginių, ar patikimų trečiųjų šalių sertifikatų, kurie parodytų realų finansinio produkto draugiškumą aplinkai. Pvz., norėdami patikrinti pensijų fondo skelbiamus tvarumo tikslus, galite patikrinti metinę ataskaitą, kurioje nuo 2023 m. turi būti įtraukta ir informacija, susijusi su tvarumu – pasiekti tvarumo tikslai ir konkretūs skaičiai, kokia investicijų dalis iš tiesų buvo žalia.
• Paieškokite daugiau informacijos apie įmonę, kad suprastumėte bendresnius įsipareigojimus siekti tvarumo – ne tik vienetines inciatyvas. Taip žinosite, kokio verslo paslaugomis naudojatės bei tai, ar jo vertybės atitinka Jūsų vertybes.
• Pagalvokite apie savo tvarumo prioritetus. Įsivertinkite, ar Jūsų tikslas šiandien nukreipti savo lėšas į tvarias veiklas, o gal visgi norėtumėte prisidėti prie pokyčių per keletą ateinančių metų? Kai kurios įmonės jau turi planus, kaip šiandien aplinkai žalingą poveikį darantį verslą pakeisti į aplinkai draugišką, o tam reikia nemažų investicijų.

Tobulėjant tvarumo reguliavimui ir informacijos atskleidimo reikalavimams, „žaliai išplauti“ produktai susidurs su atitikties iššūkiais, o juos kuriančios ir platinančios įmonės ne tik sulauks priežiūros institucijų dėmesio, bet ir gali gauti baudas.

Iki šiol „žalios melagienos“ brangiausiai atsiėjo kompanijai Volkswagen, už klastotus naujai gaminamų automobilių išmetamų teršalų kiekius. Skandalas, dar vadinamas Dyzelgeitu, kompanijai atsiėjo daugiau kaip 30 mlrd. EUR įvairiomis baudomis ir ieškiniais.